9872ef07-1227-4bc4-933a-403cdb076b8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822 – 331/2011

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jolitai Vilutytei, atsakovo atstovui Aleksandrai Rostovcevai ir Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas T. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 20 – 22) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 830 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad elgdamasis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, t. y. laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių ir tvarkos (tai įrodo įsiteisėjęs teismo nutarimas, todėl Å¡iame ginče vertintinas kaip prejudicinis faktas), turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad valstybė jo atžvilgiu taip pat elgsis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, gerbs konstitucines teises ir orumÄ , vadovausis Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Manė, kad jo atžvilgiu nekaltumo prezumpcija, taikant automobilio sulaikymÄ kaip sankcijÄ , buvo pažeista. Tuo pačiu, nesant pakankamo pagrindo ir bÅ«tinumo (pvz., reali grėsmė visuomenei, vieÅ¡ajai tvarkai ir pan.) buvo apribotos jo teisės, kurias saugo įstatymai, dėl ko patyrė ir neturtinę žalÄ (didelis stresas, dėl jo nežymus sveikatos sutrikimas, patiriami nepatogumai, diskomfortas, pažeminimo jausmas). PadarytÄ neturtinę žalÄ vertino 1 000 Lt. Pažymėjo, kad procesinės prievartos keliu nuvežant automobilį į privačiÄ saugomÄ aikÅ¡telę pagal valstybės institucijos nustatytÄ tvarkÄ , buvo priverstas sudaryti sandorį, dėl kurio patyrė 705 Lt dydžio turtinę žalÄ , priverstinė taksi paslauga nuvykti į Priklausomybės ligų centrÄ ir parvykti kainavo 60 Lt, o blaivumo nustatymas ?

65 Lt, viso turtinės žalos patyrė 830 Lt. Nurodė, kad bet kuris valstybės pareigÅ«nas, taip pat ir policijos pareigÅ«nas, konkrečiu atveju ir konkrečioje situacijoje veikia kaip valstybės atstovas, taigi jis taip pat turi pareigÄ veikti atsakingai, rÅ«pestingai ir visomis priemonėmis vengti galimos žalos kitiems asmenims padarymo. Laikė, kad alkoholio matuoklis, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kurio naudotojas yra policijos pareigÅ«nas, yra įrankis, kuriuo buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes blaivumo patikros, atliktos Vilniaus priklausomybės ligų centre, rezultatai (gauti alkoholio matuokliu, specialiais testais ir kraujo tyrimu) įrodo, kad policijos pareigÅ«nas, bÅ«damas alkoholio matuoklio naudotoju, veikė nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nes neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, dėl ko ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Manė, kad nurodytų aplinkybių ir įrodymų (blaivumo patikra, kraujo tyrimas, nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ ) visetas įrodo atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ bei priežastinį ryšį (Civilinio kodekso 6.247 str.) tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko atsakovui kyla civilinė atsakomybė, o jis įgyja teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (Civilinio kodekso 6.245 str. 1, 4 d.). Policijos pareigÅ«nų veiksmus konkrečioje situacijoje, kuomet pareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino jam jų veiksmų apskundimo tvarkos, nesuteikė bÅ«tinos informacijos apie blaivumo patikros galimybę bei vietÄ , nesuteikė informacijos apie automobilio atsiėmimo tvarkÄ ir laikÄ , vertino kaip atsakingų pareigÅ«nų ir institucijų neteisėtÄ neveikimÄ , netinkamÄ pareigų vykdymÄ , o atsakovo nustatytÄ tvarkÄ , kuomet neturint neginčijamų įrodymų dėl asmens kaltumo, sulaikomas jo turtas, vertino kaip pažeidžiančiÄ Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir nekaltumo prezumpcijÄ .

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepimu į skundÄ (b. l. 35 – 38) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Policijos departamentas paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymas atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bÅ«tų pagrįstas, jei bÅ«tų nustatyti policijos

pareigūnų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų

ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų, nėra ir teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ . Policijos departamento manymu, policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti ir jie nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, policijos pareigÅ«nai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. Nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali bÅ«ti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus, priverstinai nuvežant jo transporto priemonę. Â

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 83 – 86) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu policijos pareigÅ«nui yra nustatyta pareiga, bÅ«nant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui. Transporto priemonė yra priverstinai nutempiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ir ATPK) 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Policijos pareigÅ«nai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Taip pat pažymėjo, jog priverstinį transporto priemonių nutempimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija. Pabrėžė, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raÅ¡te „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grÄ Å¾inimo“ yra nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK

126 straipsnyje, priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingÄ grėsmę eismo saugumui, ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nauja redakcija. Å io įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali bÅ«ti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Manė, kad policijos pareigÅ«nai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaudamiesi aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę sulaikyti ir uždaryti pareiÅ¡kėjo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę. BendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kurių civilinė atsakomybė negalima, sudaro neteisėta veika, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tinoji sÄ lyga tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atlyginti 830 Lt turtinę žalÄ , nes neįrodyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos padarymo fakto.

Pabrėžė, jog nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies normos ir priteisti žalÄ . Å iuo atveju priimant sprendimÄ norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigÅ«nai veikė taip, kaip turėjo veikti. Laikė, kad pats administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 32 – 34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

D.

J. nurodė, pareigÅ«nai elgėsi pagrįstai nuÅ¡alindami pareiÅ¡kėjÄ nuo transporto priemonės vairavimo ir nugabendami jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, nes jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas. BÅ«tinoji sÄ lyga tam tikrų iÅ¡laidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, 830 Lt turtinę žalÄ , nes neįrodyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos padarymo fakto. Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies normos ar, remiantis ja, priteisti žalÄ . Pabrėžė, jog pareigÅ«nai įformino automobilį nutempimui, nes pareiÅ¡kėjas automobilį vairavo neblaivus (2008 m. rugsėjo 1 d. apie 23.15 val.), jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra prilyginami pavojingam Kelių eismo taisyklių pažeidimui, sukėlusiam grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 107 – 111) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, ar policijos pareigÅ«nų veiksmai, nustatant pareiÅ¡kėjui neblaivumÄ , nuÅ¡alinant nuo vairavimo, priverstinai nugabenant jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Remdamasis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. apie 23.15 val., Vilniuje, O. MilaÅ¡iaus gatvėje ties Valakupių gatvės viaduku pareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nų buvo įtartas vairavęs automobilį (BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, jam alkotesteriu Drager (duomenys neskelbtini) nustatytas neblaivumas (0,79 promilių alkoholio koncentracija), t. y. pareigÅ«nai konstatavo, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Neblaivumas nustatytas 2008 m. rugsėjo 1 d. 22 val. 47 min., tai patvirtina alkotesterio kvitas, kuriame jis pasirašė, tačiau nesutiko su parodymais. Vilniaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis D. J. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo

protokolÄ bei kitus medžiagoje reikiamus dokumentus. PareiÅ¡kėjas savo iniciatyva, maždaug po 2 valandų (2009 m. rugsėjo 2 d. 00 val. 40 min.), nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , kuriame davė kraujÄ , medikai padarė iÅ¡vadÄ â€“ blaivus, kraujo tyrimo iÅ¡vada – pareiÅ¡kėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Teismas pažymėjo, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos reglamentuoti Civiliniame kodekse, kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Rėmėsi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 bei 4 dalimi ir pažymėjo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti žalÄ pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, t. y. ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėjo, kad policijos pareigÅ«nų veiksmus Å¡ioje situacijoje reglamentuoja Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta pareiga policijos pareigÅ«nui bÅ«nant įvykio liudininku imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui. Pagal ATPK 270 straipsnio nuostatÄ , vairuojantys transporto priemones asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivÅ«s ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų turi bÅ«ti nuÅ¡alinami nuo transporto priemonių vairavimo ir nustatyta tvarka turi bÅ«ti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių,

psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena. Å iuo atveju įtarus pareiÅ¡kėjÄ

vairuojant automobilį neblaiviam, pareigÅ«nai alkotesteriu nustatė neblaivumÄ . Teismas rėmėsi ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad pareigÅ«nai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad tokia pati teisės norma yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. Rėmėsi Å¡io įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnyje (vairavimas automobilio neblaiviam) priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingÄ grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su Å¡iomis transporto priemonėmis, nurodoma, kad visais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka vairuotojus bÅ«tina nuÅ¡alinti nuo vairavimo, o transporto priemones priverstinai nuvežti į tam skirtas aikÅ¡teles. Teismo nuomone, policijos pareigÅ«nai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, nustatę pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ , vadovaudamiesi paminėtais teisės aktais, turėjo teisę nuÅ¡alinti jį nuo vairavimo, suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , sulaikyti ir uždaryti jo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę, t. y. pareigÅ«nai veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė teisės aktų, kuriuos bÅ«tų pažeidę pareigÅ«nai vykdydami savo tarnybines pareigas. Teismo nuomone, jo argumentai, kad pareigÅ«nai neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, yra atmestini. Akcentavo, jog naudojamas alkotesteris Alcotest Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo galiojantį patikros sertifikatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis galiojo iki 2008 m. spalio 29 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įraÅ¡ytus alkotesterio duomenis teismas vertino kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ . Atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D.

J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog vietoje alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, įrašė printerio duomenis – Nr. (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai atsispindi printerio kvite. Protokole yra įraÅ¡ytas patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nustatant neblaivumÄ pareiÅ¡kėjui buvo naudojamas bÅ«tent Å¡is alkotesteris, jų padalinys turi tik šį vienintelį alkotesterį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nesirėmė L.

B. paaiÅ¡kinimais, nes ji yra pareiÅ¡kėjo žmona, gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Teismo manymu, pareiÅ¡kėjas neįrodė pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjui kilusios žalos padarymo fakto. Akcentavo, kad turtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tuomet, kai pareigÅ«nų veiksmai laikomi neteisėtais, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos pareigÅ«no neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių.

Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti žalÄ . Policijos pareigÅ«nai veikė taip, kaip turėjo veikti, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4?689-03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-116/2008). Teismo manymu, pareiÅ¡kėjas neteisingai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra sankcija.

Sankcijos už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ yra numatytos ATPK 21 straipsnyje, kuriame priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra minimas. Priverstinį nuvežimÄ reglamentuoja ATPK nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija.

Teismo vertinimu, policijos pareigÅ«nai turėjo teisę priverstinai nuvežti pareiÅ¡kėjo automobilį į saugojimo aikÅ¡telę ir negrÄ Å¾inti jo, kol nebuvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Neturtinė žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ar atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais vykdant teisingumÄ .

Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Akcentavo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos (1 000 Lt) jokiais įrodymais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos moralinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų, numatytų Civiliniame kodekse.

III.

PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115 – 117) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo skundÄ tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nurodė, kad „pareigūnai konstatavo, kad jis (t. y. T.

B. – pareiÅ¡kėjo patikslinimas) padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje“. Å io teiginio skundžiamame sprendime („pareigÅ«nai konstatavo“) lingvistinė analizė leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas de facto pripažino, jog teisingumÄ gali vykdyti ir policijos pareigÅ«nas, remdamasis tik prietaiso (Å¡iuo atveju – alkotesterio) parodymais, todėl akivaizdu, kad toks teismo teiginys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Konstitucijoje, Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintai principinei nuostatai, kad Lietuvos Respublikoje teisingumÄ vykdo tik teismai.

2. Teismo posėdžio metu žodžiu akcentavo, kad byloje taikomi atsakovo institucijų nurodyti teisės aktai – Vidaus reikalų ministro 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 59 bei Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymas (33 str. 6 d.) galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms ta apimtimi, kuria nustatyta, kad už nutempto automobilio laikymÄ aikÅ¡telėje apmoka jo savininkas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio savininkas (vairuotojas) buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , ar nebuvo. Tačiau į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, dėl jų sprendime apskritai nepasisakė.

3. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas niekada nepadarė jam policijos pareigÅ«no inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, kÄ nustatė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukdamas administracinę bylÄ jo atžvilgiu. Nepaisant to, kad institucijoms minėtas teismo nutarimas buvo žinomas ir jos jo neskundė, taigi Å¡i aplinkybė įgijo res judicata galiÄ , atsakovas bei trečiasis asmuo savo atsiliepimuose teigė, akivaizdžiai klaidindami teismÄ ir tuo pačiu vieÅ¡ai skleisdami pareiÅ¡kėjÄ Å¾eminančiÄ ir melagingÄ informacijÄ , jog jis vairavo bÅ«damas neblaivus. Be to, teismo posėdyje bylÄ nagrinėjantis teisėjas, aiÅ¡kindamasis, ar institucija skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pasiÅ«lė atsakovui praÅ¡yti teismo atnaujinti procesÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Toks teisėjo veiksmas Å¡iurkščiai pažeidžia proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

4. Dėl priverstinio automobilių nuvilkimo jau yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutarime, kur be kita ko konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik sumokėjus skirtÄ jÄ baudÄ ar atlikus administracinį areÅ¡tÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Todėl atsižvelgiant į pateiktus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje bei pastarÄ jį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teismas Å¡ioje byloje privalėjo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl paminėtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

5. Atkreipė teismo dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjÄ sustabdė maždaug 500 metrų nuo namų ir kad kartu važiavusi sutuoktinė turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , todėl nuÅ¡alinus jį nuo vairavimo, automobilis eismui nebÅ«tų kliudęs, o bÅ«tų saugiai parvairuotas į namus, todėl taikydamas priverstinį automobilio nuvilkimÄ Ä¯ aikÅ¡telę, pareigÅ«nas akivaizdžiai pažeidė procesinės prievartos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

6. Teismas, spęsdamas ginÄÄ , kilusį tarp piliečio ir valstybės institucijos, pažeidė esminį, doktrininį administracinės teisės principÄ : pilietis visais atvejais yra silpnoji ginčo Å¡alis, todėl ginčijamos aplinkybės yra aiÅ¡kinamos piliečio naudai. Å io principo pažeidimas visų pirma pasireiÅ¡kė tiriant byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus.

7. Teismo nuostata, kad liudytojos „L. B. parodymais nesiremia, nes ji yra pareiškėjo žmona, gali būti suinteresuota bylos baigtimi“ yra akivaizdžiai šališka.

8. Atsakovo institucija į bylÄ pateikė alkotesterio „Drager“ (identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) metrologinės patikros protokolÄ tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole buvo įraÅ¡ytas visiÅ¡kai kitas prietaiso identifikacijos numeris, o bÅ«tent „Drager“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra akivaizdÅ«s faktai, kad atsakovo institucija į bylÄ pateikė ne to prietaiso, kuriuo buvo matuotas pareiÅ¡kėjo blaivumas patikros protokolÄ , kas įrodo, kad patikrai policijos pareigÅ«no naudotas prietaisas galimai buvo tinkama tvarka metrologiÅ¡kai nepatikrintas, todėl galimai techniÅ¡kai netvarkingas ir veikė nepatikimai, dėl ko ir buvo klaidingai nustatytas neblaivumas.

9. Alkotesterio printerio kvito atspausdinimo laikas – 22.47 val., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas laikas – 23.00 val., atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodomas sulaikymo laikas – 23.15 val. Todėl tikėtina, kad pateiktame printerio kvite buvo ne pareiškėjo, o visiškai kito asmens duomenys. Užuot objektyviai ištyręs šiuos įrodymus ir faktus, teismas juos aiškino šališkai, atsakovo institucijos naudai.

10. Taip pat tendencingai, institucijos naudai, teismas aiÅ¡kino aplinkybę, kad į Priklausomybės ligų centrÄ pasitikrinti blaivumo pareiÅ¡kėjas nuvyko beveik po 2 valandų. IÅ¡ byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo – Priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad pirmasis blaivumo patikrinimas minėtame centre taip pat alkotesteriu „Drager“ buvo atliktas 00.30 val., patikros rezultatas – 0,0 proc., t. y. net menkiausių alkoholio pėdsakų iÅ¡kvėptame ore nebuvo rasta.

Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 121 – 122) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismo teiginys, kad „pareigÅ«nai konstatavo, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ â€œ nėra tapatus teiginiui, kad „pareigÅ«nai pripažino jį kaltu, padarius administracinį teisės apžeidimÄ â€œ. PareiÅ¡kėjas šį teismo teiginį vertina, iÅ¡traukęs jį iÅ¡ viso dėstymo konteksto ir remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu. Â

2. Tai yra teismo diskrecijos teisė vertinti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , be to, įstatymas nenustato imperatyvių reikalavimų, kada teismas privalo ex officio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, bet nenustatė neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, dėl Å¡ios priežasties Å¡iuo teismo nutarimu pareiÅ¡kėjas negali remtis, įrodinėdamas policijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus. Pats pareiÅ¡kėjas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje policijos pareigÅ«nų netinkamo pareigų vykdymo bei neteisėto priverstinio jo automobilio nuvežimo į saugomÄ aikÅ¡telę neįrodė, nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios, jo manymu, buvo pažeistos.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 124 – 129) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡ dalies pakartojami atsiliepime į skundÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstyti argumentai, taip pat nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

1. Kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ yra teismo pasirinkimo teisė. Teismas prieÅ¡ nuspręsdamas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Ä¯vertina, ar yra pagrindas manyti, kad teisės aktai prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

2. Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik sumokėjus skirtÄ jÄ baudÄ ar atlikus administracinį areÅ¡tÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „kad tais atvejais, kai priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡vengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, paÅ¡alinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti keliÄ tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia iÅ¡vengti turto sugadinimo, praradimo), tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams“. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms yra nepagrįstas.

3. Ä® bylÄ buvo pateikti alkotesterio Alkotest        7410, serijos numeris – (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobiliai kuopai, dokumentai, įrodantys, kad alkotesteris buvo patikrintas 2008 m. balandžio 30 d. ir pripažintas tinkamu naudoti iki 2008 m. spalio 29 d., patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), patikros protokolo numeris (duomenys neskelbtini). Techninė klaida vietoj alkoholio matavimo prietaiso įraÅ¡ant alkoholio matavimo prietaiso spausdintuvo numerį, nedaro negaliojančių alkoholio matuoklio parodymų.

4.

L. B. apklausiant teisme, ji paliudijo, kad paskambino vyrui ir paprašė, kad jis jÄ parsivežtų namo, nes Jeruzalėje Å¡ventė rugsėjo pirmÄ jÄ ir buvo iÅ¡gėrusi. Todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjo žmona galėjo vairuoti automobilį, pareigÅ«nams nuÅ¡alinus pareiÅ¡kėjÄ nuo vairavimo, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui, todėl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, šioje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas jam galimai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡, jo manymu, neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų, kai jam nepagrįstai buvo nustatytas neblaivumas ir jo automobilis buvo neteisėtai nutemptas. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino jų veiksmų apskundimo tvarkos, nesuteikė bÅ«tinos informacijos apie blaivumo patikros galimybes ir vietÄ , nesuteikė informacijos apie automobilio atsiėmimo tvarkÄ ir laikÄ .

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d.) (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte įtvirtinta tikrinimo sÄ voka – tai policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taisyklių 4 punkte buvo įtvirtinta, kad policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristato transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5 p.). Taisyklių 6.1 – 6.3 punktuose buvo numatyti policijos pareigÅ«nų veiksmai, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas): įvertina bendrÄ asmens bÅ«klę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ , suderintÄ su vidaus reikalų ministru; transporto priemonės vairuotojui prieÅ¡ tikrinimÄ ar pristatymÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ Å¾odžiu paaiÅ¡kina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotojÄ (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Taisyklių

27 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Â

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2010 m. sausio 6 d.) (toliau – ir Instrukcija), 101.1 – 101.5. punktuose taip pat buvo numatyta, kad įvertinęs bendrÄ asmens bÅ«klę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigÅ«nas privalo: nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti; į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ , jeigu transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu; transporto priemonės vairuotojui prieÅ¡ tikrinimÄ ar pristatymÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ Å¾odžiu paaiÅ¡kinti atsisakymo tikrinti ar atlikti medicininę apžiÅ«rÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje teisinius padarinius; nurodytais atvejais transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ (3 priedas) ir pristatyti vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo; tikrinimo metu nustatęs, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba jam nesutikus tikrintis ar atlikti medicininę apžiÅ«rÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti pažeidimÄ .

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis D. J. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2008 m. rugsėjo 1 d. apie 23.00 val. O. MilaÅ¡iaus g., Vilniuje, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (0,79 promilės alkoholio) ir Å¡iais veiksmais padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pažeidimui iÅ¡aiÅ¡kinti panaudotas alkotesteris Drager Alkotest 7410, Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 2). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su patikros rezultatais, kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , kuriame atlikus medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui nustatyti, padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo blaivus (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 13 – 15). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 17), konstatavus, kad iÅ¡ teismui pateiktos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjo kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta, todėl pareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Ä®vertinus Taisyklių nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nų veiksmai tikrinant pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ buvo neteisėti, nėra. Bylos medžiaga nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo blaivumo patikra buvo atlikta pažeidžiant Taisyklėse ir Instrukcijoje nustatytÄ tvarkÄ , teisės aktuose nėra numatyta policijos pareigÅ«nų pareiga nurodyti, į kuriÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ turi vykti asmuo, kuris nesutinka su neblaivumo patikrinimo rezultatais. Atliekant pareiÅ¡kėjo neblaivumo tikrinimÄ naudotas alkotesteris Alkotest 7410, serijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nustatyta tvarka oficialiai įteisintas (b. l. 92 – 98), 2008 m. balandžio 30 d. patikrintas ir pripažintas tinkamu naudoti iki 2008 m. spalio 29 d. (Valstybės įmonės Vilniaus metrologijos centro 2010 m. vasario 22 d. raÅ¡tas Nr. S-154, 2008 m. balandžio

30 d. Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 90 – 91). Nenustatyta, kad naudojant alkotesterį jo naudojimo instrukcija buvo pažeista. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įraÅ¡ytas alkotesterio numeris turėtų bÅ«ti vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas, nes iÅ¡ patikros duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo įraÅ¡ytas alkotesterio spausdintuvo numeris (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 2, 6). Teisėjų kolegija, sutikdama su policijos pareigÅ«nų nurodomu argumentu, jog protokole užfiksuotas laikas Å¡iuo atveju atitiko laikÄ , kuomet buvo visiÅ¡kai įsitikinta pareiÅ¡kėjo neblaivumu, t. y. gavus alkotesterio rodmenis, pažymi, jog tai, kad alkotesterio patikros duomenyse nurodytas patikros laikas 22.47 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas (23.10 val.), neįrodo, jog alkotesteris buvo panaudotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

ATPK (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d.) 270 straipsnyje reglamentuotas asmens nuÅ¡alinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių priemonių nustatyti, kurio 1 dalyje numatyta, kad vairuojantys transporto priemones, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivÅ«s ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų turi bÅ«ti nuÅ¡alinami nuo transporto priemonių ir nustatyta tvarka turi bÅ«ti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena. Instrukcijos 95.1 punkte taip pat buvo numatyta, kad vairuojantis transporto priemonę asmuo turi bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai įtariama, kad jis yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui. NuÅ¡alinus asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, patrulis tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo nuÅ¡alinimo nuo vairavimo priežastį, kur yra transporto priemonė, ar ji buvo pristatyta į policijos įstaigÄ , saugojimo aikÅ¡telę arba į kitÄ vietÄ ir kokiu bÅ«du. Vairuojančiam transporto priemonę asmeniui apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo suraÅ¡omas praneÅ¡imas, kurio vienas egzempliorius jam įteikiamas pasiraÅ¡ytinai. Jei asmuo atsisako pasiraÅ¡yti, apie tai pažymima praneÅ¡ime. Antras praneÅ¡imo egzempliorius (nuoraÅ¡as) pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo bylos (Instrukcijos 96 – 97 p.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad įtarus pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ jam buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 7), apie pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, nuÅ¡alinimo nuo vairavimo priežastį, kur yra transporto priemonė (nugabenta į saugojimo aikÅ¡telę) nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 10). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo iÅ¡vadai, kad nuÅ¡alindami pareiÅ¡kėjÄ nuo transporto priemonės vairavimo pareigÅ«nai veikė ne pagal teisės aktų reikalavimus, nėra.

ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimÄ , numatytÄ Å¡io kodekso 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigÅ«nai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Instrukcijos 98 punkte taip pat buvo numatyta, kad jei asmenį nuÅ¡alinus nuo transporto priemonės vairavimo jos saugumu pats nuÅ¡alintas asmuo (transporto priemonės savininkas arba teisėtas valdytojas) negali pasirÅ«pinti ar transporto priemonės stovėjimas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, minėta transporto priemonė gali bÅ«ti priverstinai nuvežama į saugojimo aikÅ¡telę teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai turėjo pagrįstų ir įrodymais paremtų įtarimų, kad pareiÅ¡kėjas padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio

1 dalyje, kuris yra priskirtinas pažeidimams, keliantiems ypatingÄ grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Minėtas pažeidimas yra numatytas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, taigi pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. PareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nų veiksmų ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka neskundė. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su pareiÅ¡kėju važiavusi jo žmona L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo iÅ¡gėrusi (b. l. 104), todėl atmestini pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės perduoti automobilį vairuoti jai.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai nutempdami pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, veikė jiems teisės aktų (Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426, akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. kovo 1 d.; Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15, akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2009 m. balandžio 4 d.) suteiktos kompetencijos ribose ir teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių priverstinį nuvežimÄ , reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam nebuvo suteikta tinkama informacija dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grÄ Å¾inimo.

 Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjÄ nuÅ¡alinant nuo transporto priemonės vairavimo, nustatant jo neblaivumÄ ar priverstinai nuvežant automobilį pareigÅ«nai veikė teisėtai, todėl civilinė atsakomybė negali kilti, nes nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų (neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų) jai kilti.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. 2003 m. gegužės 13 d. sprendime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas įtvirtino teisės aktų konstitucingumo prezumpcijÄ , pagal kuriÄ teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais KonstitucijÄ tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas Å¡iÄ teisės aktų konstitucingumo prezumpcijÄ iÅ¡aiÅ¡kino taip, kad tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, taigi visi teisinių santykių subjektai privalo juos vykdyti ir taikyti juos pagal savo kompetencijÄ . 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka KonstitucijÄ , ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Policijos komisariato veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta atiduoti automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės iki administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, buvo atlikti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai atitiko tuo metu galiojančio ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatas. Toks teisės aiÅ¡kinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2010 m. gruodžio 30 d.

 nutartis byloje Nr. A822-1522/2010). Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie policijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Byloje nenustatyta, kad teismas privalėjo taikyti ir taikė Vidaus reikalų ministro 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymÄ Nr. 59 bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio

6 dalį, kurių teisėtumÄ praÅ¡o iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , netinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo  T. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

       Teisėjai

      Stasys Gagys

      Dainius Raižys

      Skirgailė Žalimienė