2021-03-24 Nr. AB-5898-3-63-3-00514-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-491-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00514-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. V. ir S. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai P. V. ir S. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pašalinti pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimus, kurie atsirado dėl Palangos miesto savivaldybės veikimo (neveikimo), nesusijusius su valdymo netekimu, taip garantuojant pareiškėjams patekimą automobiliu į gyvenamosios paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus, užtikrinančius pareiškėjų galimybę legaliai automobiliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ (duomenys neskelbtini)“ parengtą ir 2008 m. balandžio 28 d. suderintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-346 žemės sklypo planą; 3) jei nebus užtikrinama pareiškėjų teisė iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parengtą ir 2008 m. balandžio 28 d. suderintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-346 žemės sklypo planą, įpareigoti atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų užtikrinta galimybė pareiškėjams legaliai patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kitais alternatyviais būdais.

2. Pareiškėjai nurodė, jog jie yra 0,4403 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai. Žemės sklypo ribų plane, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-346, yra nurodyta pietinėje Žemės sklypo pusėje esanti projektuojama gatvė, kuri yra įtraukta į Palangos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, iš kurios numatytas patekimas į Žemės sklypą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A1-332 „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ patvirtino Žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1), t. y. patvirtino, jog Žemės sklype galima vystyti gyvenamąją vienbutę ir dvibutę statybą. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą, kurio pagrindiniame brėžinyje Nr. 2 nurodyta, jog šioje teritorijoje galima formuoti gyvenamąsias teritorijas. Šiuo administraciniu aktu yra patvirtintas susisiekimo sistemos brėžinys, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė yra pažymėta kaip nauja pagrindinė B2 kategorijos gatvė. Pareiškėjai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra kiti žemės sklypai, kuriems taip pat būtinas privažiavimas. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-502 Žemės sklypui buvo suteiktas adresas, (duomenys neskelbtini) gatvę iš abiejų pusių kerta melioraciniai kanalai, įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, su kuria kertasi (duomenys neskelbtini) gatvė. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvę kerta melioracinis kanalas. Dėl melioracinių kanalų pareiškėjai negali patekti prie Žemės sklypo ir juo naudotis, yra priversti pažeidinėti kitų asmenų teises, nes norėdami patekti į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, turi kirsti kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjai manė, jog Palangos miesto savivaldybė turi pareigą užtikrinti galimybę į Žemės sklypą patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, manė, jog skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

4. Atsakovas teigė, kad turėdama ribotas finansines galimybes, Palangos miesto savivaldybė privalo tikslingai naudoti lėšas, nepažeisti viešojo intereso, neignoruoti Palangos miesto bendruomenės interesų ir turėti sutvarkytas bent jau pagrindines gatves. Pažymėjo, kad Žemės sklypas yra nuošalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) naftos terminalo ir (duomenys neskelbtini) paukščių pelkės, pastoviai vandens semiamuose durpių laukuose, kuriuose niekas negyveno ir negyvena. Žemės sklypas buvo suformuotas ne formavimo-pertvarkymo projektu, bet pagal tuometinius teisės aktus atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę, ją grąžinant natūra. Žemės sklypui adresas buvo suteiktas, nes pagal planavimo dokumentus jame bus galima statyti vienbutį namą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų skunde nurodytame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. A1-346 yra nurodyta tik projektuojama gatvė ir nėra jokių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimų, kada ši gatvė bus įrengta. Atsakovas nurodė, kad ginčo situacija turėjo būti įvertinta prieš Žemės sklypo įsigijimą, o pirkėjas negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo perleidžiamo daikto savininkas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos parengti (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo (tiesimo) techninį projektą ir šią gatvę nutiesti.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kitų aktų, susijusių su gatvių projektavimu, tiesimu ir šių darbų finansavimu, nuostatos.

8. Teismas nurodė, kad Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir yra skirstomi į:

1) viešuosius kelius, t. y. keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;

2) vidaus kelius, t. y. juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.). Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 1 d.). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčui aktuali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto redakcija numato, jog savarankiškoji Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis taip pat nustato, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas numato, jog užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas, kaip nurodė teismas, iš esmės patvirtina šį reguliavimą, numatydamas, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, tuo tarpu pagal 7 punktą jis koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.

9. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 8 str. 1 d.). Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kelių įstatymo 14 str.). Kelių įstatymo 16 straipsnis taip pat numato, jog kelių ir statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojama įstatymų nustatyta tvarka.

10. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad teisės aktai numato būtent atsakovo funkciją suprojektuoti ir nutiesti ginčo gatvę. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, kad jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigė, jog nepagrįstai yra atsisakoma atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsisakymas atlikti veiksmus, kaip nurodė teismas, yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas nurodė, kad pareiškėjas P. V. atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 13 d. prašyme nurodytus veiksmus, neginčija, tačiau remiasi teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovo pareigą tiesti gatves.

12. Teismo vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 22 d. raštas Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“ patvirtina, jog jame yra įvardinta konkreti negalėjimo suprojektuoti ir nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvės su numatyta pralaida ar tiltu valstybės lėšomis priežastis.

13. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra numatyti konkretūs gatvių tiesimo funkcijos įvykdymo terminai, nėra nurodytas terminas, per kurį tokie veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, jog atsakovas pažeidė jam priskirtas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad lėšos, reikalingos (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimui ir tiesimui, nebuvo numatytos ir įtrauktos į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 ir 2019 metų veiklos planus, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, jos direktorius nevykdė jam priskirtų pareigų ginčui aktualiu aspektu. Teismas įvertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog nebuvo sukurtas pareiškėjų lūkestis, kad iki konkretaus termino (duomenys neskelbtini) gatvė bus nutiesta. Kadangi laikytina, jog kilusio ginčo atveju pareiškėjai įgijo subjektines teises reikalauti, jog per konkretų terminą atsakovas atliktų jų nurodytus veiksmus, teismas konstatavo, jog skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintas.

III. 14. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, išsprendžiant bylą iš esmės; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybę padengti pareiškėjų sumokėtus žyminius mokesčius; 3) panaikinti pareiškėjų turtinių teisių pažeidimus, garantuojant patekimą iki sklypo kaip yra numatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą ir 2008 m. balandžio 28 d. suderintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A1-346 žemės sklypo planą; 4) jei nebus užtikrinta pareiškėjų teisė iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą ir 2008 m. balandžio 28 d. suderintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-346 žemės sklypo planą, įpareigoti atsakovus atlikti visus būtinus veiksmus, jog būtų užtikrinta galimybė pareiškėjams legaliai patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kitais alternatyviais būdais.

15. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, nurodydamas, jog ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos parengti (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo (tiesimo) techninį projektą ir šią gatvę nutiesti. Pareiškėjai paaiškina, kad kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kilusio dėl Palangos miesto savivaldybės veikimo (neveikimo) ir prisiimtų atsakomybių nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kodėl Palangos miesto savivaldybės prisiimtos atsakomybės ir jų nevykdymas pažeidžia pareiškėjų turtines teises. Taip pat, pareiškėjų vertinimu, teismas turėjo priimti sprendimą, kuris įpareigotų Palangos miesto savivaldybę panaikinti pareiškėjų turtinių teisių pažeidimą.

16. Pareiškėjai paaiškina, kad teismas neanalizavo skunde nurodytos faktinės situacijos dėl pareiškėjų galimybės patekti į sklypą ir turtinės teisės pažeidimo, t. y. nesiaiškino, ar nesant įrengtų pralaidų, yra sudarytos kitos galimybės teisėtai patekti prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo. Taigi, pareiškėjų teigimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1, 3 dalis ir 87 straipsnio 3 dalį.

17. Pareiškėjai paaiškina, kad tuo atveju, jeigu negatorinis ieškinys nebuvo priskirtinas Regionų apygardos teismo kompetencijai, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi turėjo atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjai, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisės normų aiškinimu ir taikymu.

18. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovai teigia, kad pareiškėjai, iš esmės praleidę terminą, ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (19.5)-D3-787, kuriuo atsisakyta tenkinti tapačius reikalavimus. Taip pat praleidus terminą bandoma ginčyti įsiteisėjusį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. AG2-19/16-2019 ir jame nustatytus prejudicinius faktus.

20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų reikalavimu, kad savivaldybė jiems iki priklausančio Žemės sklypo nutiestų kelią arba sudėtų pralaidas, kurios yra statinys (kelio dalis), arba suorganizuotų kitą privažiavimo būdą. Paaiškina, kad tokie pareiškėjų reikalavimai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintam racionalumo principui.

21. Palangos miesto savivaldybės administracija teigia, kad prieš pirkdami ir savo iniciatyva keisdami žemės naudojimo būdą pareiškėjai patys turėjo įvertinti perkamą sklypą ir spręsti dėl pagrįstumo keisti žemės naudojimo būdą. Pirkėjas negali įgyti daugiau teisių nei turėjo jų pats perleidžiamo daikto savininkas.

22. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjų teiginiai, jog savivaldybė apribojo vienintelį legalų patekimą į sklypą, yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas teigia, kad žemė, kurią pareiškėjai nusipirko, buvo grąžinta savininkui turėtoje vietoje be jokių kelių ir savivaldybė neatliko veiksmų, kuriais kaip nors būtų pakeitusi buvusią teisinę ir faktinę padėtį. Pareiškėjų teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra įregistruota – taip pat neatitinka tikrovės, nes (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik suplanuota, bet neįregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip daiktas.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjus ir atsakovą sieja administraciniai santykiai.

24. Pareiškėjai pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir prašo netenkinti atsakovo prašymo, bylos dalį ABTĮ 103 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti, nes negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis. Pareiškėjai taip pat prašo klausimą išspręsti iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsniu, ir pašalinti bet kokius pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

25. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad teikia negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Taip pat paaiškina, kad (duomenys neskelbtini)gatvė, t. y. B2 kategorijos gatvė yra numatoma ne vieno sklypo aptarnavimui, tačiau visos šiaurinės miestelio dalies (duomenys neskelbtini) gyvenvietės aptarnavimui. B2 kategorijos gatvės pagal gatvių klasifikaciją yra priskiriamos pagrindinėms gatvėms, skirtoms aptarnauti miestų rajonus ar atskiras mažesnes gyvenvietes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų vertinimu, atsakovo teiginys, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra reikalinga tik pareiškėjams, nepagrįstas.

26. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-346 patvirtintam žemės sklypo plane yra nurodyta tik projektuojama gatvė, tačiau pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nenurodo fakto, jog šiuo metu gatvė yra įtraukta į Palangos miesto savivaldybės Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Taip pat pažymi, kad 2008 metais žemės sklypo plane yra nurodyta projektuojama gatvė, todėl akivaizdu, kad gatvė buvo pradėta projektuoti 2008 metais.

27. Pareiškėjai nurodo, kad savivaldybė pakeitė Žemės sklypo teisinę ir faktinę padėtį, pakeisdama sprendimu Žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamąsias teritorijas. Atsižvelgiant į tai, savivaldybė turi garantuoti patekimą iki gyvenamosios paskirties žemės sklypo ir nepažeidinėti pareiškėjų turtinių teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos parengti (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo (tiesimo) techninį projektą ir šią gatvę nutiesti. Teismas įvertino, kad pareiškėjai atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti jų nurodytus veiksmus, neginčija, o remiasi teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovo pareigą tiesti gatves. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, jos direktorius, nevykdė jiems priskirtų pareigų ginčui aktualiu aspektu, bei nurodė, jog kilusio ginčo atveju pareiškėjai įgijo subjektines teises reikalauti, jog per konkretų terminą atsakovas atliktų jų nurodytus veiksmus, nes bylos duomenys patvirtina, jog nebuvo sukurtas pareiškėjų lūkestis, kad iki konkretaus termino (duomenys neskelbtini) gatvė bus nutiesta.

30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, nurodydami, jog jie kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kilusio dėl Palangos miesto savivaldybės veikimo (neveikimo) ir prisiimtų atsakomybių nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kodėl Palangos miesto savivaldybės prisiimtos atsakomybės ir jų nevykdymas pažeidžia pareiškėjų turtines teises. Taip pat, pareiškėjai teigia, kad teismas neanalizavo skunde nurodytos faktinės situacijos dėl pareiškėjų galimybės patekti į sklypą ir turtinės teisės pažeidimo. Be to, jeigu negatorinis ieškinys nebuvo priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi turėjo atsisakyti priimti skundą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. V. 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“ (b. l. 43), kuriuo prašė įrengti melioracinių vandens kanalų pralaidas arba kitaip užtikrinti patekimą iki namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus pareiškėjo P. V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 12 d. rašte Nr. (8.6)-D3-V-1603r-3174 „Dėl privažiavimo užtikrinimo“ pateikė informaciją apie rengiamą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, kurio tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai. Nesutikdamas su Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. (8.6)-D3-V-1603r-3174 „Dėl privažiavimo užtikrinimo“, pareiškėjas P. V. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – Komisija). Komisija 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 21R2-4 (AG2-58/13-2018) (b. l. 49–56) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-V-1605-3174 panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo P. V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“. Vykdydama Komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21R2-4 (AG2-58/13-2018), Palangos miesto savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo P. V. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl privažiavimo prie namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užtikrinimo“ ir 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 57–58) išdėstė neigiamą atsakymą, su kuriuo nesutikdamas, pareiškėjas P. V. kreipėsi į Komisiją. Komisija 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 21R2-39 (AG2-19/16-2019) (b. l. 61–68) pareiškėjo P. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjai skunde nurodė, kad iš abiejų pusių (duomenys neskelbtini) gatvę kerta melioracijos kanalai, todėl norėdami patekti į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kurioje yra Žemės sklypas, pareiškėjai yra priversti kirsti privačių asmenų žemės sklypus. Pareiškėjų tvirtinimu, jie išnaudojo visas ikiteismines ginčo sprendimo galimybes ir turi teisę prašyti pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių pažeidimus, kadangi nori turėti legalų privažiavimą iki Žemės sklypo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai skunde ir nurodė, kad neprašo įrengti gatvės ir nereikalauja įrengti pralaidų, tačiau, patys sau prieštaraudami, skunde dėstydami aplinkybes susijusias su privažiavimo iki Žemės sklypo įrengimu, nurodo, jog suprojektuotą gatvę kerta melioracijos grioviai, o neįrengus perlaidų, nėra kitos galimybės (duomenys neskelbtini) gatve patekti į Žemės sklypą.

35. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 22 d. rašto Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“, kuriame išdėstytas pareiškėjui neigiamas atsakymas, teisėtumas ir pagrįstumas, o analizuojami Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai šioje byloje rėmėsi teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovo pareigą tiesti gatves, todėl šios bylos ginčo dalykas yra susijęs su atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigos nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvę iki pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, t. y. melioracijos grioviuose įrengti pralaidas, suprojektuoti bei įrengti (duomenys neskelbtini) gatvę, vykdymu.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pastebėtina, kad šiomis nuostatomis įgyvendinamas konstitucinis savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principas, kuriuo grindžiama visa vietos savivalda. Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, o gatvių ir kelių priežiūra yra vykdoma atsižvelgiant į tuo metu turimas lėšas, poreikį ir naudingumą visuomenei; turi būti siekiama efektyvaus turimų lėšų naudojimo.

37. Teisėjų kolegija sutinka, to neginčija nei atsakovas, nei pareiškėjai, kad viena iš Palangos miesto savivaldybės administracijos funkcijų yra suprojektuoti ir nutiesti kelią iki pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo. Pabrėžtina, kad teismams yra suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokių pažeidimų, atsakovui neužtikrinant privažiavimo prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo, nebuvo nustatyta. Be to, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. (19.5)-D3-787 „Dėl pakartotinio 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymo nagrinėjimo“ yra įvardinta konkreti negalėjimo suprojektuoti ir nutiesti (duomenys neskelbtini) gatvės su numatyta pralaida ar tiltu valstybės lėšomis priežastis.

38. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra numatyti konkretūs gatvių tiesimo funkcijos įvykdymo terminai, nėra nurodytas terminas, per kurį tokie veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovas pažeidė jam priskirtas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad lėšos, reikalingos (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimui ir tiesimui, nebuvo numatytos ir įtrauktos į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 ir 2019 metų veiklos planus, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, jos direktorius nevykdė jam priskirtų pareigų ginčui aktualiu aspektu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nekonstatavus vilkinimo fakto ar, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti jam priskirtas funkcijas, nėra juridinio pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

40. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pareiškėjo išdėstytas pretenzijas, likę ginčo šalių argumentai apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pertekliniai ir neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl plačiau neanalizuotini.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų P. V. ir S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan