2025-03-12 Nr. AB-4485-3-61-3-00191-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-385-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00191-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gofaizen & Sherle“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. PP-18 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir įspėjimo paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą ir draudimą FNTT interneto svetainėje viešai paskelbti apie šio poveikio priemonės taikymą UAB „Gofaizen & Sherle“.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas paaiškino, jog poveikio priemonės išviešinimas darys tiesioginę reputacinę ir turtinę žalą, nes įmonės paslaugos yra susijusios su tinkamu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) įgyvendinimu. Pareiškėjas padeda Estijoje įsteigtos bendrovės OU „Gofaizen & Sherle“ klientams, tarp kurių nemaža dalis yra su kriptovaliuta susijusios įmonės, kurioms paprastai taikomas daug aukštesnis atitikties standartas. Tiek visuomenė, tiek ir institucijos šią sritį vertina daug įtariau, neretai turi išankstinį nusistatymą apie galimą neskaidrumą. Pareiškėjas nurodė, kad tikėtina, jog, nepaisant įmonės nuolat dedamų pastangų ir taikomų daug aukštesnių kliento nustatymo kriterijų ir standartų, esami ar būsimi įmonės klientai gali nenorėti būti siejami su paslaugos teikėju, kuris, tariamai, neužtikrino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pareiškėjo nurodytos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, pažymėjo, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Teismas nurodė, kad skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos), teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog, laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, todėl teismas sprendė, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, byloje pritaikant pareiškėjo prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje.

III. Atsakovas FNTT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti ir pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Atsakovas teigia, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas prielaida, ką pagalvos esami pareiškėjo klientai ir prielaidą ką galbūt pagalvos galimi pareiškėjo klientai. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau akivaizdu, kad dėl pateiktų argumentų pobūdžio pareiškėjas negalėjo pateikti juos pagrindžiančių duomenų ar įrodymų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia galimybės dėl Sprendimo vykdymo patirtus finansinius nuostolius kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui laimėjus administracinę bylą, pareiškėjo esami ir galimi klientai galės susipažinti su informacija apie atliktą patikrinimą ir paskirtą poveikio priemonę, tačiau esami ir galimi pareiškėjo klientai negalės susidaryti neigiamos nuomones, nes bus informuoti, kad dėl Sprendimo vyksta teisinis ginčas, taip pat ir tokio ginčo rezultatus. Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės yra tinkamos užkardyti pareiškėjo skunde nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui buvo skirta švelniausia poveikio priemonė, todėl vien jos pobūdis suponuoja tai, kad informacijos apie ją paskelbimas negali sukelti didelės žalos.

Atsakovas pabrėžia, kad duomenys, esantys patikrinimo medžiagoje, priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, patvirtina, jog pareiškėjui didelė žala negali būti padaryta. Pareiškėjas patikrinimo metu ir teikdamas paaiškinimus Tarnybai laikėsi pozicijos, jog visi 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo užbaigtas pareiškėjo patikrinimas, minimi asmenys yra ne pareiškėjo, o Gofaizen Sherle OU (Estijoje registruotos bendrovės, su kuria Bendrovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį) klientai, nes šie asmenys atliko pinigines operacijas su Gofaizen Sherle OU (t. y. mokėjo Gofaizen Sherle OU už paslaugas) ir sudarinėjo sandorius su Gofaizen Sherle OU.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl esamų pareiškėjo klientų prieštarauja jo paties pozicijai, kurią jis deklaravo patikrinimo metu, o asmenis, kuriuos pareiškėjas skunde įvardija kaip esamus ir galimus klientus, vadovaujantis pareiškėjo patikrinimo ir pažeidimų nagrinėjimo metu išsakyta pozicija turėtų labiau dominti „Gofaizen & Sherle” OU reputacija, su kuria sudaro sutartis.

Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo nuostatos įpareigoja Tarnybą skelbti informaciją apie pritaikytas poveikio priemones ir paskirtus privalomuosius nurodymus, manytina, kad prašymu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra siekiama, jog nebūtų išviešinta jokia informacija apie atliktą bendrovės patikrinimą, o ne informacija apie pritaikytą poveikio priemonę, nors pareiškėjo skunde iš viso nėra ginčijami atlikto neplaninio patikrinimo pagrindai.

Atsakovas teigia, kad, nesant pagrįstų duomenų apie kilsiančią didelę žalą, nepagrįstai pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeisti teisėtumo bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai, ūkio subjektų veiklos priežiūros viešumo principai, ir kiti viešojo administravimo principai, o tai savaime reikštų ir proporcingumo principo pažeidimą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, kad objektyviai ne visada įmanoma pateikti įrodymus ar konkrečius paskaičiavimus apie realią būsimą žalą (t. y., prarastą pasitikėjimą pareiškėjo kompetencija ir atitinkamai negautas pajamas už paslaugas iš esamų ar būsimų klientų). Nereikia atilikti analizės, kad suprastume, jog pareiškėjo klientai paslaugas perka siekdami užtikrinti, jog jų veikla atitinka Įstatymo (reikalavimus bei tai, kad išviešinta informacija, jog pats pareiškėjas gavo įspėjimą už tų reikalavimų netinkamą įvykdymą, turės aiškią neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir pajamoms.

Pareiškėjas akcentuoja, kad paprastai konkretūs paskaičiavimai yra susiję su situacijomis, kai juos atlikti lengva, pavyzdžiui, kai asmeniui panaikinama veiklos licencija, jis gali pateikti duomenis apie vidutiniškai per metus gaunamas pajamas ir laikyti, jog visų jų netekimas ir yra ši žala. Tuo tarpu, šiuo atveju, yra ne apskritai uždraudžiama veikla, bet siekiama viešai paskelbti įspėjimą apie netinkamai įvykdytus reikalavimus, kas klientams reiškia, jog pareiškėjas galbūt negali kvalifikuotai suteikti paslaugų (pvz., pagalba užtikrinant jų veiklos atitiktį), todėl, pastaruoju atveju, teismų praktika reikalauja pateikti ne konkrečius paskaičiavimus apie žalą, bet paaiškinimus apie potencialią neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjas būtent tokius konkrečius ir realiai tikėtinus paaiškinimus pateikė teismui pažymėjęs, kad paviešinimas FNTT tinklapyje ir / ar kitoje viešoje erdvėje iš esmės reikštų poveikio priemonės įvykdymą, nesukuriant teisės į teisingą ir sąžiningą teisminį procesą bei galimybę paneigti ir panaikinti nemotyvuotą Sprendimą, juo labiau, kad šiuo metu didžioji dauguma nustatytų trūkumų yra ištaisyti.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėjui laimėjus bylą, jis galėtų kompensuoti nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka, prieštarauja bendram principui vengti žalos padarymo (vietoje kompensavimo po fakto), be to, yra nepagrįstas, nes pareiškėjui sukeltos reputacinės žalos nebūtų galimai lengvai įrodyti ir paskaičiuoti.

Pareiškėjo vertinimu, FNTT nepagrįstai nurodo, kad Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės – papildomos informacijos pateikimas, kad pritaikyta poveikio priemonės yra apskųsta – yra tinkamos užkardyti pareiškėjo skunde nurodytų pasekmių atsiradimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jeigu jau bus išviešinta informacija, jog pareiškėjas pažeidė ar netinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus, tai trečiųjų asmenų įsitikinimo dėl pareiškėjo kompetencijos ir nekaltumo nepakeis nei papildomas įrašas, jog vyksta teisminis ginčas, nei tai, jog vėliau pareiškėjas laimės administracinį ginčą ir jokios poveikio priemonės nebebus taikomos.

Pareiškėjas teigia, kad žala yra ne išgalvota, o labai reali ir pareiškėjui gali pasireikšti keliais būdais: reali grėsmė dėl pareiškėjo ir susijusios įmonės pajamų sumažėjimo, santykių su klientais nutraukimo ar neužmezgimo bei reputacinė žala; papildomi apsunkinimai pareiškėjui ir susijusiems asmenims vykdant veiklą; realiai tikėtini neigiami finansinių įstaigų sprendimai, paslaugų pabrangimas ir kiti apsunkinimai; pareiškėjas ir „Gofaizen & Sherle“ OU gali prarasti galimybę reklamuotis bei kurti savo reputaciją rašant straipsnius tarptautiniuose leidiniuose ir taip pritraukti daugiau tarptautinių klientų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad FNTT sau palankia linkme remiasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, jog tyrime nustatyti asmenys yra ne pareiškėjo, bet susijusios Estijos įmonės „Gofaizen & Sherle“ OU, klientai, nors pačiame tyrime tokią pareiškėjo poziciją atmetė ir vertino, kad visi nustatyti santykiai buvo tarp pareiškėjo ir jo (ne Estijos įmonės) klientų.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skubotas poveikio priemonės išviešinimas neturės teigiamo poveikio rinkai ir neleis FNTT pasiekti, kad rinkoje ir kiti dalyviai panašiose situacijose vienodai traktuotų įstatymų reikalavimus bei taikytų tokias pačias tapatybės nustatymo ir kitas procedūras (pavyzdžiui, kad kai atliekamos vienkartinės paslaugos, tokios kaip adreso suteikimas ar įmonės įsteigimas, Įstatymo reikalavimai nėra taikomi), nes su įspėjimu nepateikiami konkretūs pažeidimai ir kaip turėtų būti jų išvengta.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė užtikrina proporcingumą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas preliminariai pagrįstas ir yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčijamais teisiniais santykiais, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas FNTT atskirajame skunde teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta nepagrįstai, nes pareiškėjas neįrodė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsiras neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, priešingai, panaikinus Sprendimą, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka galėtų gauti žalos atlyginimą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018 ir kt.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019 ir kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimu pareiškėjui skirtas įspėjimas už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė iš esmės tuo, kad, paskelbus Sprendimą FNTT puslapyje, bus padaryta tiesioginė reputacinė ir turtinė žala pareiškėjui, nes pareiškėjo paslaugos būtent ir yra susijusios su tinkamu Įstatymo įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog pareiškėjas neįrodė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsirastų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas prielaidomis (ką gali pagalvoti esami ir būsimi pareiškėjo klientai), o ne įrodymais. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus, t. y. pareiškėjo esami ir būsimi klientai matys informaciją, kad Sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius