AS-556-613-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-613/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00075-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiškėjas; Bendrovė) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas; Utenos RAAD) 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas, be kita ko, prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo datos, sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu panaikinus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir TIPK leidimas) aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patiria žalą, kuri lems klientų praradimą, kvalifikuotų darbuotojų atleidimą, veiklos sričių ir apimčių sumažėjimą ir pan. Detalizavo, jog UAB „Ūrus“ ir Ko yra sudariusi virš 400 galiojančių ir vykdytinų sutarčių su privačiomis ir valstybinėmis (savivaldybių) įmonėmis ir savivaldybėmis dėl nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), o dėl TIPK leidimo panaikinimo gresia sutarčių nutraukimas, netesybų mokėjimas, bendrovė praranda galimybę konkuruoti su kitomis atliekas tvarkančiomis įmonėmis; sustabdžius TIPK leidimą, daugelis darbuotojų išleisti eilinių atostogų, vėliau turės būti paskelbta prastova, kas neišvengiamai ves į kvalifikuotų darbuotojų praradimą; šiuo metu sustabdyti paruošiamieji darbai atliekų išvežimui galutiniam šalinimui į užsienį, tuo bus pažeidžiamas ir viešasis interesas. Bendrovė dėl patirtos žalos faktiškai negalės atnaujinti veiklos pagal TIPK leidimą net ir tuo atveju, jeigu bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį panaikino, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. prašymu pakartotinai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas naujai pateiktame prašyme papildomai nurodė, kad kompetentinga audito kompanija savo ataskaitoje pažymėjo, jog Utenos padalinio veiklos nutraukimas (ar neterminuotas sustabdymas) sukelia tiesioginę grėsmę UAB „Ūrus“ ir Ko veiklos tęstinumui, dėl šios veiklos nutraukimo žalą patirs ir valstybė, negaudama mokesčių į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, skundžiamas sprendimas yra priimtas ne dėl aplinkai kenksmingos veiklos, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui vykdant iki sprendimo priėmimo vykdytą veiklą būtų daroma žala gamtai.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašymą iš esmės grindžia naujai pateikiama 2012 m. birželio 22 d. specialisto ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Minėtoje ataskaitoje iš esmės įvertinti pareiškėjo patiriami nuostoliai dėl ginčijamo sprendimo priėmimo. Joje pažymėta, kad atliktos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga atlikti pagal Tarptautinius audito standartus ar Tarptautinius peržvalgos standartus, ja tik atsakyta į pareiškėjo pateiktus klausimus pagal pateiktus kai kuriuos finansinius dokumentus. Pavojingų atliekų tvarkymas yra specifinė, su padidinta rizika susijusi veikla. Aplinkos apsauga, kuriai pavojų gali sukelti pavojingų atliekų tvarkymas be būtinų dokumentų, reglamentuojančių šį procesą ir siekiančių užtikrinti, kad pavojingų atliekų tvarkymu nebūtų pakenkta aplinkai ir žmonių sveikatai, yra viešasis interesas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų žalos atsiradimo aplinkai ir žmonių sveikatai tikimybė. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų viešojo intereso, proporcingumo principus. Kiti prašymo motyvai tapatūs nurodytiems 2012 m. balandžio 2 d. prašyme, dėl kurių pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje, todėl teismas iš naujo jų nevertino.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo datos, sustabdyti Utenos RAAD sprendimo „dėl TIPK leidimo panaikinimo“ Nr. (8-26)-s-356A galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas pats savaime sąlygoja kitas griežtas neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi būtent skundžiamo sprendimo pagrindu yra panaikinta pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos dalis, suteikianti teisę saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas (duomenys neskelbtini).

2. Dėl skundžiamo sprendimo sukeliamų padarinių šalinimo pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti dar vieną administracinį ginčą. Vadinasi, dėl skundžiamo sprendimo tiesiogiai ir netiesiogiai sukeliamų padarinių pareiškėjas būtų priverstas nutraukti ūkinę - komercinę veiklą pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kompetentinga audito kompanija savo ataskaitoje pažymėjo, kad tokia situacija sukelia tiesioginę grėsmę UAB „Ūrus“ ir Ko veiklos tęstinumui.

3. Apibendrinant audito kompanijos pastebėjimus galima konstatuoti, jog pareiškėjas dėl ūkinės - komercinės veiklos nutraukimo (ar neterminuoto sustabdymo), kurį sąlygotų skundžiamas sprendimas, patirtų nuo 221 216 Lt - 977 038 Lt tiesioginių išlaidų, netektų klientų, kvalifikuotų darbuotojų ir apie 80-85 procentų pajamų (apie 2,9 mln. Lt per metus) ir kiltų reali grėsmė dėl įmonės veiklos tęstinumo.

4. Pareiškėjo vertinimu, audito kompanijos ataskaita pagal ABTĮ gali būti laikytinas specialisto paaiškinimais arba dokumentu, kuri, nesant priešingų įrodymų, aiškiai patvirtina, kad dėl skundžiamo sprendimo galiojimo pareiškėjas gali patirti itin didelius nuostolius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - skundžiamo akto galiojimo sustabdymą, kuomet pareiškėjas pateikia įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtų baudų išieškojimu.

5. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo argumentų motyvuojant tuo, kad dėl jų jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Argumentai, susiję su pareiškėjo galimybe dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir darbuotojų praradimu, yra grindžiami naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado jau po Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo. Pareiškėjas kartu su 2012 m. liepos 5 d. prašymu pateikė įrodymus, kad jo argumentai dėl prarandamos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei prarandamų darbuotojų nėra deklaratyvūs, bet grindžiami konkrečiais po skundžiamo sprendimo priėmimo atsiradusiais faktais.

6. Nesustabdžius galimai neteisėto skundžiamo sprendimo galiojimo, būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir jo darbuotojų interesai.

7. Ginčas kilo ne dėl dokumentų nepateikimo ar prievolės neįvykdymo, bet dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų priimtinumo, t. y. jų turinio. Akivaizdu, kad toks tariamas „pažeidimas“ nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga ir jokio neigiamo poveikio aplinkai tiesiogiai nedaro, neigiamų pasekmių jai betarpiškai nesukelia. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, TIPK leidimo panaikinimo teisinis pagrindas - Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas, galimai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai, kadangi pagal Konstituciją tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu, galima nustatyti esminį poveikį asmens ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones.

8. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šiuo metu pareiškėjas yra sudaręs virš keturių šimtų galiojančių ir vykdytinų sutarčių su privačiomis ir valstybinėmis (savivaldybių) įmonėmis ir savivaldybėmis dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo (rinkimas, saugojimas, šalinimas, naudojimas) aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad pavojingas atliekas surenkančioms, laikančioms, šalinančioms ar naudojančioms įmonėms įstatymų leidėjas kelia aukštesnius reikalavimus: turėti veiklai būtinus leidimus, licencijas, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, draudimo kompanijos ar banko Garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu įmonės veiklos nutraukimo atveju, kai įmonė neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų ir kt. Tuo tarpu pareiškėjas net beveik pusantrų metų veiklą vykdė neturėdamas Atliekų tvarkymo įstatyme numatyto privalomo turėti draudimo kompanijos ar banko garanto, užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Pareiškėjui niekas nedraudžia kreiptis į atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio teritorijoje pareiškėjas nori vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, su įstatymų reikalavimus atitinkančia paraiška ir prie jos pridėtais įstatymo leidėjo numatytais dokumentais TIPK leidimui gauti. Pareiškėjas nėra savo veikla ypatinga įmonė šalyje, kuri būtų susijusi su kažkokiais ypatingais gėriais visuomenei ar valstybei (kaip kad pvz., mokymo įstaiga, šilumos, dujų ar vandens tiekimo paslaugas gyventojams teikianti įmonė ir pan.).

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek tarptautinės teisės aktais, tiek šalies vidaus teisės aktais, juolab, ir tiesiogiai Konstitucija (48 str. 1 d.) yra kiekvienam žmogui suteikta teisė ir laisvė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir t. t. Todėl darbuotojų apsisprendimas ieškoti geresnių darbo sąlygų ar keisti darbo vietą savo noru - jų apsisprendimo dalykas. Pareiškėjas neturėtų piktnaudžiauti tokiais duomenimis, juolab, kad ir pagal paties jo pridedamas pažymas po TIPK leidimo panaikinimo buvo ir priimamų naujų darbuotojų.

Auditorė R. M. savo ataskaitoje (7 lapas, VI skyrius) pabrėžė, kad ši jos ataskaita parengta tik pagal pateiktus jai pareiškėjo dokumentus ir ji tik atsakė į konkrečius pareiškėjo suformuluotus klausimus. Tai tik patvirtina - išvados ne pilnavertės ir ne visapusiškos, kas apskritai leidžia abejoti jų patikimumu, nes, liečia tik kryptingus, iš visos įmonės veiklos konteksto paimtus pareiškėjo užduotus klausimus, naudingus jam pačiam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui UAB „Ūrus“ ir Ko buvo panaikintas aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. rugsėjo 21 d. Taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. TU(2)-65. Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 64.6 punktu, numatančiu, jog pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 99-4466), nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasikeitus byloje faktinei situacijai – pareiškėjui pateikus naujus įrodymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, sprendžia, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjo pateiktoje 2012 m. birželio 22 d. specialisto ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus dėl pareiškėjo Utenos padalinio ((duomenys neskelbtini)) veiklos sustabdymo, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinti pareiškėjo patiriami nuostoliai dėl ginčijamo sprendimo priėmimo. Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad 80 - 85 procentai visų pareiškėjo pajamų per pastaruosius 2010, 2011 metus ir 2012 pirmus penkis mėnesius sudarė ūkinės – komercinės veiklos vykdymas pavojingų ir nepavojingų atliekų Utenos padalinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Utenos padalinio veiklos nutraukimas (ar neterminuotas sustabdymas) ir galimybės šiame padalinyje tvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas suvaržymas sukelia tiesioginę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui; nukentės ne tik pati Bendrovė, kuri galimai patirtų nuo 221 216 Lt - 977 038 Lt tiesioginių išlaidų, bet ir valstybė, nes reikšmingai sumažės mokami mokesčiai biudžetui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti įrodymai ir kiti bylos dokumentai patvirtina pareiškėjo teiginius, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, o teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, padėties, buvusios iki ginčijamo akto, atkūrimas būtų itin sudėtingas arba negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, tenkinant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinti ir laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius