Legislator Case Law & Legislation
98698085-0ccb-4064-a673-997fefe721ed AI generated

98698085-0ccb-4064-a673-997fefe721ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 98698085-0ccb-4064-a673-997fefe721ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės 9562,50 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ ; nustatyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis, (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei;

Legislator headnote

AI generated

98698085-0ccb-4064-a673-997fefe721ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas: nesant galimybės atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuriame nuolat gyvena ieÅ¡kovė, todėl bendros nuosavybės naudojimas, bendro Å¡alių turto valdymas yra ir bÅ«tų apsunkintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2350-808/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27605-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.3.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. V. ir jos atstovei advokatei Audronei Rimienei, atsakovei V. P. ir jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei BaÅ¡kytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

V. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. V. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atidalyti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini):

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šį turtÄ ieÅ¡kovei priteisiant natÅ«ra, o atsakovei - priteisiant 16.551,50 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančias 3/16 turto dalis ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovei priklauso 13/16 dalių, o atsakovei - 3/16 dalys nurodyto turto. Å alys yra seserys, kurios ilgÄ laikÄ tarpusavyje nesutarian (nuo 2010 m.), jų santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Bandymai turtÄ atidalyti ne teismo tvarka buvo nesėkmingi dėl preÅ¡ingų Å¡alių interesų. Nurodo, kad atsakovės turima nuosavybės dalis yra labai maža, o bendrai naudotis turtu - nepatogu ir netikslinga, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius. Atsakovė minėtu gyvenamuoju namu nesinaudoja nuo 1997 metų, kai su savo Å¡eima persikraustė į greta ((duomenys neskelbtini)) naujai pastatytÄ namÄ .

Kadangi atsakovė neiÅ¡laiko jai tenkančios ginčo turto dalies, neprisideda prie bÅ«tinojo kapitalinio remonto, turtÄ bÅ«tina atidalinti. Taigi racionaliausia ir efektyviausia nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atidalyti tokiu bÅ«du: turtÄ natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, valdančiai didžiÄ jÄ turto dalį (13/16), faktiÅ¡kai jame gyvenančiai ir besinaudojančiai juo, o atsakovei - kompensuoti pinigais jai priklausančio turto dalį, nes atsakovė nepretenduoja į minėtÄ namÄ . Ginčas yra tik dėl sklypo dalies, kurios natÅ«ra siekia atsakovė, nors namas sklype yra pastatytas taip, kad sklypo atidalijimas natÅ«ra pažeistų ieÅ¡kovės interesus, trukdytų patogiai naudotis gyvenamuoju namu, jį prižiÅ«rėti, remontuoti, rekonstruoti.

Siekiant iÅ¡vengti nesutarimų dėl naudojimosi bendru turtu ir mokėjimų už jo iÅ¡laikymÄ , remontÄ , bendrÄ dalinę nuosavybę siekiama atidalyti natÅ«ra, šį turtÄ paliekant ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti piniginę kompensacijÄ . Individualaus turto vertinimo metu, bendra turto vertė nustatyta – 99000,00 Eur, todėl atsakovei tenkanti turto dalies vertė sudaro 18562,50 Eur. Nustatant turto vertę buvo atsižvelgiama į faktinę namo bÅ«klę ir remontÄ (pagerinimus), atliktÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės lėšomis.

Nurodo, kad 2014 metais buvo pakeistas Å¡ildymo katilas (1802,16 Eur)) ir kamino įdėklas (300,00 Eur), 2016 - 2017 metais - pakeisti langai ir durys (3793,00 Eur), pastatyta tvora (1000,00 Eur ) ir pasodintos tujos (330,00 Eur). KiekvienÄ Å¾iemÄ namas Å¡ildomas malkomis (sÄ naudos per metus – 500,00 Eur), o nuo 2012 metų iÅ¡laidos Å¡ildymui sudarė 3500,00 Eur. Kadangi atsakovei tenkanti atliktų remonto darbų ir namo Å¡ildymo iÅ¡laidų dalis sudaro 2011,00 Eur, tai turi bÅ«ti sumokėta 16551,50 Eur kompensacija už atidalijamÄ turto dalį.

Atsakovė nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Å¡alys bendrÄ ja daline nuosavybe valdo turtÄ , esantį esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3/16 dalys priklauso atsakovei, o 13/16 dalių – ieÅ¡kovei ir 0,1000 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3/16 dalys priklauso atsakovei (1,875 aro), o 13/16 dalių priklauso ieÅ¡kovei (8,125 arai). Nurodo, kad Å¡alių santykiai nėra konfliktiÅ¡ki, tiesiog jos tarpusavyje nebendrauja.

Konflikų nekyla dėl faktinio turto naudojimo, nes ieÅ¡kovė viena naudojasi visa bendra daline nuosavybe, nesudarydama sÄ lygų atsakovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. SusidariusiÄ situacijÄ buvo bandoma spręsti teikiant pasiÅ«lymus dėl turto atidalinimo, tačiau ieÅ¡kovės tai netenkino. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neprisideda prie bendro turto – gyvenamojo namo, iÅ¡laikymo ir todėl atidalinant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę atsakovei mokėtina kompensacija turi bÅ«ti atitinkamai sumažinta.

Nurodytus pagerinimus ieÅ¡kovė atliko be atsakovės žinios ir sutikimo, be to jie nesusiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, siekiu iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo, o buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Taigi, ieÅ¡kovė nepagrįstai siekia, proporcingai jos turėtoms iÅ¡laidoms, sumažinti atsakovei priteistinÄ kompensacijÄ .

Nurodo, kad sutiktų atsidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe valdomÄ gyvenamÄ jį namÄ jį visÄ priteisiant ieÅ¡kovei, o jai (atsakovei) priteisiant kompensacijÄ už turimÄ turto dalį, tačiau neiÅ¡skaičiuojant ieÅ¡kovės nurodytų jos patirtų iÅ¡laidų nuosavybės pagerinimams. Teigia, kad toks gyvenamojo namo atidalinimas bÅ«tų patogiausia iÅ¡eitis abiem Å¡alims. Tačiau žemės sklypas turėtų bÅ«ti atidalintas natÅ«ra - atidalintÄ Å¾emės sklypo dalį amalgamacijos bÅ«du prijungiant prie atsakovei ir jos sutuoktiniui V.

P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės 9562,50 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ ;

2) nustatyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis, (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei;

3) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planÄ : atsakovei natÅ«ra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),esančio (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

4) nesant galimybės atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuriame nuolat gyvena ieÅ¡kovė, todėl bendros nuosavybės naudojimas, bendro Å¡alių turto valdymas yra ir bÅ«tų apsunkintas.

Todėl nekilnojamÄ jį turtÄ tikslinga atidalinti, nustatant, kad minėtas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise tenka ieÅ¡kovei, o atsakovei iÅ¡mokama kompensacija, proporcinga turėtai nuosavybės daliai. Å alys bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdo žemės sklypÄ , kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas. Kadangi žemės sklypas gali bÅ«ti atidalintas suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, taip iÅ¡vengiant bendro valdymo, tikslinga natÅ«ra atidalinti jį Žemės sklypo atidalijimo plane nurodytu bÅ«du: atsakovei natÅ«ra atidalinti 1,875 aro Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti 8,125 aro Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemės sklypo atidalijimas natūra amalgamacijos būdu, prijungiant prie atsakovės ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų tinkamas, nes Žemės įstatymas numato, jog žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

Kadangi Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausantis žemės sklypas yra greta ir ribojasi su atsakovės ir jos sutuoktinio žemės sklypu, atidalijant nuosavybę Projekte nurodytu bÅ«du, bÅ«tų nepažeistas žemės sklypų vientisumas, o gretimų sklypų ribos bÅ«tų pertvarkytos amalgamacijos bÅ«du, neformuojant atskiro sklypo ir, toks turto atidalinimo bÅ«das racionaliausiai ir geriausiai užtikrintų abiejų Å¡alių interesus. Neatidalinus gyvenamojo, būų tikslinga nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ .

Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimais ir nurodė, kad atsakovės reikalaujama 9562,50 Eur piniginė kompensacija yra tokio dydžio, kokia statinys įvertintas po ieškovės lėšomis atliktų remonto darbų (pagerinimų), kas padidino namo vertę. Namo išlaikymo dalis, tenkanti atsakovei sudaro 1761,59 Eur, todėl, jai (atsakovei) priteistina 7800,91 Eur piniginė kompensacija už jos gyvenamojo namo dalį. Ieškinyje nurodyti darbai ir išlaidos, susijusios su privalomais statinio priežiūros reikalavimais (šaltuoju metų laiku gyvenamasis namas turi būti šildomas), taip pat buvo būtina pakeisti langus bei duris, nes 1961 metais statyti langai išpuvo, ir grėsė iškristi).

Atsakovė galėjo domėtis bendru turtu ir jame lankytis, o tai, kad ji to nedarė, neprisidėjo prie privalomojo namo remonto ir namo iÅ¡laikymo, nepanaikina atsakovės pareigos kompensuoti kitos bendrasavininkės (ieÅ¡kovės) patirtas iÅ¡laidas, padidinusias namo vertę. Atsakovės siÅ«lomas sklypo atidalinimo variantas nėra tinkamas, nes taip atidalyti sklypai praranda taisyklingÄ keturkampę formÄ ; atsakovei tenkantis sklypas turi ilgÄ siaurÄ koridorių, o ieÅ¡kovei neracionalu, iÅ¡ esmės pabloginant galimybę tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti sklype esantį gyvenamÄ jį namÄ .

Taip atidalijus sklypÄ , iÅ¡ dviejų namo pusių bÅ«tų paliktas ekamas tik teisės aktais reikalaujamas trijų metrų atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos, kas panaikina galimybę namo rekonstravimo metu tinkamai jį apÅ¡iltinti, naujai nutinkuoti, sutvarkyti stogÄ ir kt., nes atstumas iki gretimo sklypo ribos skaičiuojamas nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usios statinio dalies. Pagal preliminarius architektų pasiÅ«lymus, rekonstruojamo gyvenamojo namo stogo sijos pailgėtų apie 1,2 metro ir atsidurtų apie 1,8 metro atstumu nuo sklypo ribos (pagal atsakovės planÄ ), o tai reiÅ¡kia, kad norint rekonstruoti namÄ , bÅ«tų reikalingas atsakovės sutikimas rekonstrukcijai.

Atsakovė nesinaudojo gyvenamuoju namu, kurį Å¡alių mama Dovanojimo sutartimi padovanojo ieÅ¡kovei., todėl nesÄ Å¾iningas atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , nes tai nesudarytų galimybės tinkamai naudotis namu, nes atsakovės turima nuosavybės dalis yra labai maža, todėl joje neracionalu įrengti atskiros Å¡ildymo sistemos. Nesant objektyviųs galimybių nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ taip, kad tai ateityje nekeltų Å¡alių nesutarimų, toks eikalavimas neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1537-845/2020 ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, atidalino Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du, kad: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priteisė ieÅ¡kovei G. V.; o atsakovei V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. priteisė 18.562,50 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo ir gyvenamojo namo), taip pat ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 2888,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-828/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista piniginė kompensacija, nustatydamas, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir jos dydis yra 9562,50 Eur; panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensacijÄ ir netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡io žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo bei dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas pažymėjo, jog vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieÅ¡kovės, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra teisinga Å¡iÄ mažesnę dalį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, ypač įvertinant tai, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, dėl ko, teismo manymu, yra galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo; Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ateityje galimai rekonstruoti (apÅ¡iltinti) namÄ (dėl ko nebebÅ«tų iÅ¡laikytas minimalus atstumas iki sklypo ribos), taip pat negali lemti sprendimo natÅ«ra visÄ sklypÄ priteisti ieÅ¡kovei; nes rekonstrukcija gali bÅ«ti atliekama įvairiais bÅ«dais (ne vien ieÅ¡kovės pageidaujamu); be to jÄ (rekonstrukcijÄ ) tik numatoma atlikti, nes Å¡ie procesai dar nepradėti ir ieÅ¡kovės pozicija dėl jos gali ir pasikeisti.

Teismo manymu, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, ginčo atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali bÅ«ti ir nerengiamas, nes atsakovė praÅ¡o atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį; kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad siekiant atidalijimo bÅ«du pertvarkyti ginčo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , turi bÅ«ti atliktos visos Taisyklėse numatytos procedÅ«ros per ŽPDRIS.

Neatlikus numatytų Projekto rengimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedÅ«rų, nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Todėl teising bÅ«tų rengti perdalijimo PlanÄ , o ne ProjektÄ . Nesant galimybės atidalyti sklypÄ natÅ«ra, negali bÅ«ti vertinamos teismui pateiktos ginčo sklypo pertvarkymo schemos. Ä®vertinus tai, kad atsakovei ginčo žemės sklype nuosavybės teisėmis priklauso neracionalaus dydžio - 0,01875 ha dalis, tai siekiant pertvarkyti ginčo sklypÄ tikslingiausia bÅ«tų rengti perdalijimo planÄ , o ne ProjektÄ .

Teigia, kad tikslingiausia bÅ«tų ginčo žemės sklypÄ pertvarkyti perdalijimo bÅ«du, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ neracionalaus dydžio dalį prijungiant prie besiribojančio sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad visi potencialÅ«s ginčo žemės sklypo naudojimosi bÅ«dai (atidalijimas kompensuojant pinigais, naudojimosi tvarkos nustatymas, amalgamacija) yra teisiÅ¡kai įmanomi. Tarnybos manymu, reikalinga įvertinti aplinkybes ar perdalijus (amalgamavus) dalį žemės sklypo, iÅ¡lieka galimybė jį eksploatuoti (remontuoti), naudoti pagal paskirtį.

Sutiko,kad visais atvejais gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas statinio eksploatavimui, t.y vykdant žemės sklypų perdalijimÄ (amalgamacijÄ ) sumokant kompensacijÄ . Tuo tarpu naudojimosi tvarka bÅ«tų nustatoma iÅ¡imtinai privačių asmenų iniciatyva ir valstybinės institucijos tokiai naudojimosi tvarkai įtakos negali daryti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė G. V. ir jos atstovė advokatė Audronė Rimienė iÅ¡ esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. ir jos atstovės advokatė Gitana Gudaitė ir advokato padėjėja Dovilė BaÅ¡kytė iÅ¡ esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus.prašė ieÅ¡kinį atmesti iÅ¡ esmės, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kinys netenkinamas dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensacijÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinamas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 0,1000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Å¡alims: ieÅ¡kovei G.

V. - 13/16 dalių minėto žemės sklypo, o atsakovei V. P. - 3/16 dalys minėto žemės sklypo, kurio paskirtis - kita, o naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovei V. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau atsakovės žemės sklypas), kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Å is žemės sklypas yra iÅ¡imtinai privačių asmenų nuosavybė. 2019 m.liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99000,00 Eur. Atsakovės 2019 m.gegužės 31 d. ieÅ¡kovei iÅ¡siųstame PasiÅ«lyme rekomenduojama bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimÄ atlikti pagal 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo padalinimo planÄ : - žemės sklypÄ atidalinti natÅ«ra - atsakovei V.

P. natÅ«ra atidalijant dalį Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo bei dalį G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - viso atsakovei V. P. asmeninės nuosavybės teise tektų 1,78 aro žemės sklypas, kuris amalgamacijos bÅ«du prijungtinas prie Å¡alia atsakovės žemės sklypo esančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - ieÅ¡kovė iÅ¡mokėtų atsakovei kompensacijÄ , proporcingÄ natÅ«ra neatidalintos žemės sklypo dalies (0,095 arų) vidutinei rinkos vertei - 394,25 Eur. 2019 m.liepos 8 d.

PasiÅ«lyme atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei: - žemės sklypÄ atidalinti natÅ«ra, t.y. atsakovei natÅ«ra atidalinti daį Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, paliekant 3 (tris) metrus nuo gyvenamojo namo iÅ¡ vakarų pusės bei tenkanti dalis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenkančiÄ Å¾emę amalgamacijos bÅ«du prijungti prie jos (atakovės) žemės sklypo; - ieÅ¡kovė iÅ¡mokėtų atsakovei kompensacijÄ už natÅ«ra neatidalintÄ Å¾emės sklypo dalį proporcingÄ Å¾emės vidutinei rinkos kainai.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės 2019 m.liepos 8 d. PasiÅ«lymu, kuris, teigia, pažeistų jos (ieÅ¡kovės) interesus patogiai valdyti savo turtÄ , jį prižiÅ«rėti, rekonstruoti ir turėti pakankamÄ privatumÄ nuo kaimyninio - atsakovės žemės sklypo ir nemato galimybių natÅ«ra atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ ginčo žemės sklypÄ , nes tai neužtikrintų tinkamos statinio priežiÅ«ros ir efektyvaus naudojimosi juo, nes bÅ«tų neracionalu nuo taisyklingos formos sklypo atskirti dalį. 2020 m. gruodžio 28 d.

Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2020/12/28 nurodyta, kad esamos gyvenamojo namo sienos nebÅ«tų perkeltos, nes apÅ¡iltinant pailgėtų stogo kraigas, todėl nėra bÅ«tinas gretimų sklypų savininkų sutikimas, jeigu kraigo iÅ¡sikiÅ¡imas pailgėja iki 45 cm (Å¡iuo metu esamas atstumas iki besiribojančio žemės sklypo yra 3,45 m.). IeÅ¡kovės pateiktame brokerio V. A. atsakyme į jos užklausÄ nurodyta, kad sklypo ribų pakeitimas pagal UAB „Greita geodezija“ pateiktÄ atidalijimo planÄ sklypo vertę sumažintų maždaug 30 proc.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo bÅ«dų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iÅ¡ bendraturčių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendinant teisę atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, negali bÅ«ti varžoma kito asmens nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad dviejų bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimas gali bÅ«ti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. SprendimÄ dėl Å¡ių perdalijimo bÅ«du patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Taisyklėse (toliau – Taisyklės) 6 p. numatyta, kad atliekant bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimÄ , žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu Å¡ių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CiK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sÄ voka: žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) - bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų žemės sklypų.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m.spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-522-828/2020 pažymėta, jog pagal Taisykles, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, ginčo atveju, gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei - 13/16 dalių, o atsakovei - 3/16 dalys.

Å alia ginčo sklypo esantis 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P. ir V. P.. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukosir atsakovės (jos atstovių) paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad žemės sklypo dalimi (pagal jos (atsakovės) pasiÅ«lytÄ planÄ ) bÅ«tų atidalinta dalis kuria pati atsakovė realiai ir naudojasi (ten yra lauko Å¡viestuvas, pasodinti gėlynai). Atsižvelgiant į tai,jog Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje pažymėta, jog vien tai, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieÅ¡kovės, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teisinga Å¡iÄ mažesnę dalį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, ypač įvertinant tai, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iÅ¡vadai, kad yra reali galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo.

Juolab, kad ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra pradėjusi namo rekonstravimo (apÅ¡iltinimo) darbų, nors tai ir pažeistų (nebÅ«tų iÅ¡laiukytas) reikalaujamas minimalus atstumas iki sklypo ribos neiÅ¡laikymÄ . Tačiau, teismo manymu, konkrečiu atveju, vien įi aplinkybė nėra pagrindas visÄ sklypÄ natÅ«ra priteisti tik ieÅ¡kovei. IÅ¡ esmės tai vėl sudarytų sÄ lygas bÅ«simiems Å¡alių knfliktams ir ginčams. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje tikslingiausia yra ginčo žemės sklypÄ pertvarkyti perdalijimo bÅ«du, t.y. atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ neracionalaus dydžio dalį prijungiant prie besiribojančio sklypo - atsakovei natÅ«ra atidalijant 1,875 aro, o ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalijant 8,125 aro Å¡alims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo.

Todėl laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu , (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planÄ :

a) atsakovei natÅ«ra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl dėl jų teismas nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie patirtas 2888,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovė -2450,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pagrindo mažinti Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes Å¡alių procesinis elgesys yra tinkamas, sÄ Å¾iningas, ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys paduoti pagrįstai. Taigi, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , Å¡alių atstovo(-ų) dalyvavimÄ teismo posėdyje ir Å¡alių elgesį proceso metu, ieÅ¡kinį tenkinus 58 proc., patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos 1668,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinos 2450,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsižvelgiant, kad reikalavimai prieÅ¡prieÅ¡iniai, todėl Å¡ie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai įskaitytini, atsakovei V. P. priteisiant kitos Å¡alies nepadengtÄ reikalavimo dydį, t.y. atsakovei V. P. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. priteisiant 781,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija įstatymo numatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkinti. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m.gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planÄ ,t.y.: - atsakovei natÅ«ra atidalinti 1,875 aro bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 781,60 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė