Legislator Case Law & Legislation
986832a3-509c-41ff-8024-085c0ecf9eec AI generated

986832a3-509c-41ff-8024-085c0ecf9eec · Kauno apygardos teismas

Case Number 986832a3-509c-41ff-8024-085c0ecf9eec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 1 d. apie 14 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) viduje tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ du asmenis: sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių savo artimam giminaičiui – seseriai – nukentėjusiajai A. K. į galvÄ ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ , o nukentėjusiosios A. K. gyvenimo draugui S. P. užstojus nukentėjusiÄ jÄ , sudavė jam ne mažiau kaip tris smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir jį smaugė – taip nukentėjusiajam S. P. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje bei kakle – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatÄ .

Legislator headnote

AI generated

986832a3-509c-41ff-8024-085c0ecf9eec · Kauno apygardos teismas: Be to, teismas paskyrė nuteistajam labai griežtas bausmes ir bendrindamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, pridėjo labai didelę paskirtos bausmės dalį, nors jis teisiamas pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas teigiamai, o įvykis kilo ir dėl nukentėjusiųjų elgesio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-614-317/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33001-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.6; 1.2.4.6.1; 1.2.4.62.1; 2.4.6.5.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A.

B., jo gynėjai advokatei Ramunei BaltruÅ¡aitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ A. K.) – 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieÅ¡ S. P.) – 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, A. B. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į A. B. skirtÄ bausmę įskaitytos 2 (dvi) paros (nuo 2017 m. liepos 1 d. 15 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 13.43 val.), iÅ¡bÅ«tos laikinai sulaikytu, vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. A. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – jÄ panaikinti.

A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. B. A. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš A. B. S. P. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas, priteisiant iš A. B. 59,26 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 26 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A.

K. ir S. P. gydymÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 1 d. apie 14 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) viduje tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ du asmenis: sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių savo artimam giminaičiui – seseriai – nukentėjusiajai A. K. į galvÄ ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ , o nukentėjusiosios A. K. gyvenimo draugui S. P. užstojus nukentėjusiÄ jÄ , sudavė jam ne mažiau kaip tris smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir jį smaugė – taip nukentėjusiajam S. P. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus kairėje plaÅ¡takoje bei kakle – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti A. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, o BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius bei visiÅ¡kai patenkinus Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ nuteistojo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; teismui nusprendus, kad įrodymų nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka, paskirti kuo Å¡velnesnę bausmę sankcijos ribose ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį; civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. 3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendžio iÅ¡vados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, neatitinka bylos aplinkybių, remiamasi prielaidomis, neobjektyviais, kritiÅ¡kai vertintinais įrodymais, kurių nepakanka konstatuoti nuteistojo kaltę.

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, o iÅ¡tyrus raÅ¡ytinę medžiagÄ kaltinimas nepasitvirtino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji A. K., duodama parodymus, buvo visiÅ¡kai nenuosekli, vengė atsakinėti į jai nepatogius klausimus, negalėjo tiksliai nurodyti įvykių sekos, jos parodymai nelogiÅ¡ki, neva nuteistasis, atvykęs iÅ¡ karto puolė nukentėjusiajai smÅ«giuoti, o S. P. ėmė jÄ ginti. Teismas nevertino nuoseklių nuteistojo parodymų apie tai, kad jis atvažiavo pasiimti priekabos, užėjo į namus ir atsisėdo ant sofos, po ko bÅ«tent S. P. agresyviai, nepatenkintas, kad nuteistasis atėjo, jį puolė.

Jokių grumtynių virtuvėje požymių nenustatyta, joje nuteistasis teigia netgi nebuvęs. Be to, nelogiÅ¡ka, kad nuteistajam suduodant smÅ«gius nukentėjusiajai, S. P. stovėjo Å¡alia ir laukė. A. K. sužalojimai nėra konstatuoti ir tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad jis jos nemušė. Niekas nepastebėjo nuteistojo suplėšytų drabužių, neatliko jo apžiÅ«ros. SituacijÄ vertina kaip jo ir S. P. santykių aiÅ¡kinimÄ si, kurio metu nukentėjo jie abu. Visi kiti asmenys nei įvykio pradžios, nei eigos nematė. 3.2.

Pasak apelianto, kadangi kaltinimas jam nepasitvirtino, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti. Be to, civiliniai ieškiniai nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis, o priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydis neatitinka teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose, todėl turėtų būti mažinamas. 3.3. Pažymima, kad nuteistajam inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, padarytos vieno įvykio metu, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, todėl turėjo būti vertinamos kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Be to, teismas paskyrė nuteistajam labai griežtas bausmes ir bendrindamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, pridėjo labai didelę paskirtos bausmės dalį, nors jis teisiamas pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas teigiamai, o įvykis kilo ir dėl nukentėjusiųjų elgesio.

4. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ , nukentėjusieji nurodo su juo nesutinkantys, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.

6. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadas tiek dėl jo kaltės, tiek dėl jam paskirtos subendrintos bausmės dydžio ir parinktos bendrinimo tvarkos bei dėl nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje pagrįstai padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų nuteistojo kaltei pagrįsti pakanka, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės bei nukentėjusiesiems priteistos žalos dydžio.

Dėl A. B. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 1 d. nukentėjusioji A. K. bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi dėl to, kad tÄ pačiÄ dienÄ , apie 14.18 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kurioje ji gyvena su sugyventiniu, atėjęs jos brolis A. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prieÅ¡ jÄ bei jos sugyventinį S. P. panaudojo fizinį smurtÄ . Nuteistasis, apeliaciniame skunde neginčydamas, jog minėtÄ dienÄ jis buvo atvykęs į sodybÄ , kur tarp jo bei sesers ir jos sugyventinio kilo konfliktas, neigė savo kaltę smurtavus prieÅ¡ Å¡iuos asmenis.

Jis teigė, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. girtumas), deÅ¡imt kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos iki tėvų sodybos, kurioje gyveno jo sesuo A. K. su sugyventiniu, pėsčiomis atėjo, norėdamas iÅ¡ kiemo pasiimti priekabÄ , dėl kurios iÅ¡vežimo bÅ«tų susitaręs su sÅ«numi, o į namo kambarį užėjo, nes bÅ«damas iÅ¡gėręs ir nuėjęs didelį atstumÄ , norėjo pailsėti. Įėjus į kambarį, pats S. P. jį užpuolė bei pradėjo smaugti, dėl ko nuteistasis iÅ¡ karto neteko sÄ monės.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti įrodymais, apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, paties nuteistojo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog nuteistojo skunde dėstomi argumentai vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o surinktų įrodymų jo kaltei pagrįsti pakanka. Byloje esanti Registro objekto identifikacinė kortelė (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–17) patvirtina, kad A.

K. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ kreipėsi 14.27 val. Policijos pareigÅ«nai jos nurodytu adresu atvyko 14.47 val., tai yra iÅ¡ karto po to, kai, nukentėjusiosios teigimu, į jos namus atvyko A. B.. 2017 m. rugsėjo 11 d. kompaktinio disko su Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad A. K. jau pokalbio su operatore metu nurodė, kad atvyko brolis, kuris puolė muÅ¡tis, kai ji su sugyventiniu gamino maistÄ (1 t., b. l. 106–107). Pokalbio su operatore metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai buvo sunku nurodyti įvykio vietos adresÄ .

Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus – policijos pareigÅ«nus Ž. Å ., G. V., Å¡ie patvirtino, kad jiems atvykus, kaltinamasis buvo labai agresyvus, rėkė, spjaudėsi, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko jiems teko iÅ¡kviesti pastiprinimÄ . Net ir po kurio laiko atvykę pareigÅ«nai – liudytojai R. K. ir G. V. nurodė, jog rado A. B. diržais suriÅ¡tomis rankomis ir kojomis, jis buvo labai agresyvus, bandė iÅ¡trÅ«kti, šūkavo. Å ios aplinkybės, taip pat liudytojų G.

S. bei M. V. parodymai, paneigia kaltinamojo apeliacinio skundo argumentus, kad iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, jis visÄ laikÄ buvo netekęs sÄ monės, todėl fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius nenaudojo. Jokie sužalojimai nuteistajam nebuvo užfiksuoti, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai nenurodė, jog A. B. bÅ«tų prašęs jų medicininės pagalbos, dėl ko spręsti apie tai, jog bÅ«tent A. B., o ne nukentėjusiųjų, atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindo nėra.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, elektroÅ¡okas policijos pareigÅ«nų buvo panaudotas, siekiant jį nuraminti ir sulaikyti, o ne atgaivinti netekus sÄ monės. Pagrindo, kodėl į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę keturi policijos pareigÅ«nai bandytų apkalbėti nuteistÄ jį, nenustatyta.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, kai smurtÄ nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje mačiusių tiesioginių įvykio liudytojų nėra arba jie nebuvo nustatyti, nusikalstamos veikos įrodytumui ypatingos reikÅ¡mės turi tiek kaltininko, tiek nukentėjusiųjų elgesys iÅ¡ karto po įvykio. Minėta, jog policijos pareigÅ«nus nukentėjusioji iÅ¡kvietė praėjus vos kelioms minutėms nuo kilusio konflikto. Ji susijaudinusi iÅ¡bėgo iÅ¡ sodybos, ieÅ¡kodama pagalbos, kÄ patvirtino liudytojai G.

S. ir M. V.. Atvykę policijos pareigÅ«nai, apklausiami kaip liudytojai, nurodė, jog juos pasitiko nukentėjusieji A. K. ir S. P., kurių drabužiai buvo suplėšyti. Liudytoja G. V., iÅ¡ karto po įvykio priėmusi nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimus, nurodė esmines aplinkybes apie fizinio smurto panaudojimÄ , kurios jai tapo žinomos iÅ¡ A. K. ir S. P.. Tiek policijos pareigÅ«nai, tiek į nukentėjusiosios pagalbos praÅ¡ymÄ atsiliepę ir padėję apriboti agresyvaus kaltinamojo veiksmus pro Å¡alį važiuojantys Å«kio darbuotojai bei liudytoja – KaiÅ¡iadorių greitosios pagalbos stoties tarnautoja Zita Karalienė nurodė, kad nukentėjusioji A.

K. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, jai buvo suleisti nuskausminamieji bei raminamieji vaistai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visų apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, jie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kai nukentėjusieji A. K. ir S. P. nuosekliai tvirtino, kad jiems bÅ«nant namuose atbėgo apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis, kuris netikėtai puolė seserį, o pastarosios sugyventinis jÄ gynė. Apeliaciniame skunde akcentuojami mažareikÅ¡miai įvykio detalių atpasakojimo neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nuoÅ¡irdumu.

11. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G1971/2017(02) matyti, jog nukentėjusiajam S. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas trimis ar daugiau trauminių poveikių. Nukentėjusiajai A. K. specialisto išvadoje Nr. G1970/2017(02) mechaninių išorinių traumos požymių nekonstatuota, tačiau, įvertinus aptartus duomenis, nuoseklius nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, tai nepaneigia aplinkybės, jog jai nuteistojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusysis S. P. nuosekliai tvirtino, jog į konfliktÄ su nuteistuoju įsitraukė tik siekdamas apginti nuo pastarojo fizinio smurto nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji nurodė, jog sugyventinis jÄ ginti pradėjo praėjus vos kelioms sekundėms, daugiausia minutei, nuo nuteistojo puolimo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog S. P. kurį laikÄ , kai buvo muÅ¡ama jo sugyventinė, nieko nedarė, nepagrįstas. Pažymėtina, kad bÅ«tent nukentėjusioji iÅ¡bėgo iÅ¡ sodybos ieÅ¡koti pagalbos, kÄ patvirtino liudytojai G.

S. ir M. V., o nuteistasis, kuris, jo žodžiais, buvo užpultas S. P., konflikto iÅ¡vengti nesiekė ir toliau liko sodyboje, kur tęsė agresyvius veiksmus S. P. atžvilgiu. Po kelių minučių nukentėjusiosios kvietimu į įvykio vietÄ atskubėję G. S. ir M. V. apylinkės teisme nurodė, jog nuteistasis jiems atėjus buvo apimtas agresijos, jo akys buvo iÅ¡sprogusios, atrodė, kad, jį paleidus, visiems bus blogai, dėl to jie nukentėjusiesiems padėjo A. B. kojas bei rankas suriÅ¡ti diržais.

12. Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina, jog jis, 2017 m. liepos 1 d., bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, atvykęs į tėvų sodybÄ , kurioje gyveno jo artimas giminaitis – sesuo A. K. su sugyventiniu S. P., veikdamas tyčia, panaudojo prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmÄ ir padarydamas S. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų požymius, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto žalos atlyginimo 13. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimÄ dėl iÅ¡ jo nukentėjusiesiems A. K. bei S. P. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo. Teigia, jog priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, civiliniai ieÅ¡kiniai nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti jai iÅ¡ nuteistojo 200 eurų turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis S. P. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ nuteistojo 75 eurus turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusieji turtinės žalos atsiradimÄ grindė tuo, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų jie patyrė iÅ¡laidų – jų drabužiai buvo suplėšyti, be to, jie turėjo vykti į gydymo įstaigas bei ikiteisminio tyrimo institucijas, įsigijo vaistų nuo skausmo. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai nukentėjusiųjų nebuvo pateikti, civilinių ieÅ¡kinių dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į byloje esančius medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusieji dėl tyčinių smurtinių A.

B. veiksmų patyrę fizinį skausmÄ , o nukentėjusysis S. P. – dar ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , turėjo kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus. Dėl kelionių į gydymo įstaigÄ bei ikiteisminio tyrimo institucijÄ , taip pat dėl suplėšytų drabužių jie patyrė iÅ¡laidų, kurios apylinkės teismo pagrįstai pripažintos bÅ«tinomis ir protingomis, priteisiant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai A. K. 50 eurų, o S. P. – 40 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog Å¡ios iÅ¡ apelianto nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydis bÅ«tų nepagrįstai didelis.

Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su tyčiniais nusikalstamais A. B. veiksmais, todėl turtinė žala nukentėjusiesiems priteista pagrįstai ir teisėtai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiesiems po 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį bei nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ ir pobÅ«dį.

16. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į Å¡ios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

17. Å iuo atveju, nukentėjusieji patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nurodė tebejautę fizinį skausmÄ , o S. P. buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertintina ir tai, kad smurtinius veiksmus atliko nukentėjusiosios artimasis giminaitis – brolis, įsiveržęs į sodybÄ , kurioje gyveno A. K. su S. P., nukentėjusieji juto didelį iÅ¡gÄ stį, nesaugumo jausmÄ , kas neabejotinai sudaro pagrindÄ spręsti, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog nuteistasis yra nedirbantis, vyresnio amžiaus, gyvenantis kaimo vietovėje, dėl ko jo galimybės užsitikrinti pragyvenimo šaltinį yra sudėtingesnės. Be to, nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie mechaninio sužalojimo požymiai, o S. P. nepateikė jokių objektyviai nežymaus sužalojimo galimai liekamuosius reiškinius patvirtinančių įrodymų.

Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkinus iÅ¡ dalies, jiems apylinkės teismo nustatytas iÅ¡ nuteistojo priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajai A. K. iÅ¡ A. B. priteisiant 100 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , o nukentėjusiajam S. P. iÅ¡ A. B. priteisiant 300 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 18. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , jas subendrindamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Su tokiais apelianto argumentais sutiktina.

19. BK 63 straipsnyje numatytos galutinės bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui taisyklės. Kelių nusikalstamų veikų padarymas iki nuosprendžio priėmimo suponuoja prielaidÄ skirti kaltininkui galutinę bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bylÄ nagrinėjančiam teismui skiriant bausmę, numatyta teisė paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Nors bausmių bendrinimo bÅ«dÄ pasirenka bylÄ nagrinėjęs ir galutinį procesinį sprendimÄ priimantis teismas, tačiau minėto straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuriems egzistuojant bausmės už kelias nusikalstamas veikas turi bÅ«ti apimamos. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

20. Nors baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet nusikalstamos veikos laikomos padarytomis idealiÄ ja sutaptimi, tačiau teismų praktikoje idealiÄ ja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose ar jų dalyse. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtingose to paties BK straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviÄ sias puses, tačiau visi jo veiksmai sekė vienas paskui kitÄ , Å¡iuos jo veiksmus skiria labai trumpas laiko tarpas, nuteistasis turėjo vieningÄ tikslÄ panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie nusikaltimai buvo padaryti viena veika.

A. B., atvykęs į nukentėjusiųjų A. K. ir S. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , panaudojo prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ . Jam sudavus smÅ«gius nukentėjusiajai A. K., iÅ¡ karto po to fizinis smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ jÄ siekusį apginti nukentėjusįjį S. P.. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų daugetas atitinka idealiosios sutapties požymius. Vien tai, kad dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui), A.

B. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius (paprastosios ir kvalifikuotos sudėties sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas), tai nesudaro pagrindo jo teisinės padėties skiriant bausmę pasunkinimui. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , numatantį, jog esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas turi bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad apeliantui pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalį paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, o ne BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaip nepagrįstai nustatė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.

21. Kadangi nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo panaikinama ir A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo taisykles, apeliacinio skundo argumentai dėl bendrinant dalinio sudėjimo bÅ«du per didelės Å¡velnesnės bausmės dalies pridėjimo prie griežtesnės bausmės nevertinami. Dėl kitų baudžiamojo įstatymo pažeidimų 22. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas BK 48 straipsnio taikymo skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintÄ bausmę klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidÄ , privalo jÄ iÅ¡taisyti.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog A. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Subendrinus paskirtas bausmes, nustatyta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su kuria nuteistajam taip pat paskirtas įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, bei draudimai bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje.

23. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus draudimus ar įpareigojimus, taip pat, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, vietoje 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui.

BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta ne teismo pareiga, bet teisė, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatyti asmeniui vienÄ ar kelis draudimus ar įpareigojimus. Taigi asmeniui minėti draudimai bei įpareigojimai turi bÅ«ti individualizuojami atsižvelgiant į kiekvienos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkrečiai įpareigojimai nuteistajam skiriami kiekviena už atskiras nusikalstamas veikas skiriama laisvės apribojimo bausme, ir tik tuomet, esant veikų daugetui, skiriama galutinė subendrinta bausmė.

24. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. BK 63 straipsnio 8 dalyje numatytas draudimas skirti tokiÄ subendrintÄ bausmę, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas. Å is teisinis reglamentavimas suponuoja ir tai, kad bendrinant nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes, negalima paskirti bausmės, nepaskirtos už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo pripažintas kaltu.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam paskirtos BK 63 straipsnio tvarka subendrintos laisvės apribojimo bausmės turinys – BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti draudimai bendrauti su nukentėjusiaisiais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje bei BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas - būti namuose nustatytu metu. Tačiau apylinkės teismas, subendrindamas bausmes, paskyrė įpareigojimus bei draudimus tik galutinėje subendrintoje bausmėje, kurie A.

B. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ nebuvo paskirti. Toks įpareigojimų bei draudimų paskyrimas pripažintinas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, prieÅ¡taraujančiu BK 63 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir laikytinas esminiu baudžiamojo kodekso pažeidimu, numatytu LR BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris sutrukdė apylinkės teismui priimti teisėtÄ nuosprendį. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo A.

B. skirtinos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje su BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytais įpareigojimais, o Å¡ios naujai paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos tarpusavyje apėmimo bÅ«du. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ A. K.) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas prieÅ¡ S. P.) bei nubausti: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai yra bÅ«tina iÅ¡vykti ryÅ¡ium su darbu; nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas); - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai yra bÅ«tina iÅ¡vykti ryÅ¡ium su darbu; nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A.

K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir A. B. paskirti subendrintÄ bausmę – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai yra bÅ«tina iÅ¡vykti ryÅ¡ium su darbu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A.

K. ir S. P., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, 6 dalies 1 punktas). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į A. B. skirtÄ bausmę įskaityti 2 (dvi) paras (nuo 2017 m. liepos 1 d. 15 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 13.43 val.), iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – jÄ panaikinti. A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ A. B. A. K. 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės ir 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimo. S. P. civilinį ieÅ¡kinys tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ A. B. S. P. 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) turtinės ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant iÅ¡ A. B. 59,26 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 26 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A. K. ir S. P. gydymÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas