2021-08-19 Nr. AB-16326-4-52-3-00395-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedValstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio X. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio X. Z. sulaikymo,
Legislator headnote
AI generated2021-08-19 Nr. AB-16326-4-52-3-00395-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą ir prašė (duomenys neskelbtini) pilietį X. Z. (toliau – ir Užsienietis) sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 5 d. (toliau – ir Teikimas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-3801-415/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00395-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant užsieniečiui X. Z., jo atstovui advokatui R. J.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,
vertėjams N. M. A.ir S. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio X. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio X. Z. sulaikymo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą ir prašė (duomenys neskelbtini) pilietį X. Z. (toliau – ir Užsienietis) sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 5 d. (toliau – ir Teikimas).
2. Centras paaiškino, kad 2021 m. birželio 11 d. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, tarp jų buvo ir Užsienietis, prieš tai prisistatęs X. A. Užsienietis asmens dokumento nepateikė, nurodė, kad dokumentą paėmė vedlys (duomenys neskelbtini). Užsienietis papasakojo, jog iš savo šalies išvyko norėdamas nuvykti į bet kurią Europos vietą dėl savo saugumo, nes grįžus į (duomenys neskelbtini) jam grėstų mirtis, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo pagrobęs savo mylimąją. Šiuo metu Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas skubos tvarka. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams ir prašė teismo atsižvelgti į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
3. Užsienietis teismo posėdžio metu su Užsieniečių registracijos centro teikimu nesutiko, paaiškino, kad nepadarė jokio nusikaltimo. Užsieniečio atstovas prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu teikimą patenkino ir sulaikė Užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis kirto sieną neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio pasiprašė po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis. Teismas nurodė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
6. Teismas taip pat pažymėjo, jog Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio. Sprendimas prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai. Teismas nurodė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų galima tinkamai užtikrinti Užsieniečio apsaugą Centre bei yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad Užsieniečio atžvilgiu negalima taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.
III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
8. Užsienietis teigia, kad jam turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsienietis pažymi, kad teismo nurodyti sulaikymo motyvai (Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio) nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio nuomone, teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės ir nebuvo proporcingas.
9. Užsienietis mano, kad teismas, nurodydamas, jog Užsienietis deda pastangas išvengti išsiuntimo, nesivadovavo objektyvia informacija ar įrodymais, o rėmėsi tik prielaida. Užsienietis teigia, kad jo veiksmuose nebuvo jokių požymių, leidžiančių įtarti, jog jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.
10. Užsienietis pažymi, kad Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos jo apsaugojimui ir apgyvendinimui. Siūlo jam pritaikyti apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kadangi, taikant tokią priemonę, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis sąlygomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje bei sudarytos sąlygos minimaliai judėti.
11. Pareiškėjas Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
12. Pareiškėjas teigia, kad atvykimas į užsienio valstybę be asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Centras teigia, kad Užsieniečio pateikiama informacija apie jo tapatybę, keičiant vardus, rodo piktnaudžiavimą.
13. Centras atkreipia dėmesį į Migracijos departamento pateiktą nuomonę dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo apklausos, kurios metu Užsienietis nurodė savo kelionės aplinkybes ir galutinį tikslą, kurio tikėjosi, t. y. atvykti į bet kurią Europos valstybę dėl savo saugumo. Paaiškino, kad pagrobė savo mylimąją ir išvyki iš (duomenys neskelbtini), abiejų tėvai buvo prieš jų meilę, merginą surado jos broliai ir grąžino į (duomenys neskelbtini), todėl Užsienietis nebegali grįžti, nes jam gresia mirtis. Be to, Užsienietis, atsakydamas, kaip atvyko į Lietuvos Respubliką, keitė atsakymus, tai, kad jo kelionės tikslas buvo Lietuvos Respublika, neįvardijo, todėl yra rizika, kad gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
14. Centras pažymi, kad sulaikytiems prieglobsčio prašytojams, iki kol sprendžiamas klausimas dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, yra sudarytos tinkamos sąlygos. Sulaikytiems užsieniečiams visada yra suteikiamas tinkamas medicininis gydymas, įskaitant ir psichologo paslaugas. Sulaikytiesiems, kuriems reikalinga medicininė apžiūra, yra nukreipiami į atitinkamas įstaigas arba gydomi Centre. Tiek medicininę, tiek psichologinę apžiūrą atlieka kompetentingi medicinos specialistai. Centras taip pat nurodo, kad sulaikytiems prieglobsčio prašytojams yra sudaryta galimybė reguliariai susisiekti su giminaičiais, atlikti lauke fizinę mankštą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki 2021 m. spalio 5 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 8 ir 10 punktai).
18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės. Byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta). Taigi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimo yra nepagrįsti.
22. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(Duomenys neskelbtini) piliečio X. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius