2025-09-24 Nr. AB-15062-3-61-3-01375-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2431-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01375-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65094 (toliau – ir Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. sudarė studijų sutartį ir atvyko į Lietuvą mokytis Kauno kolegijoje (toliau – ir Kolegija). Pareiškėjas 2025 m. vasario mėn. pateikė prašymą, kad Kolegija leistų perlaikyti tam tikrus dalykus, tačiau Kolegija prašymą atmetė ir nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. suteikė akademines atostogas. Pareiškėjas 2025 m. kovo 7 d. gavo Sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjui suteiktų akademinių atostogų. Pareiškėjas ketina kreiptis į teismą dėl Kolegijos atsisakymo leisti perlaikyti tam tikrus dalykus (modulius). Pareiškėjas teigė, kad atsakovo sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, turi būti pagrįsti išsamiais, objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įskaitant ir administracinio nusižengimo sudėtį (objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), kad būtų laikomi pagrįstais ir teisėtais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinės aplinkybėmis dėl priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas, todėl netinkamai pritaikė teisinį Sprendimo pagrindą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 4 d., nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. gavo Kolegijos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), kad pareiškėjui iki 2025 m. rugsėjo 10 d. suteikta studijų pertrauka. Vadovaujantis Pranešimu, Kolegija pranešė, jog atšaukė savo tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl Sprendimo priėmimui reikšmingas nustatytas faktas, jog pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos. Sprendimas priimtas dėl užsieniečio teisinės padėties, o ne dėl administracinio nusižengimo, todėl Sprendime nėra nurodoma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Sprendime nustatytos visos būtinos ir pakankamos sprendimo priėmimui faktinės aplinkybės. Migracijos departamentas neturi pareigos išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo pastovus gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti. Nustačius, kad pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d. (pareiškėjas studento statusą išlaiko, tačiau faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina), yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime Migracijos departamentas išdėstė individualias, su pareiškėju susijusias aplinkybes, kurias vertino priimdamas sprendimą, taip pat nurodė motyvus, kurie buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 760284235 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. Kolegija 2025 m. kovo 6 d. pateikė Migracijos departamentui Pranešimą ir informavo, kad pareiškėjui nuo 2025 m. kovo 6 d. dėl asmeninių priežasčių suteiktos akademinės atostogos. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

9. Teismas, iš byloje esančios 2023 m. birželio 12 d. Studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priimtas studijuoti Kolegijoje. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų. Kolegija 2025 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2025 m. kovo 6 d. pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos.

10. Teismas pažymėjo, kad akademinių atostogų suteikimas reiškia, jog studentas tuo laikotarpiu nestudijuoja, faktiškai mokymosi proceso nevykdo, todėl laikotarpiu, kai nėra įgyvendinamas tikslas, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, leidimas negali būti išduotas, o išduotas turi būti panaikintas. Teismo vertinimu, pagrįstas atsakovo teiginys, jog asmens kaltė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagrindą panaikinti išduotą leidimą sudaro imperatyviai Įstatyme numatyti pagrindai. Tai, jog su pareiškėju nebuvo nutraukta studijų sutartis, nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas nuo 2025 m. kovo 6 d. faktiškai nestudijuoja, t. y. neįgyvendina tikslo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas pažymėjo, jog, priimant sprendimą, atliekant viešojo administravimo procedūrą, nėra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, todėl pareiškėjo skundo argumentą dėl to, jog Sprendime turėjo būti nurodyta administracinio nusižengimo sudėtis, atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teisėjų nusprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes teismas nepasisakė dėl Kolegijos (duomenys neskelbtini) dekanės 2025 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų pertraukos suteikimo Verslo fakulteto studentams“ (toliau – ir Įsakymas) galiojimo ir studijų pertraukos datos. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tik todėl, kad pareiškėjui tariamai buvo suteiktos akademinės atostogos Kolegijoje. Byloje nėra pateiktas pasirašytas ir galiojantis Įsakymas, kuriuo pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Įsakyme nėra nurodyta akademinių atostogų pradžia, o tai reiškia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo akademinių atostogų pradžia yra 2025 m. kovo 6 d.

15. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, turi būti pagristi išsamiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įskaitant administracinio nusižengimo sudėtį (objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius), kad būtų laikomi pagristais ir teisėtais. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, būtina įvertinti šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio ir 3 straipsnio nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su pareiškėjo pateiktais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis dėl priverstinio prašymo suteikti akademines atostogas, todėl netinkamai pritaikė teisinį sprendimo pagrindą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neįrodžius studijų pertraukos pradžios datos.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas teigia, kad pagrįstai priėmė Sprendimą, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra negaliojantis, nes nepasisakė dėl Įsakymo galiojimo ir studijų pertraukos datos. Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjas kelia nepagrįstą reikalavimą įvertinti perteklinius dokumentus. Vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punktu, švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas privalo informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ne vėliau kaip per 7 dienas. Taigi, teismas pagrįstai vertino Kolegijos pateiktą Pranešimą kaip dokumentą, kurio pagrindu Migracijos departamentas priėmė Sprendimą. Pareiškėjo nurodoma akademinių atostogų pradžia šiuo atveju nėra reikšminga, nes, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjui šių sąlygų neatitinkant, Migracijos departamentas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą ketinant studijuoti Lietuvoje.

20. Atsakovas mano, kad objektyviai įvertino individualią pareiškėjo situaciją ir teisėtai priėmė Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, išnagrinėjo visus pateiktus įrodymus ir priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 760284235 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą. Kolegija Migracijos departamentui 2025 m. kovo 6 d. pateikė Pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui nuo 2025 m. kovo 6 d. dėl asmeninių priežasčių suteiktos akademinės atostogos. Atsižvelgęs į Pranešimą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, jog jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti; akademinių atostogų metu, nors studento statusas ir yra išlaikomas, užsienietis faktinio mokymosi tikslo neįgyvendina.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas bylos faktines aplinkybes bei ginčo šalių argumentus, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Įsakymas yra nepasirašytas, jame nenurodyta akademinių atostogų pradžia, o pareiškėjas atitinka reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam ir dirbančiam Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek atsakovo Sprendimas turi būti panaikinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

26. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

27. Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinti atvejai, kada studentui gali būti suteikiamos akademinės atostogos: dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui. Suteiktų akademinių atostogų metu studentas nepraranda studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.

28. Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 22 d.).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl Įsakymo galiojimo ir studijų pertraukos datos. Byloje nėra pateiktas pasirašytas ir galiojantis Įsakymas, kuriuo pareiškėjui suteikta studijų pertrauka iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Įsakyme nėra nurodyta akademinių atostogų pradžia, o tai reiškia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo akademinių atostogų pradžia yra 2025 m. kovo 6 d.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikė argumentų dėl Įsakymo galiojimo ir studijų pertraukos datos. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į bylą turėtų būti pridėtas Įsakymas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 06 sek.), akcentavo, jog Įsakymas nepasirašytas, jame nėra nurodyta, nuo kada prasideda akademinės atostogos ir dėl to vyksta ginčas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 17 sek.). Įsakymas teismo posėdžio metu buvo pridėtas į bylą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 17 sek.).

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos nuo 2025 m. kovo 6 d., įvertinęs tik Pranešime nurodytą informaciją. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik Pranešimo turinį, nekeičia nustatyto fakto, jog pareiškėjui akademinės atostogos suteiktos nuo 2025 m. kovo 6 d. Byloje esanti įrodymų visuma (Įsakymo išrašas, Pranešimo duomenys, Studentų registro išrašas) patvirtinta, jog iš tiesų pareiškėjui yra suteiktos akademinės atostogos, ir jo studijų pertraukimo data yra nuo 2025 m. kovo 6 d., planuojama grįžimo data 2025 m. rugsėjo 10 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl to, kad Kolegija pateikė nepasirašytą Įsakymą, ar kad nėra aiški akademinių atostogų suteikimo data, nepaneigia padarytų išvadų. Be to, pareiškėjui akademinės atostogos Įsakymu buvo suteiktos būtent nuo 2025 m. kovo 6 d., t. y. akademinių atostogų suteikimo pradžia sutampa su Įsakymo priėmimo data. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pareiškėjui nuo 2024 m. kovo 6 d. buvo suteiktos akademinės atostogos.

32. Vertinant, ar dėl to, kad pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos, buvo faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, pirmiausia pažymėtina, jog atsakovas yra nurodęs, kad Kolegija Pranešime nurodė, jog atšaukia savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams studijų pagrindu, tačiau Pranešime tokia informacija nėra nurodyta. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenustatė, kad Kolegija atšaukė savo tarpininkavimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui.

33. Kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

34. Konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis. Šioje normoje yra ne tik aptarti bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), tačiau ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte (leidimo laikinai gyventi panaikinimo specialusis pagrindas), yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.

36. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas nebeįgyvendina faktinio atvykimo – mokymosi – tikslo, t. y. leidimo laikinai gyventi panaikinimą iš esmės sieja su tikslinių aplinkybių, dėl kurių leidimas laikinai buvo išduotas, pasibaigimu. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad priimdamas Sprendimą atsakovas nevertino, ar nagrinėjamu atveju priimant Sprendimą egzistavo kurios nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų sąlygų, būtinų studijų tikslu išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti, jų netyrė, nesusiejo su pareiškėjo individualia situacija. Be to, pats pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Taigi Sprendime nenurodytos nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, galinčios pagrįsti, kad pareiškėjas nebeatitinka reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje studijuojančiam užsieniečiui.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo studijos pagal (duomenys neskelbtini) Kolegijoje nėra nutrauktos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi, kuris būtent ir buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti Kolegijoje pagal minėtą studijų programą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino leidimą laikinai gyventi.

38. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog nebuvo pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi, kai jis atitinka reikalavimus, keliamus užsieniečiui, studijuojančiam Lietuvos Respublikoje. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo L. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65094.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius