98653a43-3031-440c-baff-ef23bb4e8e9b · Å iaulių apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-47-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00280-2013-8                                                            Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.;121.21. (S)                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 14 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),           teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Atanoras“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1113-841/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „Atanoras“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir               n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Atanoras“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti senaties terminÄ , jei jis praleistas; pripažinti negaliojančiais ab initio BUAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ 2010-09-15 susitarimo Nr. 7 dėl 2007-05-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 ir 10 punktuose įformintus atsiskaitymo vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo bÅ«du sandorius; taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes – priteisti iÅ¡ atsakovų po 20000 Lt; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ 2010-09-15 sudarė susitarimÄ Nr. 7 Dėl 2007-05-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, pagal kurį buvo nutraukta nuomos sutartis ir iÅ¡spręstas atsiskaitymo tarp Å¡alių klausimas. Pagal susitarimo 2010-08-31 Priedus Nr. 1 ir Nr. 2, UAB „Atanoras“ UAB „Naujasis Bruklinas“ buvo skolingas 19676,47 Lt, o UAB „Rivona“ – 17135,96 Lt. UAB „Atanoras“ perleido 2010-08-31 Priede Nr. 3 iÅ¡vardintÄ turtÄ , kurio bendra vertė siekia 40000 Lt, kiekvienam kreditoriui už 20000 Lt, atlikdamas UAB „Atanoras“ mokėtinų ir gautinų sumų įskaitymÄ .

Kadangi Å¡is sandoris buvo atliktas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , UAB „Atanoras“ jokio užmokesčio už turtÄ negavo, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, todėl Å¡is sandoris turi bÅ«ti panaikintas taikant Actio Pauliana institutÄ , nes yra visos jo taikymo sÄ lygos. Atsakovai UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad sudarytas susitarimas nepažeidė nei ieÅ¡kovo, nei jo kreditorių interesų, nes buvo sudarytas iki UAB „Atanoras“ iÅ¡keliant bankroto bylÄ .

Kadangi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įstatymai nenumato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl toks sandoris yra leistinas, nes atitiko tiek UAB „Atanoras“, tiek jo kreditorių interesus. Be to, atsakovams nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę sandorio sudarymo metu. Atlikus įskaitymÄ turto perleidimo kainos apimtimi sumažėjo ir įsipareigojimų apimtis, todėl bendras turto ir įsipareigojimų santykis iÅ¡liko toks pat, todėl kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų įvykdymÄ nepasikeitė.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė atsakovui UAB „Naujasis Bruklinas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Atanoras“ 2200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė atsakovui UAB „Rivona“ iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Atanoras“ 1800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas spręsdamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 6.66 str. 3 d. numatytÄ 1 metų senaties terminÄ nuo sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį dienos bei LR Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , per kurį bankroto administratorius privalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius.

Teismui konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, svarstė tokio termino praleidimo priežastis ir, įvertino jas kaip svarbias, laikė, kad pažeistoji teisė yra gintina, o ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas. Remdamasis bylos medžiaga teismas akcentavo, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , vyko ginčas dėl administratoriaus, vėliau buvo paimti dokumentai ikiteisminiam tyrimui, Å¡ias priežastis, egzistavusias ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu, teismas pripažino svarbiomis, todėl senaties terminÄ atnaujino.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ginčija ne visÄ sandorį, o tik 2010-09-15 susitarimo 9-10 punktais įformintus atsiskaitymo vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymus.

Byloje nebuvo ginčo dėl reikalavimo teisės, t.y. šalys patvirtino, kad ieškovas buvo atsakovams skolingas po 20000 Lt, dėl sumos dydžio ginčo nėra. Teismas akcentavo, kad ginčo sandoris sudarytas kai bankroto byla ieškovui dar nebuvo iškelta, teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik 2010-10-25. Sprendžiant, ar ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus, šioje byloje ieškovo teises, teismas vertino, kad šioje byloje svarbi atsakovams perleisto turto vertė. Iš susitarimo priedo Nr. 3, buvo perduotas konkretus turtas, dėl kurio vertės šalys susitarė.

Perimta už skolas įranga atsakovams buvo reikalinga restorano veiklai vykdyti, ieÅ¡kovui po nuomos sutarties nutraukimo nereikėjo jos iÅ¡vežti, iÅ¡montuoti, sandėliuoti ir ieÅ¡koti pirkėjo, kas neabejotinai bÅ«tų nutikę po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nors ieÅ¡kovas ginčijo perduotos įrangos vertę, tačiau byloje nebuvo praÅ¡oma skirti ekspertizę ir įvertinti, kokia buvo tos įrangos rinkos vertė sandorio sudarymo metu, laikė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apie ekspertų nustatytÄ kito turto vertę, ar kito turto pardavimÄ neįrodo, kad perduotos pagal įskaitymo sandorį įrangos vertė buvo didesnė.

Teismas sprendė, kad sandoris, kuriuo buvo susitarta pasilikti įrangÄ už ieÅ¡kovo įsiskolinimus, buvo naudingas ieÅ¡kovui, jo realus turtas nesumažėjo, todėl teismo manymu, kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Sprendžiant dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovams buvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovo direktorė R. B. sandorio sudarymo metu jau buvo padavusi ieÅ¡kinį dėl UAB „Atanoras“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys Å iaulių apygardos teisme buvo priimtas tik 2010-09-23, o nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ priimta tik 2010-10-13.

Atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovas turi finansinių sunkumų, nes jau kelis mėnesius buvo neatsiskaityta už patalpų nuomÄ , tačiau įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių su įmone, turinčia finansinių sunkumų. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovams buvo žinoma apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir kad atsakovai Å¡iuo sandoriu siekė įgyti pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius. Teismas sprendė, kad faktas, jog UAB „Atanoras“ direktorė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo R.

B. nuo 2011-12-06 iki 2013-03-21 dirbo UAB „4rais“, kuriam pagal 2010-09-16 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai iÅ¡nuomojo tas pačias patalpas su įranga, neįrodo R. B., o kartu ir atsakovų nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes R. B. priimta dirbti į UAB „4rais“ praėjus daugiau nei metams po minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo.Teismo pažymėta, kad Actio Pauliana ieÅ¡kiniu siekiama apginti kreditorių nuo tokių nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų, kuriais skolininkas, siekdamas iÅ¡vengti vykdyti prievolę kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, nesÄ Å¾iningai perleisdamas savo turtÄ kitiems asmenims.

Vien tas faktas, kad skolininkas, bÅ«damas skolingas kreditoriui, perleido savo turtÄ tretiesiems asmenims, nedaro tokio sandorio ydingo ir nesuteikia kreditoriui teisės tokio sandorio ginčyti remiantis Actio Pauliana institutu. Teismas sprendė, kad susitarimu atliktas įskaitymas tik sumažino ieÅ¡kovo skolas ir nepablogino ieÅ¡kovo padėties, nes ieÅ¡kovo turtas nesumažėjo ir dėl Å¡ių sandorių jis netapo nemokus, prieÅ¡ingai – sumažino finansinius reikalavimus. CK nustatyta sÄ Å¾iningumo prezumpcija, t. y. asmuo turi bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad egzistuoja nors vienas iÅ¡ CK 6.67 str. įtvirtintų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagrindų, kurie leistų teigti, kad Å¡alys (atsakovai) veikė nesÄ Å¾iningai. Sudarant ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovas buvo mokus, o atsakovams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad ieÅ¡kovas yra nemokus, nes duomenys apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Juridinių asmenų registre gauti ir įregistruoti tik 2010-10-26. Teismas pažymėjo, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, teismas pažymėjo tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kinį atmetė bei iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteisė atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu BUAB „Atanoras“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (172-174 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgdamas į atsakovams perleisto turto vertę, sprendė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos BUAB „Atanoras“ kreditorių teisės. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir apie perleisto turto vertę, kuri buvo aktuali sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo, pasisakė itin lakoniÅ¡kai. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas kreditorių teisių pažeidimo faktÄ , į bylÄ buvo pateikęs dvi specifikacijas (lenteles), kuriose buvo iÅ¡dėstytos detalios kiekvienam iÅ¡ atsakovų perleisto turto vertinimo iÅ¡klotinės, t. y. nurodyta turto eksploatacijos pradžia, pradinė kaina, rinkos vertė ir kiti duomenys.

Tai neabejotinai patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, jog turtas atsakovams buvo perleistas gerokai mažesne nei rinkos kaina, kas prieÅ¡ingai nurodoma ginčijamame sprendime, nes ieÅ¡kovo turtas sumažėjo. Teismas Å¡ių įrodymų iÅ¡samiau nevertino, dėl jų reikÅ¡mės byloje nepasisakė ir atmetė nurodydamas tik tiek, kad jie neįrodo, jog perleisto turto vertė buvo didesnė nei kainos, už kurias turtas perleistas. Apeliantas įsitikinęs, kad sprendimas neatitinka esminių jam keliamų reikalavimų ir yra priimtas nepaisant imperatyvių įrodymų vertinimo taisyklių, o teismų praktikoje kreditorių teisių pažeidimas kaip Actio Pauliana sÄ lyga turi bÅ«ti vertinama kur kas plačiau.

PranaÅ¡umo vienam kreditoriui suteikimas kaip Actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir kartu, skolininko nesÄ Å¾iningumas. Apelianto nuomone svarbu tai, kad turtas buvo perleistas mažesne kaina nei jo rinkos vertė, orientuojantis į atsakovų reikalavimo teisės apimtis ieÅ¡kovo atžvilgiu. Vis dėlto, esminis ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad sandorio Å¡alys atliko įskaitymÄ , ko pasėkoje net ir tos sumos, už kurias turtas buvo parduotas, faktiÅ¡kai nebuvo perduotos ieÅ¡kovui, todėl negalėjo bÅ«ti panaudotos sÄ Å¾iningam atsiskaitymui su visais įmonės kreditoriais.

Kitaip tariant, skolininkas suteikė prioritetÄ atsakovams prieÅ¡ kitus savo kreditorius, kas teismų praktikoje vertinama kaip pastarųjų teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad teismas Å¡io kreditorių teisių pažeidimo aspekto apskritai nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, kas apelianto vertintina, kaip teismo pareigos visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti faktines ir teisines bylos aplinkybes, pažeidimas, sÄ lygojęs neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimÄ .2. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumas sudarant sandorį nebuvo įrodytas.

Teismas klaidingai sÄ vokÄ â€žnemokumas“ siejo jÄ iÅ¡imtinai tik su bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimu. Laiko, kad teismo iÅ¡vada, jog 2010-09-15 įmonė buvo moki, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bei kardinaliai prieÅ¡inga byloje surinktai medžiagai. Sudaryto sandorio pobÅ«dis, jo sudarymo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovams buvo žinoma, jog BUAB „Atanoras“ dėl savo sunkios finansinės bÅ«klės neturi lėšų atsiskaitymams, galimai yra nemokus, todėl sandorio sudarymas gali turėti neigiamos įtakos kitų įmonės kreditorių interesams.

Be to, teismas nevertino atsakovų sÄ Å¾iningumo apeliaciniame skunde nurodomais aspektais.

3. Apelianto įsitikinimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Atanoras“ turėjo daug kreditorių, pradelstų skolų, teisme BUAB „Atanoras“ direktorės iniciatyva buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau nepaisant viso to, BUAB „Atanoras“, atstovaujamas tos pačios direktorės R. B., dviem iÅ¡ savo kreditorių už mažesnę nei rinkos kainÄ , perleido dalį priklausančio turto ir atliko prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymÄ , taip sumenkindama kitų kreditorių galimybes atgauti skolas iÅ¡ minėto turto arba iÅ¡ už jį gautų pajamų, t. y. tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.Ä®rodymus, patvirtinančius, kad R.

B. UAB „4rais“ steigimo laikotarpiu buvo paskirta įmonės vadove, ieÅ¡kovas gavo tik po sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. Apeliantui akivaizdu, kad visa tai buvo dalies verslo perkėlimas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės į naujai įsteigtÄ jÄ , kas neabejotinai vertintina kaip R. B., veikusios kaip BUAB „Atanoras“ vadovės, nesÄ Å¾iningumÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovų UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ atstovas advokatas J. B. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (181-187 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovams perleisto turto rinkos vertė buvo didesnė nei susitarimu tarp ieškovo ir atsakovų nustatyta turto perleidimo kaina. Atvirkščiai, turto perleidimo kaina buvo didesnė nei turto rinkos vertė, todėl susitarimas nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesų ir buvo jiems naudingas.

2. Remiantis teismų praktika, turto perleidimo už skolÄ sandoris, net ir esant vienos iÅ¡ Å¡alies nemokumui, negali bÅ«ti ginčijamas, jeigu jis sudarytas rinkos sÄ lygomis iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.3. Ä®skaitymo nuginčijimas, nenuginčijus paties jo atsiradimo pagrindo – Susitarimo Nr. 7, yra negalimas.

4. Perleidžiant ieÅ¡kovo turtÄ atsakovams ir atliekant reikalavimų įskaitymÄ kreditorių teisės nebuvo pažeistos, atvirkščiai - Susitarimas Nr. 7 buvo naudingas ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams. IeÅ¡kovo teiginiai dėl kreditorių interesų pažeidimo dėl pirmenybės suteikimo kitiems kreditoriams neparemti aktualia teismų praktika.

5. IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovams buvo žinoma apie ieÅ¡kovo nemokumÄ ir galimÄ ieÅ¡kovo kreditorių interesų pažeidimÄ , ir atitinkamai neįrodė tariamo atsakovų nesÄ Å¾iningumo.                    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Actio Pauliana taikymo teisiniai aspektaiCK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Dėl perleisto turto vertėsKasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto. Dėl Å¡ios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , arba jam savo esme analogiÅ¡kas turto perleidimo už skolÄ sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainÄ . Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgdamas į atsakovams perleisto turto vertę, sprendė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos BUAB „Atanoras“ kreditorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo, visiÅ¡kai nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl perleisto turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kreditorių teisių pažeidimas kaip Actio Pauliana sÄ lyga turi bÅ«ti vertinama kur kas plačiau.

PranaÅ¡umo vienam kreditoriui suteikimas kaip Actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir kartu, skolininko nesÄ Å¾iningumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad turtas buvo perleistas mažesne kaina nei jo rinkos vertė, atsižvelgiant į atsakovų reikalavimo teisės apimtis ieÅ¡kovo atžvilgiu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į esminį ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad sandorio Å¡alys atliko įskaitymÄ , ko pasėkoje net ir tos sumos, už kurias turtas buvo parduotas, faktiÅ¡kai nebuvo perduotos ieÅ¡kovui, todėl negalėjo bÅ«ti panaudotos sÄ Å¾iningam atsiskaitymui su visais įmonės kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju nevertintos aplinkybės dėl sandorio atlygintinumo. Pažymėtina, kad teismas Å¡io kreditorių teisių pažeidimo aspekto nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, kas vertintina, kaip teismo pareigos visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti faktines ir teisines bylos aplinkybes, pažeidimas.Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumoSandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).

Net ir bÅ«damas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranaÅ¡umo nė vienam kreditoriui. SÄ Å¾iningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iÅ¡ keleto kreditorių iÅ¡skiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiÅ¡kai atsiskaitoma. Paprastai, net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iÅ¡keltos bankroto bylos, skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Tačiau tokiu atveju svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių. Taigi kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atlikti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo bei skolininko nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų, vertino, kad ginčijamas sandoris neturėjo įtakos ieÅ¡kovo mokumui, kadangi bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta tik 2010-10-13.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį.

Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintas ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavęs faktinis įmonės nemokumas, kai įmonei dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla. PranaÅ¡umo vienam kreditoriui suteikimas kaip Actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisiu pažeidimas, ir kartu skolininko nesÄ Å¾iningumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus, bet atlikdamas tokius veiksmus skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų.CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas ginčijami 2007-05-31 Susitarimo Nr. 7 Dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo 9-10 punktuose įforminti atsiskaitymo vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo bÅ«dai savo turiniu privalo bÅ«ti įvertinti atlygintinumo aspektu. Todėl Å¡alių ginčui dėl įskaitymo teisėtumo iÅ¡spręsti taikant Actio Pauliana institutÄ privalu pasisakyti dėl Å¡io instituto sÄ lygų: ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus reikalavimo, teisės, jo teisių pažeidimo įskaitymo sandoriu, skolininkų nesÄ Å¾iningumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateiktas įskaitymo teisėtumo vertinimas. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbus sudaryto Å¡alių sandorio pobÅ«dis, jo sudarymo aplinkybės, liko neįvertintos aplinkybės, kaip atsakovų domėjimasis ieÅ¡kovo finansine situacija, savalaikis nuomos mokesčio mokėjimas, nuomos sutarties nutraukimas ir kt. skolininko nesÄ Å¾iningumo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas turėtų vertinti atsakovų veiksmų atitikimÄ sÄ Å¾iningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti jo teisėtumui bei stabilumui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apelianto argumentu, kad nesÄ Å¾iningumÄ ir jo įrodinėjimÄ aiÅ¡kinant siaurai, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tÄ .Dėl santykių su UAB „4rais“Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įrodymus patvirtinančius, kad R. B. UAB „4rais“ steigimo laikotarpiu buvo paskirta įmonės vadove, ieÅ¡kovas gavo tik po sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, todėl apeliantui akivaizdu, kad visa tai buvo dalies verslo perkėlimas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės į naujai įsteigtÄ jÄ , kas neabejotinai vertintina kaip R.

B., veikusios kaip BUAB „Atanoras“ vadovės, nesÄ Å¾iningumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali bÅ«ti pateikta, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šį ginÄÄ , Å¡ios aplinkybės nebuvo žinomos.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nevertintini, paliekant galimybę juos vertinti visų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teisme. Dėl ieÅ¡kinio senatiesTeisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, pagrįstai svarstė tokio termino praleidimo priežastis ir, įvertino jas kaip svarbias, laikydamas, kad pažeistoji teisė yra gintina, todėl ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino.

Kadangi sprendimas Å¡ioje dalyje nėra skundžias, teismas plačiau dėl jo nepasisako.Dėl bylos esmės atskleidimo Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, akcentuoja bÅ«tinybę Å¡alių ginčijamo sandorio teisėtumÄ vertinant Actio Pauliana prasme, įsitikinti kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skirtų sÄ lygų Å¡io instituto taikymui viseto egzistavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas sprendimas dėl Å¡ių sÄ lygų egzistavimo nėra paremtas byloje esančiais įrodymais ir jų viseto įvertinimu.Ä®rodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Vadovaujantis CPK 327 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiÅ«ros procedÅ«ra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinių skundų apimtys.

Pirmojoje instancijoje netyrus esminių bylos aplinkybių bei įrodymų, nepateikus jų teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos iÅ¡sprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iÅ¡ principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi bÅ«ti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimÄ .

Bylos aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, o Å¡alims turi bÅ«ti suteikta teisė pateikti apeliacijÄ dėl, jų manymu, neteisėtų pirmosios instancijos teismo sprendimų ir jų argumentų. Bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali bÅ«ti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu Å¡alis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymÄ . Taigi, grÄ Å¾inus bylÄ pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliacijÄ tuo aspektu, kad galima iÅ¡ naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų BylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

                                                                                                                                                    Teisėjai                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                             Danutė Burbulienė                                                                                                            Birutė Simonaitienė                                                                                               Â