9863c8b7-0eb4-40a5-ab5d-ff283cef02c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Teikimas Nr. T-17-716/2019

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

Sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,

gynėjui advokatei Daivai Dereškevičienei,

institucijos atstovui P. U.,

nuteistajam K. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus teikimÄ dėl nuteistojo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus.

Teismas

n u s t a t ė :

K. K. 2008 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 5 dalimi Å¡i bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas iki gyvos galvos - bausmę atliekant kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. spalio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo K. K. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis apibÅ«dinamas kaip ramaus ir uždaro bÅ«do mažai bendraujantis asmuo, į visus žmones žiÅ«ri įtariai, stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepalankiose situacijose gali bÅ«ti agresyvus ir įžeidus, sureikÅ¡mina jam iÅ¡tartus žodžius. Nenoriai bendraujantis su pareigÅ«nais ir nuteistaisiais. Tarpusavio santykių su kitais nuteistaisiais nepalaiko. Nusikalstamo pasaulio subkultÅ«rÄ suvokia neadekvačiai, nesuprantama apie kÄ kalbama. Socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nepalaikomi. Savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose: nuteistųjų resocializacijos programoje, laisvalaikio užimtumo programoje, narkomanijos ir ŽIV prevencijos programoje, savižudybių prevencijos programoje, suimtųjų ir nuteistųjų saviÅ¡vietos programoje, kultÅ«rinės veiklos programoje. Individualiuose bei teminiuose pokalbiuose dalyvauja be didelio susidomėjimo. Ä® socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistasis vykdomųjų raÅ¡tų neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartÄ skatinta, 19 kartų skirtos nuobaudos. Nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä . Remiantis stebėjimu bei pokalbiais su nuteistuoju, galima teigti, jog nuteistojo santykiai su aplinka yra sutrikę, elgesys neadekvatus, bÅ«dingas savitumas bei mÄ stymo keistumas. Socialinė adaptacija sunki. Mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje galimi tarpasmeniniai sunkumai ir visiÅ¡ka izoliacija, tačiau, jei K. K. veikla ir ryÅ¡iai su kitais asmenimis atitiks jo poreikius, aukščiau minėtos nuteistojo savybės gali bÅ«ti produktyvios.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali bÅ«ti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl asmens perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sÄ lygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl asmens perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ , bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sÄ lygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigÄ pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistÄ jį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Nuteistasis K. K. jam skirtos bausmės dalį - laisvės atėmimo iki gyvos galvos - kalėjime atliko 11 metų 2 mėnesius 20 dienų. K. K. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Tokiu bÅ«du teismas patvirtina vienÄ iÅ¡ formaliųjų sÄ lygų dėl nuteistojo perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, t. y. teikimo nagrinėjimo dienÄ jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais kaip saugumo reikalavimus dėl pavojingo nuteistojo perkėlimo į pataisos namus teismas atsižvelgia į tokias faktines aplinkybes. IÅ¡ teismui pateiktos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos K. K. charakteristikos matyti, jog K. K. elgesys atliekant bausmę vertinamas palankiai, tačiau akcentuojama, jog nuteistojo santykiai su aplinka sutrikę, elgesys neadekvatus, bÅ«dingas savitumas bei mÄ stymo keistumas, socialinė adaptacija sunki. Specialistai įžvelgia, kad struktÅ«ruotoje aplinkoje galimi nuteistojo tarpasmeniniai sunkumai ir visiÅ¡ka izoliacija.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis visiÅ¡kai nekalba, nors turi galimybę kalbėti, bendrauja raÅ¡tu, kas patvirtino vykdant teikimo nagrinėjimÄ teismo posėdžiuose. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais, nenoriai bendrauja su pareigÅ«nais, su kitais nuteistaisiais, atsisako psichologinės pagalbos.

ReikÅ¡minga tai, kad K. K. Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, buvo 3 kartus skatintas (2012 m. gruodžio 20 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2018 m. vasario 23 d.), tačiau 19 kartų baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (paskutinį kartÄ 2015 m. liepos 15 d.).

Tokia faktinės aplinkybės patvirtina nuteistojo netinkamÄ požiÅ«rį į bausmės atlikimo procesÄ , norÄ prieÅ¡intis privalomoms elgesio taisyklėms. BÅ«tent tai yra pagrindas manyti, kad toks nuteistojo elgesys pataisos namuose gali kelti grėsmę (pavojų) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Jei nuteistajam senai skirtos nuobaudos leidžia manyti, kad K. K. keičia savo požiÅ«rį dėl privalomo elgesio bausmės atlikimo metu, visgi jo elgesys atsisakant bendrauti žodžiu ir nepriimant teikiamos psichologinės ar kitokios pagalbos rodo tai, kad nuteistajam reikalingas laikas ir Å¡iuo metu jis nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) Å¡velnesnio bausmės režimo sÄ lygomis.

Bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. KiekvienÄ kartÄ skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama. Tokiu bÅ«du užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimÄ , negalima pamirÅ¡ti ir visuomenės intereso, turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Nagrinėjamu atveju K. K. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimus, kurie yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlę negrįžtamas pasekmes. Padarytų nusikaltimų turinys įrodo itin pavojingÄ nuteistojo elgesį, bÅ«nant net ir įkalinimo įstaigoje. K. K. teistas ne tik už kito asmens nužudymÄ bÅ«nant laisvėje, bet ir už kito nuteistojo nužudymÄ bÅ«nant pataisos įstaigoje, netgi baudos izoliatoriuje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad tokie asmenys toliau atlikti skirtÄ bausmę pataisos namuose gali tik iÅ¡imtinais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje. Å iuo metu tokia iÅ¡vada negalima.

Nuteistojo pasirinktas elgesys Å¡iuo metu, jo pavojingumas, teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas, atlikta nežymiai 10 metų virÅ¡ijanti bausmės dalis neleidžia teismui pripažinti, kad Å¡iuo metu egzistuoja pakankami pagrindai, jog nuteistasis K. K. tolesnę bausmę Å¡iuo metu galėtų atlikti Å¡velnesnio režimo sÄ lygomis, t. y. ne kalėjime, bet pataisos namuose. PaskirtÄ K. K. bausmę laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, kuri skirta atlikti kalėjime, leidžiant atlikti pataisos namuose bÅ«tų netinkamai įgyvendinami bausmės tikslai. Dėl to LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu teismas

n u t a r i a :

netenkinti Lukiškių tardymo - izoliatoriaus teikimo dėl K. K. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Mindaugas Striaukas