98627f08-dd4e-4d67-88bb-eb332f2bbf30 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-771-667/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60053-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.4.1.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei O. S., kaltinamajam R. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

M., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės R. M. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.20 val. Kaune, S. Žukausko g., vairuodamas automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 114 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,08 % promilės etilo alkoholio, ties pastatu Nr. 41 važiuodamas atbuline eiga kryptimi nuo P. LukÅ¡io g. link Å iaurės pr. atsitrenkė į gale sustojusį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ E. C. ir jį apgadino.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. sutiko savo senÄ tarnybos draugÄ ir jis pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Nuvažiavo pas jį į namus, pakalbėjo, nusipirko alkoholio. Savo automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pastatė draugo kieme. Jie iÅ¡gėrė du butelius viskio. Po to jis sėdo į automobilį ir važiavo. Visų aplinkybių nurodyti negali, kaip įvyko avarija neprisimena.

Problemų su alkoholio vartojimu neturi, anksčiau nėra baustas už vairavimÄ neblaiviam. Vairuotojo pažymėjimÄ turi apie 30 metų. Automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, juo važinėja sÅ«nus. Gyvena su žmona, su ja gerai sutaria. Ji nežino apie tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. jis vartojo alkoholį, apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai paskambino pasakyti, kad jis neblaivus padarė avarijÄ . PraÅ¡o atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ .

UžstatÄ galėtų sumokėti. Kaltinamajam visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: - liudytojo E. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.10 val.

Kaune, Å iaurės prospekte vairavo nuosavÄ automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡važiavęs iÅ¡ Å iaurės prospekto žiedinės sankryžos į S. Žukausko gatvę sustojo prie pirmos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes prieÅ¡ais važiavęs automobilis „VW Bora“ taip pat sustojo. Automobilis „VW Bora“ įjungė atbulinį bėgį ir važiuodamas atbulomis atsitrenkęs į E. C. automobilio priekį, sustojo. Dėl kokios priežasties automobilis važiavo atbulomis, nežino.

E. C. jau ketino lipti iÅ¡ automobilio, tačiau automobilis „VW Bora“ pradėjo važiuoti. Tuomet pradėjo važiuoti paskui automobilį „VW Bora“ naudodamas garsinį signalÄ ir ilgÄ sias Å¡viesas, tačiau automobilis nestojo. Beveik privažiavus sankryÅ¾Ä su A. R. - Vanago g. apvažiavo automobilį VW Bora iÅ¡ kairės ir sustojo prieÅ¡ais jį taip užtverdamas keliÄ . Vairuotojas matė, kad jį vijosi, nes važiuodamas nuo E. C. didino greitį, važiavo nepristabdydamas prie perėjų dideliu greičiu ir manevravo tarp automobilių.

Sustojęs iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie automobilio „VW Bora“. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriÅ¡kis. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. VyriÅ¡kis vizualiai atrodė esantis neblaivus, todėl paklausė, ar jis vartojęs alkoholio. Vairuotojas neriÅ¡liai atsakė, kad ne. E. C. pasakė, kad iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio. Vairuotojo klausė, kodėl atsitrenkęs į automobilį iÅ¡važiavo, tačiau jis neriÅ¡liai kalbėjo ir neigė. Vairuotojui iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, E. C. iÅ¡kvietė policijÄ , nes aiÅ¡kiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus.

Kol laukė policijos, vairuotojas siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , sakė E. C., kad jis nori jį pasodinti. Per tÄ laikÄ kol atvyko policija, vairuotojas buvo E. C. akiratyje, jis jokių gėrimų nevartojo, kalbėjo telefonu. Policija atvyko greitu metu. Vairuotojas buvo įsodintas į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį. Dėl padarytos žalos E. C. jau kreipėsi į automobilio „VW Bora“ draudimÄ . Pats eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 35–36); - 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo bÅ«rio patrulio V.

K. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.25 val. gavo praneÅ¡imÄ apie neblaivais vairuotojo sukeltÄ eismo įvykį. Eismo įvykyje S. Žukausko g. prie „Viada“ degalinės dalyvavo du automobiliai „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. M., jam alkotesteriu nustatyta 1,73 promilių girtumas ir „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. C. (b. l. 6); - 2018 mm. gruodžio 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta - Kaunas, S. Žukausko g.

41. Kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 8–11, 17); - 2018 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas - R. M.. Fiksuoti automobilio sugadinimai (b. l. 12–16); - VĮ „Regitra“ išrašas iš duomenų bazės, jog automobilio „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R.

M. (b. l. 21, 23); - alkotesterio parodymais, kad 2018 m. gruodžio 20 d., 18.32 val. R. M. nustatyta 1,73 % promilių girtumas (b. l. 45); - 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12590/2018(01), kurioje nurodoma, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 % promilės etilo alkoholio (b. l. 47); - VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio VW Bora Variant 1.9 TDI, gamybos periodas 1999-2001, pasirinkti metai 2000, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM 1479 Eur (b. l. 22); - 2018 m. gruodžio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R.

M. pateikė vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32), kuris saugomas byloje voke (b. l. 58). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pripažintina, kad R. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o bÅ«tent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. IV. Dėl praÅ¡ymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Sprendžiant kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nagrinėtinas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas kaltinamojo R.

M. žmonos A. M. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju R. M. gyvena kartu, turi du vaikus. Vyras dirba, prisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, rÅ«pinasi vaikais, jis jiems autoritetas. Ji dirba buhaltere, teisę vairuoti turi, bet pati nevairuoja. Po įvykio vyras nusiminęs, jo elgesys pakito, jis gailisi, į padarytÄ nusikaltimÄ Å¾iÅ«ri rimtai. Draudimui žalÄ atlygino. Vyras retai vartoja alkoholį, iÅ¡vadas dėl savo elgesio padarė.

Ji netoleruoja alkoholio vartojimo Å¡eimoje, gali laiduoti už R. M., kad jis daugiau nebenusikals. Prokurorė siÅ«lė taikyti laidavimÄ su užstatu. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Sprendžiant klausimÄ dėl R.

M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis R. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė bÅ«damas neteistas (b. l. 38), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 39), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sÄ lygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. M. Klinikos „InMedica“ psichikos sveikatos centro psichikos ligų registre neįraÅ¡ytas (b. l. 57), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 42), dirba. Bylos duomenys patvirtina, jog A. M., kaltinamojo žmona, yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 80, 81), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 82).

Su kaltinamuoju R. M. ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. M. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ savo sugyventiniui R. M. ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. M. sutikimui ir praÅ¡ymui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį R.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimÄ 1 metams su užstatu žmonos A. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę, jo Å¡eimos turtinę padėtį, nustatytinas 700 eurų užstato dydis. V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Å iuo atveju matyti, kad R. M. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. M. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant Å¡ių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Ä®vertinus R. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti keliÄ turimÄ transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VÄ® ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso R.

M. (b. l. 21). Pagal VÅ¡Ä® ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio vertė yra 1479 eurų (kaina be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiÅ¡kia, kad jokia bausmė jai neskirtina, automobilio konfiskavimas kitų Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrÄ tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi bÅ«ti siekiama realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas. Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo R. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (b. l. 58), perduotinas VÄ® „Regitra“, kartu Å¡iai įstaigai praneÅ¡ant apie R. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metams. Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H (duomenys neskelbtini) perduotinas turto konfiskavimÄ vykdančiam antstoliui. 2019 m. sausio 21 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R.

M. automobiliui „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

R. M. perduoti laiduotojos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ su 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Ä®pareigoti laiduotojÄ A. M. per 10 (deÅ¡imt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rÅ«mų depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) užstatÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

UžstatÄ grÄ Å¾inti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. M., už kurį laiduota, per laidavimo terminÄ nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: - draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 21 d.; - konfiskuoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotÄ automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

KardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Byloje esantį R. M. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® „Regitra“, kartu Å¡iÄ Ä¯staigÄ informuojant apie R. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Voke esantį automobilio registracijos liudijimÄ Nr. H (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimÄ vykdančiam antstoliui. 2019 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ kaltinamojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai A. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius