2021-06-23 Nr. AB-13393-3-61-3-00839-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-366-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00839-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2021 m. vasario 10 d. raštą, reg. Nr. 10-S-5159(1.46E-10) (toliau – ir Raštas), kaip nepagrįstą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. sausio 27 d. prašymą, reg. Nr. 10-AP-804, atlikti tyrimą dėl duomenų klastojimo; 2) įpareigoti atsakovą imtis priemonių skubiai atlikti skaidrų tyrimą dėl duomenų suklastojimo ir pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, patvirtinti arba paneigti, ar 2019 m. birželio 18 d., antradienį, 10:32 val., el. laiškas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, jeigu nėra suklastotas, nurodyti į kokį el. paštą buvo išsiųstas; 3) įpareigoti perduoti tirti bylą dėl duomenų klastojimo kitam tyrėjui, neturinčiam nieko bendro su vyriausiąja tyrėja L. T. bei Vilniaus miesto savivaldybe; 4) nustatyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato I-ojo skyriaus tyrėjos L. T. neveikimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, aplaidumą darbe, neteisėtus veiksmus, tarnybinės etikos pažeidimą; 5) nagrinėti visus skunde nurodytus prašymus, priskiriamus ir nepriskiriamus administracinio teismo kompetencijai; 6) jeigu teismui kyla abejonių dėl skundo reikalavimų rūšinio teismingumo, tuos reikalavimus perduoti nagrinėti kompetentingoms institucijoms; 7) patenkinti skundą, priimti teigiamą sprendimą ir priteisti atlyginti 5 000 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. balandžio 2 d. skundo trūkumams pašalinti; nurodyta, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (įpareigoti atsakovą imtis priemonių skubiai atlikti skaidrų tyrimą dėl duomenų suklastojimo ir pateikti pareiškėjui prašomą informaciją; patvirtinti arba paneigti, ar 2019 m. birželio 18 d., 10:32 val., el. laiškas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, jeigu nėra suklastotas, nurodyti į kokį el. paštą buvo išsiųstas ir įpareigoti perduoti tirti bylą dėl duomenų klastojimo kitam tyrėjui, neturinčiam nieko bendro su tyrėja L. T. bei Vilniaus miesto savivaldybe; nustatyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato I-ojo skyriaus tyrėjos L. T. neveikimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, aplaidumą darbe, neteisėtus veiksmus, tarnybinės etikos pažeidimą) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytų teismo galių.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą teismas turi teisę panaikinti skundžiamą teisės aktą arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo, todėl įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektams, vykdantiems savo funkcijas, neturi teisės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas privalo šiuos skundo reikalavimus patikslinti pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas arba jų apskritai atsisakyti.

Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad prašomą žalos atlyginimo sumą (5 000 Eur) grindžia savo giliais išgyvenimais dėl neteisybės, tačiau konkrečiai nenurodo, dėl kokių viešojo administravimo veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, t. y. aiškiai nenurodo teisinio ir faktinio reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą pagrindo. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl patirtos žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi patikslinti reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą pagrindą ir pateikti įrodymus dėl patirtos žalos dydžio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki nustatyto termino nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, taip pat nepateikė teismui prašymo pratęsti šį terminą. Taigi pareiškėjui nepatikslinus skundo reikalavimų pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, nėra galimybių nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Pareiškėjas padavė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkino.

Teismas nurodė, kad po teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties priėmimo tą pačią dieną teisme paštu gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams, nurodytiems teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje, pašalinti. Susipažinus su šiuo prašymu, nustatyta, kad jis nėra motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad prašymas gautas po teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu priėmimo, tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad, jei jis nesutinka su teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi, jis turi teisę per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą paduoti atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Pabrėžia, kad jis pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismo tvirtinimas, kad jo skundas neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytų administracinio teismo galimų priimti sprendimų yra nepagrįstas. Pareikšti reikalavimai atitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytus administracinio teismo galimus priimti sprendimus. Teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjo 5 ir 6 skundo reikalavimų. Teismas, neperduodamas jo skundo pagal rūšinį teismingumą, pripažino, kad jis supranta jo skundo dalyką bei esmę, tačiau tuo pačiu atsisakė jį priimti. Teismas, neperdavęs skundo pagal rūšinį teismingumą ir atsisakęs pats jį nagrinėti, pažeidė ABTĮ 22 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo atsakyti į tris klausimus: 1) ar pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. pateikė pagrįstą prašymą pratęsti terminą 2021 m. kovo 13 d. skundo trūkumams pašalinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis yra nepagrįsta?; 2) ar pareiškėjas kreipėsi pagal kompetenciją dėl nusikalstamos duomenų klastojimo veiklos ištyrimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. raštas, reg. Nr. 10-S-5159(1.46E-10), yra nepagrįstas?; 3) ar teismas turi pareigą ištirti prieštaringą bylos informaciją ir išaiškinti bei panaikinti prieštaravimus, jog Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. tvirtino, kad 2019 m. birželio 18 d., 10:32 val., el. laiško negavo, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu pateikė priešingą informaciją, kad toks el. laiškas buvo gautas?

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu jam nepašalinus nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, atliekantis veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu tiriant administracinių nusižengimų ar bauždiamąsias bylas. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Vilniaus AVPK Raštą, kuriuo atsakyta į jo 2021 m. sausio 27 d. pranešimą dėl dokumentų klastojimo. Įvertinus minėto pranešimo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas siekė, jog būtų pradėtas ir atliktas tyrimas dėl dokumento (el. laiško) suklastojimo, tačiau, kaip galima suprasti iš Rašto turinio, tokio tyrimo Vilniaus AVPK neįžvelgė pagrindo pradėti ir atlikti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas siekė inicijuoti tyrimą, kuris kildinamas iš teisėsaugos institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su teisingumo vykdymu (bylų tyrimu). Todėl pripažintina, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti Raštą (nepaistant to, kad jame nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui), šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo srities, bet iš galbūt neteisėtų teisėsaugos institucijos veiksmų (neveikimo) vykdant savo funkcijas bylų tyrimo srityje, o tokio pobūdžio bylas teisminio proceso metu kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus AVPK Raštą ir su juos susijusius išvestinius reikalavimus (t. y. skundo 1, 2 ir 3 reikalavimus) kaip nenagrinėtus teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas 4 skundo reikalavimu (nustatyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato I-ojo skyriaus tyrėjos L. T. neveikimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, aplaidumą darbe, neteisėtus veiksmus, tarnybinės etikos pažeidimą) siekia tam tikrų aplinkybių konstatavimo (pripažinimo), o tokio pobūdžio reikalavimai taip pat nenagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes net ir tokio reikalavimo tenkinimo atveju realiai nebūtų apginamos pažeistos ar ginčijamos asmenų teisė arba įstatymų saugomi interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1017/2014). Todėl ir šį reikalavimą teismas turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo 5 ir 6 skundo reikalavimai (t. y. nagrinėti visus skunde nurodytus prašymus, priskiriamus ir nepriskiriamus administracinio teismo kompetencijai; jeigu teismui kyla abejonių dėl skundo reikalavimų rūšinio teismingumo, tuos reikalavimus perduoti nagrinėti kompetentingoms institucijoms) nėra reikalavimai ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, t. y. reikalavimai dėl ginčo dalyko – konkretaus skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto. Todėl ir šiuos reikalavimus teismas turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad 7 skundo reikalavimas priteisti atlyginti žalą nėra pakankamai motyvuotas, dėl to teismas buvo pagrįstai nustatęs pareiškėjui terminą šios skundo dalies trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimo priteisti atlyginti žalą pagrindą ir pateikti įrodymus dėl patirtos žalos dydžio. Pareiškėjui per nustatyta terminą trūkumų nepašalinus, teismas turėjo pagrįstą pagrindą laikyti šią skundo dalį nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams pašalinti iš esmės nemotyvuotas (t. y. jame nenurodyti jokie įtikinami argumentai, kuriais remiantis terminas skundo trūkumams pašalinti turėjo būti pratęstas), dėl to pirmosios instancijos teismas minėto prašymo pagrįstai netenkino.

Išdėsčius minėtus motyvus, kurie yra esminiai ir nulemia skundžiamos teismo nutarties vertinimą, išsamiau dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nebepasisakytina, net bet kuriuo atveju tai nepakeistų atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultato. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdamas Vilniaus AVPK Rašto teisinio vertinimo, pareiškėjas turėtų veikti baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes šiuo atveju teismas turėjo pagrindą iš karto atsisakyti priimti dalį pareiškėjo skundo, t. y. skundo dalį dėl 1–6 reikalavimų. Kita skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria laikyta nepaduota pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti atlyginti žalą, yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl 1–6 reikalavimų laikyta nepaduota, panaikinti ir atsisakyti priimti šią pareiškėjo skundo dalį; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Dalį pareiškėjo skundo atsisakant priimti, o dalį skundo laikant nepaduota, nebėra pagrindo ir spręsti pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo V. K. skundo dalis dėl 1–6 reikalavimų laikyta nepaduota, panaikinti ir atsisakyti priimti šią pareiškėjo V. K. skundo dalį.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo V. K. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, laikyta nepaduota, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė