9860826b-e0a9-4a39-94ba-e9fd4b8615f4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-703-493/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00127-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.2.3; (S) 2.14.4 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės (toliau – ir prokurorės) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria prokurorės pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos, kurioje J.

P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestas ir byla perduota prokurorei tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti. Teismas n u s t a t ė : 1. 2019 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2227-548/2019 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-0-00127-2019-9), kurioje J.

P. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

2. J. P. Å¡ioje byloje kaltinamas tuo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 11 d., apie 17 val. 35 min., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) nuteistųjų valgykloje, elgdamasis įžūliai ir iÅ¡Å¡aukiančiai, kitų nuteistųjų ir pareigÅ«nų akivaizdoje, prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam M. K. N. tyčia du kartus sudavė savadarbiu metaliniu virbu į kairės pusės nugaros apatinę dalį, tyčia vienÄ kartÄ metaliniu savadarbiu virbu sudavė į kairės rankos alkÅ«nės žasto iÅ¡orinę dalį, tyčia du kartus metaliniu savadarbiu virbu sudavė į kairę kÅ«no pusę, taip padarė nukentėjusiajam matomas dvi durtines žaizdas kairės nugaros pusės apatinėje dalyje, vienÄ Å¾aizdÄ kairės rankos alkÅ«nės ir kairės rankos žasto iÅ¡orinėje pusėje, t. y., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M.

K. N. sveikatÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, vydamasis nukentėjusįjį link indų plovyklos langelio, metė į jį savadarbį metalinį virbÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, o sulaikomas pareigÅ«nų dar bandė įspirti nukentėjusiajam M. K. N.. Tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiojo M. K. N., kitų nuteistųjų ir pareigÅ«nų teisę į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

3. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka, 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylÄ perduoti prokurorei tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra aiÅ¡kios, kadangi bÅ«tina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nustatyti, ar kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos darymo metu naudoto įrankio specifiÅ¡kumas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 258 straipsnį ir ar kaltinamasis neserga kokia nors psichine liga ir gali atsakyti už nusikalstamos veikos padarymÄ .

4. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Aldona Vitkauskienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismui. 4.1. Prokurorė skunde pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo kreiptasi per įstatymo nustatytÄ terminÄ ir bylÄ nėra teisminga apygardos teismui.

Teismas, ginčijama nutartimi grÄ Å¾indamas baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, jokių pareiÅ¡kimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trÅ«kumų nekonstatavo, o savo sprendimÄ grindė papildomų procesinių veiksmų atlikimo bÅ«tinumu. Prokurorės teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitinto proceso institutÄ . Prokurorė cituoja teismų praktikÄ , nurodydama, kad bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalies taisyklių.

Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kurį procesinį veiksmÄ , kurį jis gali atlikti ir nagrinėdamas bylÄ bendra tvarka (apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.) ir priimti tokių pat rÅ«Å¡ių nuosprendžius, kaip ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ bendra tvarka. 4.2. Nagrinėjamu atveju, prokurorui su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreipusis į pirmosios instancijos teismÄ , teismas, iÅ¡klausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, priėmė vienÄ iÅ¡ trijų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 428 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų – surengti bylos nagrinėjimÄ tuoj pat ir surengė teismo posėdį, kurio metu apklausė nukentėjusįjį, kaltinamÄ jį bei atliko kitus veiksmus, susijusius su bylos nagrinėjimu.

Tai rodo, kad teismas bylÄ jau pradėjo nagrinėti laikantis BPK V dalies taisyklių ir esant bÅ«tinumui pats turėjo teisę atlikti procesinį veiksmÄ , o ne grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, padarius iÅ¡vadÄ , jog bylos aplinkybės nėra tokios aiÅ¡kios. Apeliaciniame skunde prokurorė pažymėjo, kad dar 2013 m. liepos 2 d. įstatymu leidėjas panaikino BPK 432 straipsnio 2 dalį, leidusiÄ teismui grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, kai baudžiamosios bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiÅ¡kios.

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

6. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui.

7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaip ir kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi šis dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi.

8. Prokuroro pareiÅ¡kimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi bÅ«ti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ir prokuroro nuožiÅ«ra – kiti asmens duomenys; trumpai apraÅ¡yta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tÄ veikÄ ; iÅ¡vardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos praÅ¡oma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ ; iÅ¡dėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimÄ nekviesti liudytojų.

Nagrinėjamu atveju visi Å¡ie duomenys prokuroro pareiÅ¡kime atsispindi: kaltinamasis yra J. P., nurodytas jo asmens kodas, gimimo data, Å¡eimyninė padėtis, duomenys apie ankstesnius teistumus. Kaltinamasis, prokuroro nuomone, turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. PareiÅ¡kime nurodytas inkriminuotos veikos padarymo laikas, padarymo aplinkybės ir padariniai. Prokuroras yra iÅ¡dėstęs, kurių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais vadovaujasi bei kokia raÅ¡ytine bylos medžiaga remiasi, taip pat nurodyta, jog liudytojų kvietimas į bylos teisminį nagrinėjimÄ nėra tikslingas, nes byla gali bÅ«ti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

9. Apylinkės teismo nurodyti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai – byloje reikalinga nustatyti, ar kaltinamajam J. P. nusikalstamos veikos darymo metu įrankio panaudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 258 straipsnį ir ar kaltinamasis neserga kokia nors psichine liga – nėra esminiai, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡pildyti teismo iniciatyva. Teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir neapsiriboti vien prokuroro pateiktais duomenimis. Baudžiamasis įstatymas sudaro sÄ lygas teisėjui, manančiam, jog bylos visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui tikslinga atlikti ekspertizę, jÄ atlikti savo iniciatyva.

Ekspertizės skyrimÄ ir darymÄ bylos nagrinėjimo teisme metu reglamentuoja BPK 286 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia jÄ ekspertui. Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtÄ nutartį teismas siunčia vykdyti ekspertizės įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingÄ medžiagÄ .

Kaip matyti iÅ¡ aptartos teisės normos, įstatymo leidėjas numato galimybę teismui prireikus pavesti prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingÄ medžiagÄ , tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodo jokių motyvų ir priežasčių, dėl kurių ekspertizę suorganizuoti ir jai reikalingÄ medžiagÄ surinkti Å¡iuo konkrečiu atveju turėtų bÅ«tent prokuroras. Nurodyta ekspertizės paskyrimÄ reglamentuojanti norma nenumato bylos perdavimo prokurorui. Taigi, kilus abejonėms dėl kaltinamosios psichinės bÅ«klės, pirmosios instancijos teismas gali pats kreiptis į specialistus su klausimu dėl bÅ«tinumo kaltinamajai J.

P. skirti ekspertizę, nustačius tokį bÅ«tinumÄ â€“ atitinkamai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Visi Å¡ie veiksmai, kaip teisingai pažymėta skunde, gali bÅ«ti atliekami ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

10. Å iame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ . Jeigu Å¡ių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimÄ , teismas gali pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo pačiu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu praÅ¡yti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vienÄ galimybę prokurorui, kaip ir teisėjui, aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes, tam jis iÅ¡ esmės turi laiko iki įrodymų tyrimo pabaigos. Tuo tarpu teismas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir jų negalima iÅ¡taisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kada prokuroro pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali bÅ«ti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Å ie du galimi teismo sprendimai yra netapatÅ«s, kiekvienam jų priimti turi bÅ«ti nustatytos skirtingos sÄ lygos. Jei prokuroro pareiÅ¡kimas atmetamas, bÅ«tina konstatuoti, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas (pareiÅ¡kimas teismui turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos) arba nustatoma, kad byla teisminga apygardos teismui.

Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo suraÅ¡ytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiÅ¡kimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nenustatytas nei vienas aukščiau nurodytų kriterijų, prokurorės pareiÅ¡kimÄ atmetė ir bylÄ perdavė prokurorei, nurodant atlikti procesinius veiksmus, kuriuos nėra objektyvių kliūčių atlikti ir pačiam teismui. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, BPK 432 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios, priima nutartį grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, neteko galios.

BPK 428 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimus teisėjo sprendimus, išklausius prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomonių, t. y.

1) surengti bylos nagrinėjimÄ teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimÄ teisme kitÄ dienÄ , 3) atmesti prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (1 t., b. l. 191) matyti, kad teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimÄ tuoj pat, t. y. teisėjas pasirinko vienÄ iÅ¡ BPK 428 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų, o vėliau nepagrįstai motyvavo sprendimÄ bylÄ perduoti prokurorui.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar Å¡ie duomenys laikytini įrodymais ar ne, spręsti dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybės, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimÄ . Bylos grÄ Å¾inimas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 2421 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rÅ«pintis, kad baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ .

GrÄ Å¾inus bylÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2227-548/2019 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-0-00127-2019-9) su joje esančiu pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grÄ Å¾inti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Arūnas Paštuolis