2023-06-14 Nr. AB-12145-3-61-3-02194-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-991-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02194-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delitus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delitus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20386, kuriuo Bendrovei paskirta 868 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas dėl VDI nustatytos vienintelės aplinkybės – 2022 m. kovo 17 d. į VDI el. pašto dėžutę iš el. pašto (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas laiškas su UAB „Delitus” prašymu dėl Bendrovės įtraukimo į Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (toliau – ir Sąrašas). 2022 m. kovo 17 d. prašymą VDI (toliau – ir Prašymas) el. parašu pasirašė direktorius V. B.. Tik ši aplinkybė ir yra aprašyta 2022 m. balandžio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1419-0060 bei 2022 m. balandžio 6 d. protokole Nr. UĮPPJ 1419-0015 (toliau – ir Protokolas). Pareiškėjas nurodė, kad byloje esantis V. B. paaiškinimas įrodo, kad jis Prašymą pateikė anksčiau dėl nesusipratimo, Bendrovės veiklą buvo numatyta vykdyti nuo 2022 m. balandžio 1 d., o tam reikėjo Bendrovei būti įtrauktai į Sąrašą. Nesusipratimo aplinkybę pagrindžia vienintelio akcininko 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimai, o pastaruoju vadovaujantis ir buvo sudaryta su V. B. 2022 m. kovo 28 d. darbo sutartis Nr. 2022-01 (toliau – ir Darbo sutartis), kuri įsigaliojo ir direktorius pradėjo dirbti 2022 m. kovo 30 d.

3. Pareiškėjas vertino, jog Nutarimas nėra pagrįstas, neatitinka keliamų reikalavimų Įstatymo tikslams pasiekti. Bendrovė nubausta už tai, kad nelegaliai įdarbino ir leido V. B. dirbti direktoriumi ne vėliau nei nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Bylos medžiagoje nėra nė vieno įrodymo, kokį realų darbą atliko V. B., kaip direktorius, kokias direktoriui būdingas pareigas vykdė iki 2022 m. kovo 29 d., kokiai tvarkai paklusdamas dirbo, koks realiai atliktas darbas ginčo laikotarpiu turi būti atlygintinas, išskyrus byloje esantį vienintelį Prašymą, vienkartinį veiksmą.

4. Pareiškėjas teigė, kad VDI bylos medžiagoje, kuria grindžiamas Nutarimas, nėra įrodymų, kokie V. B. veiksmai kūrė naudą Bendrovei ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiais veiksmais V. B. prisidėjo prie Bendrovės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelną. Nepaisant to, Nutarime nurodoma, kad nelegalus darbas apėmė visą ginčo laikotarpį. Nesant įrodymo apie realaus darbo veiksmų tęstinumą ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti ir nelegalaus darbo veikos objektyviųjų požymių, nei pagrindo, kad V. B. priklauso sulygtas atlyginimas už darbą už visą ginčo laikotarpį. Nei Nutarime, nei bylos medžiagoje nėra nustatyti visi būtini nelegalaus darbo veikos sudėties objektyvieji požymiai.

5. Pareiškėjas neginčijo, kad įtraukimas į Sąrašą reikalingas Bendrovės veiklai, tačiau nurodė, jog VDI nepagrindė jokiais įrodymais, kodėl būtent Prašymo teikimas suteikė didesnę naudą Bendrovės veiklai, nei kad vėliau pateiktas analogiškas prašymas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad pagal VDI pateiktą V. B. prašymą VDI 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. SD-127-7146 informavo, kad UAB „Delitus“ yra įtraukta į Sąrašą. Analogiško prašymo pateikimas 2022 m. kovo 30 d. reikštų, kad VDI sprendimas būtų gautas bet kuriuo atveju ne vėliau nei apie 2022 m balandžio vidurį. Faktiškai priimto sprendimo 2022 m. kovo 30 d. didesnė nauda Bendrovės komercinei veiklai. UAB „Delitus“ nėra įdarbintų daugiau darbuotojų, išskyrus direktorių, o tai įrodo, kad Bendrovės suplanuotoje komercinėje veikloje tokia V. B. per nesusipratimą parodyta iniciatyva nesukūrė Bendrovei reikšmės. Formalus nelegalaus darbo veikos nustatymas, paskirta bauda sukelia itin neigiamas tiek finansines, tiek reputacines pasekmes, galimi apribojimai veiklai plėtoti.

7. Pareiškėjas nurodė, kad V. B. 2022 m. kovo 17 d. (bei vėliau) dirba UAB „Arfidas”, turi visas socialines garantijas, gauna darbo užmokestį. Tai tik papildomai įrodo, jog veika (Prašymas) buvo atsitiktinė, o ne realaus darbo atlikimas, tikslu gauti darbo užmokestį.

8. Pareiškėjas vadovavosi mažai pavojingos administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 12 str.), teismo teise neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti mažesnę nei numatyta sankcijoje (ANK 34 str. 6 d.), administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis (ANK 32 str.), teismų formuojama praktika administracinės nuobaudos aspektu, nurodė, jog V. B. gailisi tokio savo veikimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas priimtas pernelyg formaliai įvertinus Prašymo pateikimo aplinkybę, vadovaujantis deklaratyviu Įstatymo taikymu, bet ne įrodytais nelegalaus darbo veikos požymiais.

9. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas teigė, jog VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei, įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė 868 Eur dydžio baudą, Bendrovei, pažeidusiai Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalyje. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos išaiškinimu, jog, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., o tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

12. Atsakovas akcentavo, kad DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal šio straipsnio 4 dalį, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Taigi, įmonės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Nagrinėjamu atveju Darbo sutartis su Bendrovės direktoriumi pasirašyta tik nuo 2022 m. kovo 30 d., nors realiai Bendrovės vadovu jis pradėjo dirbti nuo 2022 m. kovo 17 d. Juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, jis savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus asmenis, šiuo atveju – per direktorių V. B.. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

13. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. V. B. 2022 m. vasario 28 d. susitarė su Bendrovės vieninteliu akcininku M. L. dėl Bendrovės direktoriaus darbinių funkcijų atlikimo nuo 2022 m. kovo 1 d., paklusdamas Bendrovėje nustatytai tvarkai, realiai pradėjo dirbti Bendrovėje (2022 m. kovo 17 d., atlikdamas direktoriaus darbines funkcijas pateikė VDI dokumentus, siekdamas, kad Bendrovė būtų įtraukta į Sąrašą ir pradėtų vykdyti šią veiklą), tuo sukurdamas naudą Bendrovei, t. y. savo veiksmais prisidėjo prie jos veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Nors byloje nepateikta duomenų, kad buvo sutarta dėl atlyginimo, V. B., realiai pradėjęs dirbti Bendrovės naudai, turėjo teisę bent į minimalų atlyginimą.

14. Atsakovas vertino, jog šiuo atveju ANK 12 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes nelegalus darbas, nesudarius darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje, vertinamas kaip vienas sunkiausių pažeidimų, susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendrovė pažeidimą pašalino tik praėjus 10 dienų po realaus asmens darbo pradžios. Todėl, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Šiuo atveju, bauda, skirtina už Įstatymo pažeidimą nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Delitus“ skundą.

16. Teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl, tikėtina, nelegalaus darbo Bendrovėje. Atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis, VDI 2022 m. balandžio 6 d. Bendrovei surašė Įstatymo pažeidimo Protokolą. Atsakovas Nutarimu, vadovaudamasis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą pareiškėjui skyrė 868 Eur baudą dėl to, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvias DK ir Įstatymo nuostatas, o būtent, nesudarė rašytinės darbo sutarties su direktoriumi V. B. ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido V. B. ginčo laikotarpiu dirbti direktoriumi UAB „Delitus“ naudai, kreiptis į VDI dėl Bendrovės įtraukimo į Sąrašą.

17. Teismas vadovavosi Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalies 3 punktu, DK 42 straipsnio 1–2 dalimis ir nustatė, kad buvo gautas VDI neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus pranešimas, kad 2022 m. kovo 17 d. 16:21 val. V. B. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į el. pašto dėžutę info@vdi.lt pateikė VDI Prašymą įtraukti Bendrovę į Sąrašą, pasirašytą el. parašu direktoriaus V. B.. VDI, patikrinusi Sodros ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenis, nustatė, kad Bendrovė įregistruota 2022 m. vasario 21 d., nėra dirbančių darbuotojų, jų nebuvo ir 2022 m. kovo 21 d. Dėl to VDI pateikė V. B. paklausimą dėl jo statuso Bendrovėje ir gavo paaiškinimus, kad akcininko sprendimu jis nuo 2022 m. kovo 1 d. paskirtas direktoriumi, todėl jis Bendrovės vardu vykdo darbines funkcijas. VDI, įvertinusi surinktą medžiagą, kilus įtarimams, pradėjo tyrimą dėl to, kad V. B. nėra nustatyta tvarka įdarbintas, yra nelegalaus darbo požymiai. VDI 2022 m. kovo 21 d. 10:10 val. V. B. pateikė Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą, kad nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovės vadovu skiriamas V. B.. 2022 m. balandžio 1 d. atvykęs į VDI V. B. pateikė 2022 m. kovo 28 d. Darbo sutartį su juo, kaip Bendrovės direktoriumi, ir paaiškino, kad Bendrovė savo veiklą planavo vykdyti nuo 2022 m. balandžio 1 d. Europos Sąjungoje, todėl Bendrovė turi būti įtraukta į Sąrašą. Kad būtų įtraukti į Sąrašą, dėl nesusipratimo, tai padarė ankščiau nei pranešė apie Bendrovės direktoriaus įdarbinimą. Tačiau JAR duomenimis Bendrovės direktoriumi nuo 2022 m. kovo 1 d. paskirtas V. B., o VSDFV duomenų bazėje nurodyta, jog V. B. UAB „Delitus“ dirba nuo 2022 m. kovo 30 d.

18. Teismas vadovavosi DK 101 straipsnio 1 dalimi, ABĮ 37 straipsnio 3–4 dalimis ir priėjo prie išvados, kad Bendrovės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Šiuo atveju Darbo sutartis su Bendrovės direktoriumi pasirašyta tik 2022 m. kovo 30 d., nors realiai Bendrovės direktoriumi jis pradėjo dirbti nuo 2022 m. kovo 17 d.

19. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. V. B., 2022 m. vasario 28 d. susitarė su Bendrovės vieninteliu akcininku M. L. dėl UAB „Delitus“ direktoriaus darbinių funkcijų atlikimo nuo 2022 m. kovo 1 d., paklusdamas Bendrovės nustatytai tvarkai, realiai pradėjo dirbti 2022 m. kovo 17 d., atlikdamas direktoriaus darbines funkcijas, pateikdamas VDI dokumentus, siekdamas, kad Bendrovė būtų įtraukta į Sąrašą ir pradėtų vykdyti šią veiklą, tuo sukurdamas naudą Bendrovei, t. y. savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Nors byloje nepateikta duomenų, jog buvo sutarta dėl atlyginimo, tačiau V. B. faktiškai pradėjęs dirbti Bendrovės naudai, turėjo teisę į minimalų atlyginimą. Teismas vadovavosi teismų praktika ir pažymėjo, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

20. Teismas atmetė V. B. argumentus dėl vienkartinio veiksmo, pašalinto pažeidimo, nes VDI darbuotoja el. paštu dar 2022 m. kovo 18 d. paaiškino, jog Bendrovėje nėra nė vieno įdarbinto asmens, tarp jų ir direktoriaus. V. B. 2022 m. kovo 21 d. el. paštu pateikė VDI papildomus duomenis (informaciją apie Bendrovės buveinės adresą ir vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo), tačiau nepaisant 2022 m. kovo 18 d. VDI perspėjimo, Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta tik 2022 m. kovo 28 d., nurodant jo darbo pradžią nuo 2022 m. kovo 30 d. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės niekaip nepašalina V. B., kaip Bendrovės direktoriaus, pareigos tinkamai organizuoti Bendrovės darbą, pasitelkti tam tikros srities specialistus, kurie užtikrintų, kad Bendrovės veikla būtų vykdoma laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

21. Teismas sprendė, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančios teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, Nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Nutarimas remiasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, V. B. paaiškinimais, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas yra neišsamus, jame neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo teiginių nekonkretizavo ir nepagrindė leistinais įrodymais bei byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių analize.

22. Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Įstatymo 60 straipsnio 2–3 dalimis ir pažymėjo, kad VDI nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl pagrįstai pareiškėjui skyrė minimalią 868 Eur ekonominę sankciją.

23. Teismas atmetė pareiškėjo skundą plačiau nepasisakęs dėl kitų argumentų, įvertinęs juos kaip neesminius.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Delitus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Nutarimą ir Įstatymo pažeidimo bylą nutraukti.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes bei ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, VDI Vilniaus skyrius tinkamai įvertino ginčo situaciją ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Nutarimą. Pareiškėjo nuomone, ginčas nagrinėtas formaliai, neatsižvelgiant į individualias faktines aplinkybes.

26. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su vienintele VDI nustatyta aplinkybe – 2022 m. kovo 17 d. Prašymu, 2022 m. kovo 18 d. paklausimu, 2022 m. kovo 21 d. paaiškinimu, įvykusiu nesusipratimu, planuota Bendrovės veikla nuo 2022 m. balandžio 1 d. ir tai pagrindžiančiais vienintelio akcininko 2022 m. vasario 28 d. bei 2022 m. kovo 28 d. sprendimais, Darbo sutartimi, ir papildomai nurodo, kad Prašymas VDI pateiktas iš asmeninės V. B. el. pašto dėžutės. Tik po 2022 m. kovo 30 d. V. B. naudoja darbinę el. pašto dėžutę. Pareiškėjas kvestionuoja teismo išvadą dėl 2022 m. kovo 21 d. V. B. paaiškinimų vertinimo, akcentuodamas, jog juose buvo tik vienintelio akcininko sprendimas, adresas pažymai atsiimti, tačiau nebuvo informacijos apie vykdomas darbines funkcijas. Pareiškėjas teigia, kad jo 2022 m. kovo 21 d. paaiškinimą reikia vertinti kaip bendradarbiavimo su VDI pareigą, o ne darbo funkcijų vykdymą. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog V. B. tinkamai organizuojant Bendrovės darbą turėjo pasitelkti tam tikros srities specialistus, kurie užtikrintų Bendrovės veiklos teisėtumą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė konkretaus laikotarpio, iki kada yra nustatytas nelegalus darbas bei kokie veiksmai, nustatyti VDI, priskiriami darbo funkcijai, nes Prašymas VDI buvo vienintelis realiai ir faktiškai atliktas veiksmas, o 2022 m. kovo 21 d. paaiškinimas – bendradarbiavimas su VDI. Byloje nėra įrodymų, kad kitas dienas V. B. atliko darbines funkcijas. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarime nurodytas nelegalaus darbo laikotarpis yra nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 19 d., teismas skundžiamame sprendime minėto laikotarpio nekeitė, vadinasi jam pritarė, nors konkrečiai nepasisakė nei dėl laikotarpio, nei dėl darbinių funkcijų atlikimo tuo metu. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės direktoriaus darbinių funkcijų atlikimo laikotarpis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nei teismo sprendime, nei VDI Nutarime, bylos medžiaga nenustatyti visi būtini nelegalaus darbo veikos sudėties požymiai ginčo laikotarpiu.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų viseto, neanalizavo kartu su skundu pateiktų papildomų įrodymų ir padarė priešingą bylos medžiagai išvadą, kad pareiškėjas savo teiginių nekonkretizavo ir nepagrindė leistinais įrodymais bei byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių analize. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl V. B. darbo UAB „Arfidas”, UAB „Delitus“ įtraukimo į Sąrašą, o taip pat argumentus, susijusius su V. B. realiu darbu Bendrovėje, naudos sukūrimu, prisidėjimu prie bendros tvarkos palaikymo ir akcentuoja, kad nėra nustatyta, kad tokiu atsitiktiniu Prašymu V. B. pakluso nustatytai Bendrovės tvarkai, sukūrė jai pridėtinę naudą. Nesant įrodymo apie realaus darbo veiksmų tęstinumą ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti nei nelegalaus darbo veikos objektyviųjų požymių, nei pagrindo, kad V. B. priklauso sulygtas atlyginimas už darbą už visą ginčo laikotarpį.

29. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nors ir vadovavosi ABĮ, tačiau šio teisinio reglamentavimo taikymo neindividualizavo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad V. B. iki 2022 m. balandžio 1 d. nevykdė UAB „Delitus“ realios veiklos, todėl veikė pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį. UAB „Delitus“ įdarbinti trys darbuotojai 2022 m. rugpjūčio 27 d. (www.rekvizitai.lt išrašas). Teismui, nagrinėjant šį ginčą, aplinkybė dėl darbuotojų buvo įrodyta (skundo padavimo dieną nebuvo nė vieno darbuotojo, išskyrus direktorių), bei žinoma paskirtame posėdyje priimant sprendimą (nuo kada ir kiek darbuotojų įdarbinta, kas realiai ir įrodo faktinės veiklos pradžią). Tačiau teismas šių aplinkybių net nenagrinėjo, be kita ko, nurodydamas, kad jos nėra esminės.

30. Pareiškėjas vadovaujasi ANK 12 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, teismų formuojama praktika administracinės nuobaudos aspektu, nurodo, jog V. B. gailisi tokio savo veikimo. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas priimtas pernelyg formaliai įvertinus prašymo VDI pateikimo aplinkybę, vadovaujantis deklaratyviu Įstatymo taikymu, bet ne įrodytais nelegalaus darbo veikos požymiais. VDI nustatyta aplinkybė (prašymo pateikimas) turi būti vertinama vadovaujantis teisingumo ir protingumo, proporcingumo principais, įrodymų pakankamumo principu. Teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant šiuos principus, yra neteisėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Prašymo pateikimas vertintinas kaip bereikalinga iniciatyva, nesusipratimas, atsitiktinumas, dėl kurio VDI veiksmai yra labai didelė pamoka pačiam V. B., kaip UAB „Delitus“ direktoriui.

31. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas pakartoja bylos aplinkybes, atsiliepimo į skundą argumentus (dėl nelegalaus darbo, darbo sutarties sąvokų, nelegalaus darbo požymių, nagrinėjamu atveju įrodytų visų nelegalaus darbo sudėties požymių, darbo atlygintinumo vertinimo teismų praktikoje, ABĮ 37 str. 3 d. nuostatų, Darbo sutarties sudarymo aplinkybių, ANK 12 straipsnio netaikymo, dėl baudos, kaip finansinės sankcijos, o ne administracinės nuobaudos), nesutinka su apeliacinio skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais bei vertina, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai atmetė UAB „Delitus“ skundą.

33. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad 2022 m. kovo 17 d. Prašymą ir kitus duomenis VDI teikė iš V. B. asmeninės elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, nes papildomai patikrinus (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo 9 d. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodomas kaip (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas. Atsakovo vertinimu, tai, kad Bendrovės atstovas pakankamai laisvai interpretuoja teisės aktų reikalavimus ir būtinumą laikytis imperatyvių DK nuostatų, niekaip nepašalina pagrindo traukti juridinį asmenį atsakomybėn už vadovo nelegalų darbą. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendrovė pažeidimą pašalino tik praėjus 10 dienų po realaus asmens darbo pradžios. Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20386, kuriuo pareiškėjui UAB „Delitus“ paskirta 868 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo bei susijusių reikalavimų.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo nustatyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, jis atitinka VAĮ reikalavimus, pagrįstai skirta minimali ekonominė sankcija, priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas išnagrinėtas formaliai, neatsižvelgiant ir netinkamai vertinant individualias faktines aplinkybes, teismo sprendime nenustatyti visi būtinieji nelegalaus darbo požymiai, nenurodytas nelegalaus darbo laikotarpis bei veiksmai, priskiriami darbo funkcijoms, ištirti ne visi byloje esantys įrodymai, nesivadovauta teisės principais.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str.2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė interneto tinklalapio www.rekvizitai.lt informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija neprijungia naujų įrodymų (ABTĮ 142 str. 3 d.), nes nenustatė priežasčių, kodėl šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas turėjo galimybę naujus įrodymus surinkti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, nenurodė pagrįstų ir pakankamų priežasčių, dėl kurių tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad duomenys apie pareiškėjo darbuotojus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nėra susiję su ginčijamu Nutarimu.

39. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

40. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertiną ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

41. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>

42. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

43. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

44. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

45.1. 2022 m. vasario 28 d. vienintelio UAB „Delitus“ akcininko sprendimu įmonės vadovu nuo 2022 m. kovo 1 d. paskyrė V. B..

45.2. V. B., kaip UAB „Delitus“ direktorius, 2022 m. kovo 17 d. pateikė prašymą Valstybinei darbo inspekcijai, kuriuo prašė į Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įtraukti „mūsų įmonę Delitus UAB“ (cituojama pagal prašymą).

45.3. 2022 m. kovo 18 d. VDI Neteisėtos veiklos priežiūros specialistė el. laišku nurodė V. B., kad įmonėje pagal Sodros duomenis nėra darbuotojų ir paprašė nurodyti, ar pareiškėjas yra paskirtas įmonės vadovu, ar yra akcininkas.

45.4. 2022 m. kovo 21 d. V. B. el. laišku atsiuntė atsakymą, prie kurio prisegė vienintelio akcininko sprendimą ir kuriame, be kita ko, nurodė, kad „buveinės adresu dar nėra mūsų iškabos“.

45.5. 2022 m. kovo 28 d. vienintelio UAB „Delitus“ akcininko sprendimu Nr. 2022/03/28 nusprendė paskirtam Bendrovės vadovui (direktoriui) V. B. nuo 2022 m. kovo 30 d. nustatyti valandinį atlyginimą, įgalioti akcininką M. L. Bendrovės vardu pasirašyti darbo sutartį su V. B..

45.6. 2022 m. kovo 28 d. UAB „Delitus“ ir V. B. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2022-01 dėl darbo direktoriaus pareigose.

46. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarime pagrįstai nurodyta, kad buvo pažeistos imperatyvios Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes UAB „Delitus“ nesudarė rašytinės darbo sutarties su direktoriumi V. B. ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prie 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

47. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad neįvertintos aplinkybės dėl el. pašto naudojimo, veiksmų vienkartiškumo, nenurodyto termino, neįvardintų nelegalaus darbo požymių ir kt., nes šie argumentai yra arba prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (vienkartiškumas paneigtas V. B. el. laiškais, kuriuose jis veikia įmonės vardu), arba atmetami kaip gynybinė versija (pareiškėjas kitaip vertina savo elgesį, palankiau sau interpretuoja situaciją, vadindamas ją nesusipratimu). Dėl tų pačių priežasčių atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės principų (teisingumo, proporcingumo, objektyvumo ir kt.) pažeidimų. Teisėjų kolegija vertina, jog priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybės, įvertinta V. B. pažeidimo trukmė, jo darbo indėlis, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu (jo pobūdžiu), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui teisingai paskirta minimali įstatyme nustatyta bauda, kuri yra proporcinga.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delitus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė