986019a077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS146–380/2012 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00118-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S. ir T. Č. atstovų L. M. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir T. Č. atstovų L. M. ir I. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., A. G., T. P. ir K. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjų S. S. ir T. Č. atstovai L. M. ir I. B. (toliau – ir pareiškėjai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (I t., b. l. 1-3, t. I 34-37), kuriuo prašė, remiantis 2008 m. rugpjūčio 26 d. pretendentų susitarimu ir jo priedu, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Skyrius): 1) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka suformuoti V. S. (teisių perėmėja S. S.) ir A. J. (teisių perėmėja T. Č.) iki nacionalizacijos valdyto 8,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, jiems tenkančių po 1,45 ha ploto žemės dalių atskirais sklypais, ribas, parengti sklypų planus, paženklinti sklypus vietoje, surašyti sklypų ribų vietoje paženklinimo aktus ir parengti kitus būtinus dokumentus pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui bei sprendimų projektus; 2) per dešimt dienų nuo 1 punkte nurodytų dokumentų parengimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams - V. S. teisių perėmėjai S. S. ir A. J. teisių perėmėjai T. Č. į atskirus 1,45 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Pareiškėjai teismo posėdžio 2012 m. balandžio 16 d. metu pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (II t., b. l. 141-143) – uždrausti atsakovams Tarnybai ir Skyriui grąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone pareiškėjams ir kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise viename sklype iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad iš teismui pateikto Tarnybos 2012 m. sausio 23 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-140 matyti, jog jau būdama įtraukta į bylą atsakovu, Tarnyba nurodė Skyriui rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)grąžinimo dokumentus, formuojant sklypą bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais arba atskirais sklypais, pateikus bendraturčiams naują susitarimą. Tai patvirtina ir kitas bylos įrodymas –Skyriaus 2012 m. vasario 7 d. raštas Nr. 48SS-/14.48.45/-5, kuriame, nekreipiant dėmesio į pateiktą teismui skundą, nurodoma formuoti pretendentams bendrą grąžintiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovas, nelaukdamas teismo sprendimo, jau nusprendė, kaip pareiškėjams turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 8,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gerai žinodamas, kad pareiškėjai teismo prašo grąžinti žemę atskirais sklypais pagal jau sudarytą ir iki bylos nagrinėjimo atsakovo nekvestionuotą bendraturčių 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą. Teigė, kad buvo gautas UAB „Arlitanus“ 2012 m. balandžio 4 d. kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 19 d. dalyvauti paženklinant žemės sklypo bendrąją ribą vietoje, kuris, anot pareiškėjų, patvirtina, kad atsakovai ignoruoja teismo procesą ir, nelaukdami teismo sprendimo, toliau vykdo realius veiksmus, prieštaraujančius pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimams. Todėl galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi jiems tektų ginčyti naujus atsakovo administracinius aktus, kurie, sprendžiant iš atsakovo veiksmų, jau yra rengiami, o žinant trumpus administracinių aktų apskundimo terminus (1 mėnuo), būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi (II t., b. l. 152-153) pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, jog teisme 2012 m. kovo 28 d. jau buvo gautas L. M. ir I. B. prašymas taikyti tą pačią reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovams Tarnybai ir Skyriui grąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pareiškėjams ir kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise viename sklype iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas. Šis prašymas 2012 m. kovo 29 d. teismo nutartimi buvo atmestas.

Teismas nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę papildomai grindžiamas tuo, kad UAB „Arlitanus“ 2012 m. balandžio 4 d. kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 19 d. dalyvauti paženklinant žemės sklypo bendrąją ribą vietoje patvirtina, kad atsakovai ignoruoja teismo procesą ir, nelaukdami teismo sprendimo, toliau vykdo realius veiksmus, prieštaraujančius pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimams. Todėl galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi jiems tektų ginčyti naujus atsakovo administracinius aktus, kurie, sprendžiant iš atsakovo veiksmų, jau yra rengiami, o žinant trumpus administracinių aktų apskundimo terminus (1 mėnuo), būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Kaip jau buvo nurodyta teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, atsakovams įvykdžius prašomus uždrausti veiksmus ir pareiškėjams atkūrus nuosavybės teises bendrai su kitais bendraturčiais teismo sprendimo įvykdymas nepasidarytų negalimas, kadangi, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, atsakovai, priimdami atitinkamus administracinius aktus, galėtų atkurti pareiškėjams nuosavybės teises jų prašomu būdu, t. y. atskirais sklypais. Tokią išvadą teismas darė tebesilaikydamas pozicijos, kad nei pareiškėjai, nei jų atstovai neginčijo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 04, šio skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž48-749, kuriais patikslintos skyriaus 2006 m. sausio 9 d. pažymos Nr. 8683, 8684, 8685, 8686, 8687, 8688, 8689 ir 8683 ir pagal kurias bendras savininkams grąžintinas natūra iki nacionalizacijos turėtos žemės plotas yra 5,8 ha. Tarnybai atkūrus nuosavybės teises bendrai, 5,8 ha žemės sklypo padalijimas į atskirus (pagal pretendentų susitarimą) tebūtų mechaninis žemės sklypo padalijimas į mažesnius. Apie Komisijos sprendimą bei įsakymą pretendentams pranešta Skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 48SD-2167. Teismas pažymėjo, kad naujų administracinių aktų galimas nuginčijamas, proceso ekonomiškumo principo laikymasis šiuo atveju pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 155-159), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį ir uždrausti atsakovams Tarnybai ir Skyriui grąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone pareiškėjams ir kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise viename sklype iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nurodomi du pagrindai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: kai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą pateiktus įrodymus vertino tik vieno iš jų aspektu, t. y. sprendimo įvykdymo negalimumo aspektu, visiškai nepasisakydamas dėl jo galimo įvykdymo apsunkinimo.

2. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas papildomomis nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Reikėtų panaikinti institucijos priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises bendrame sklype, iš naujo rengti atskirus žemės sklypų planus, juos ženklinti, rengti kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus ir kt.

3. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės sklypas negu savininkas (-ai) turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kurios jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybė teisės, vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, jog ir esant palankiam pareiškėjams teismo sprendimui, tai būtų tik mechaninis žemės sklypo padalijimas į mažesnius sklypus, teismas a priori suteikia žemės sklypo vietos parinkimo teisę institucijai, o pretendentai turi su tuo sutikti. Tai prieštarauja minėtam imperatyvui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kuris ne kartą savo nutartyse konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises į mažesnę žemės sklypo dalį, negu buvo valdyta iki nacionalizavimo, pretendentas turi teisę pasirinkti sklypo vietą.

4. Atsakovo matininkams duotas nurodymas atkurti pareiškėjams nuosavybės teises bendrame sklype ir pateikti tokių veiksmų vykdymo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra reali grėsmė, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, apsunkinti galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tai pagrindžia būtinumą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. l d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti (II t., b. l. 165-166). Palaiko pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo padarinių, neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principų aspektu.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko būtų pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y., kad neuždraudus grąžinti žemę natūra viename sklype priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjų argumentai, kad valstybės institucija savo nuožiūra renka pareiškėjams žemės sklypo vietą iki nacionalizacijos valdytame žemės sklype, yra neteisingi, kadangi pareiškėjai nepatikslino 2008 m. susitarimo, projekto autorius paženklino žemės sklypą, kuris apima atskirų bendrasavininkų pageidaujamus atskirus sklypus. Iš pateiktų dokumentų dėl minėto žemės paženklinimo turinio matyti, kad Tarnyba atlieka veiksmus siekiant atkurti nuosavybės teises, o procesas neužbaigiamas dėl to, kad pareiškėjai nepatikslina 2008 m. susitarimo. Taip pat pažymi, kad Skyrius sustabdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusių savininkų V. S., A. J., F. S., P. S. ir J. S. turėtą žemę, kol teismas išnagrinės pareiškėjų skundą. Skyrius 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo UAB „Arlitanus“ bei pareiškėjus dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administraciniam aktui. Pažymėtina, jog Lietuvos administraciniuose teismuose laikinųjų apsaugos priemonių sampratą atitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės, nustatytos ABTĮ 71 straipsnyje. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Apibendrindama reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–222/2010).

Pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovams Tarnybai ir Skyriui grąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone pareiškėjams ir kitiems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise viename sklype iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai šioje byloje jau prašė taikyti iš esmės analogišką reikalavimų užtikrinimo priemonę, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi jų prašymą atmetė (I t., b. l. 133-134). Vykstant administracinės bylos nagrinėjimui, teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Esminis pareiškėjų argumentas tiek pirmu atveju, tiek antrą kartą kreipiantis į teismą dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo tas, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas, kadangi jiems tektų ginčyti naujus atsakovo administracinius aktus, kurie, sprendžiant iš atsakovo veiksmų (Tarnybos duotas nurodymas Skyriui rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gražinimo dokumentus, formuojant sklypą bendrosios nuosavybėn teise su kitais bendraturčiais arba atskirais sklypais, bendraturčiams pateikus naują susitarimą), jau yra rengiami, o žinant trumpus administracinių aktų apskundimo terminus (1 mėnuo), būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas.

Atsakovas Tarnyba kartu su atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą pateikė Skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-4669, iš kurio matyti, jog, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjų apeliacinis skundas (manytina, jog norėta pasakyti atskirasis skundas) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1901-121/2012, nuosavybės teisės atkūrimo procedūra buvusiems savininkams V. S., A. J., F. S., P. S. ir J. S. sustabdoma, kol teismas išnagrinės minėtą bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš šio Skyriaus rašto nėra aišku, kuriam laikui nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra sustabdoma – ar tik tam, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ar apskritai visam administracinės bylos I-1901-121/12 nagrinėjimo laikotarpiui, todėl, nepaisant to, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjams Skyriaus 2012 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4669 galbūt yra sustabdyta, vertintinas pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (I t., b. l. 34-37) pareiškėjai byloje neginčija administracinių aktų, kuriais buvo pakeistas grąžintinas žemės plotas (V. S. vietoje 2,17 ha pakeista į 1,45 ha, A. J. vietoje 2,13 ha pakeista į 1,45 ha). Taigi ginčo byloje dėl pareiškėjams grąžintino žemės ploto dydžio nėra. Pareiškėjai skundu siekia, kad jiems būtų suformuoti žemės sklypai į jiems tenkančias apkeistas dalis, t. y. 1,45 ha ploto žemės atskirais sklypais.

Įvertinus pareiškėjų prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjai tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes (gali tekti ginčyti naujus administracinius aktus), kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų argumentas, jog yra pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)gražinimo dokumentai, formuojant sklypą bendrosios nuosavybėn teise su kitais bendraturčiais arba atskirais sklypais, bendraturčiams pateikus naują susitarimą, atsižvelgiant į šioje byloje keliamus reikalavimus, neįrodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Šie pareiškėjų teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, dar nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas iš esmės apsunkins arba padarys negalimą palankaus jiems teismo sprendimo įvykdymą.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl pareiškėjų argumentai dėl naujų Tarnybos ar Skyriaus priimtų administracinių aktų nuginčijimo vertintini kaip nesudarantys pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Pareiškėjai nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jų prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, o tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų S. S. ir T. Č. atstovų L. M. ir I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas