Legislator Case Law & Legislation
985e90a8-6450-4e38-93dd-6fca353a3063 AI generated

985e90a8-6450-4e38-93dd-6fca353a3063 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 985e90a8-6450-4e38-93dd-6fca353a3063
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir PN, ir įkalinimo įstaiga). Skunde nurodo, kad Å¡ioje įkalinimo įstaigoje nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimus, patyčias duÅ¡e, nes neįrengtos pertvaros, buvo laikoms pažeidžiant privatumÄ .

Legislator headnote

AI generated

985e90a8-6450-4e38-93dd-6fca353a3063 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka reikalavimus. nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te, atsakovės atstovo manymu, visiÅ¡kai pakankamas. Kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Pataisos įstaigoje, pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-1131-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03553-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos:. 20.2.3.2; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir PN, ir įkalinimo įstaiga). Skunde nurodo, kad Å¡ioje įkalinimo įstaigoje nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimus, patyčias duÅ¡e, nes neįrengtos pertvaros, buvo laikoms pažeidžiant privatumÄ .

Pasak pareiškėjo, tai prilygo kankinimui. Pareiškėjas aiškina, kad taksofonas pritvirtintas prie sienos, jo pokalbius su artimaisiais girdėjo kartu kalintys asmenys, nes Vilniaus PN neužtikrino pokalbių privatumo. Skunde nurodo, kad trūko ploto laisvam judėjimui. Atsakovės atstovas Vilniaus PN (toliau – ir įkalinimo įstaiga) su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka, jame pateiktus argumentus ir keliamus reikalavimus laiko nepagrįstus ir us Dėl Vilniaus PN patalpų gyvenamojo ploto tekusio pareiškėjui ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neturi galimybės pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys šioje įkalinimo įstaigoje nėra kaupiami ir sisteminami.

Atsiliepime akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nesisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tokio pobūdžio duomenis pataisos namuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosioms patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko normų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Atsakovės atstovas akcentuoja, kad ir pats pareiÅ¡kėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo gyvenamosiose patalpose, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant jam Å¡ioje patalpoje su kitais nuteistaisiais. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada siekia, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegamoji vieta konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nelaikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Vilniaus PN atsiliepime pažymi, kad gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, Vilniaus PN pastatai, atsakovės atstovo tvirtinimu, buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

Atsiliepime atsakovės atstovas akcentuoja, kad skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ slogiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tam skirtose pataisos įstaigose. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų Atsakovės atstovas informuoja, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Kartu su atsiliepimu pateikia duÅ¡o patalpų foto nuotraukas. Mano, jog Å¡iame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai, atsakovės atstovo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančiu neturtinės žalos kilimÄ , įkalinimo įstaigos nuomone, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad bÅ«tina pabrėžti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į administracijÄ dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų, naudojosi galimybe praustis nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų.

Atsiliepime informuoja, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos, kur nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi galimybes laikytis asmens higienos. Dėl I-am gyvenamajam korpusui įrengtų telefonų (taksofonų) Atsakovės atstovas teismui pateikė I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengtų taksofonų fotonuotraukas. Informuoja, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje.

Taksofonai priklauso ir juos administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CSC Telekom“, kuri vykdo Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ . UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, jos buvo iÅ¡dalintos nuteistiesiems, kurie Å¡ias korteles pasipildo asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis, turi galimybę skambinti telefonu. Nuteistųjų telefoniniai skambučiai fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje.

Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka reikalavimus. nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te, atsakovės atstovo manymu, visiÅ¡kai pakankamas. Kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. Pataisos įstaigoje, pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Vilniaus PN nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas nesutinka, mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . Reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjas nepagrindė, todėl turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad jis į teismÄ kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos iÅ¡ valstybės. Pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Vilniaus PN tvirtina, kad administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės atstovas neprieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimui raÅ¡ytinio proceso tvarka, praÅ¡o skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad žala kilo dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN 2018 m. kovo 10 d. – 2019 m. balandžio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Dėl Vilniaus PN patalpų gyvenamojo ploto, tekusio pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Å ių taisyklių 111.1 papunktyje įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Minėtos Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. EŽTT praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui kamerose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

EŽTT yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13, LVAT 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2169-525/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokioje gyvenamojoje patalpoje (sekcijoje) ginčo laikotarpiu buvo laikomas. Atsakovė atsiliepime taip pat nenurodo, kokioje bendrabučio tipo patalpoje gyveno pareiÅ¡kėjas ir koks gyvenamosios patalpos plotas. Nors atsakovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju patalpoje, tačiau, teismo nuomone, net ir darant prielaidÄ , kad buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengtų miegamųjų vietų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebÅ«tų pažeisti, nes realiai nėra galimybės apgyvendinti daugiau nuteistųjų, nei įrengta miegamųjų vietų.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo gyvenamosiose patalpose, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant jam Å¡ioje patalpoje su kitais nuteistaisiais. Be to, iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad visiems nuteistiesiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taip pat matyti, jog nuteistieji, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, nėra įpareigoti visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje: jiems yra suteikiama teisė nuo 7 val. iki 23 val. laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti sportu ir kita leistina veikla.

Duomenų, kad pareiškėjo judėjimo laisvė neteisėtai buvo ribojama, nėra. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) (redakcija, galiojusi iki 2018-11-01), 28 punkte buvo nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis).

Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas).

Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (44 punktas). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su tuo, jog nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo pertvarų tarp dušų. Atsakovas nurodė, jog duÅ¡o patalpoje sienelės yra įrengtos, tai patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos (b. l. 15-17), iÅ¡ kurių nustatyta, kad duÅ¡ai vienas nuo kito yra atskirti pertvaromis, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl neužtikrinto privatumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl I-am gyvenamajam korpusui įrengtų telefonų (taksofonų) PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad taksofonas pritvirtintas prie sienos be jokių pertvarų, jo pokalbius su artimaisiais girdėjo kartu kalintys asmenys, todėl Vilniaus PN neužtikrino pokalbių privatumo. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja BVK, PÄ®VTT nuostatos. BVK 102 straipsnyje yra įtvirtina, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. PÄ®VTT 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip Å¡i patalpa turi bÅ«ti įrengta. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad taksofonai Vilniaus PN yra įrengti koridoriuje, tačiau nesant teisinio reglamentavimo, kaip ir kur turi bÅ«ti įrengiami telefonai (taksofonai), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN yra tinkamai įgyvendinę pareigÄ sudaryti sÄ lygas naudotis skambučio teise.

Be to, pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ telefoninio pokalbio metu buvo pažeista, nenurodė nei kada, nei kam skambinant Å¡i jo teisė buvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad Vilniaus PN pažeidė jo teisę į pokalbių privatumÄ . Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nenustačius bent vienos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų veiksmų, kilimo bÅ«tinos sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė