985e2026-cf71-4366-accb-e317a4510a24 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2664-583/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-0149-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.6; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui P.P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo P.P. 82,75 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bei 28,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto: pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir yra vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., mokėtojas. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, kurie yra privalomi visiems Tauragės savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

PareiÅ¡kėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimÄ ir tvarkymÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai). Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du. 2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ .

Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.       Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus. Pagal Nuostatų 5 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan. Nuostatų V skyrius (18-26 punktai) iÅ¡samiai reglamentuoja vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarkÄ .Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovui P.P. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, pagal Nuostatų 5 punktÄ laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo ar bÅ«tų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra. Vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imai Nr. 10014629, Nr. 10186186 ir Nr. 10236389 patvirtina, kad atsakovas nėra sumokėjęs 82,75 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovui vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota remiantis Nuostatų priedo 1.2 punktu, t. y. pagal nurodytÄ nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto (1,8 metinė vietinė rinkliava Lt/m2 (arba 0,1500 Lt per mėn. už 1 kv. m.) x 58,58 kv. m.(apmokestinamas plotas)).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistina 82,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.).

Taigi, ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies.Vertinant kokio dydžio iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo bÅ«tina įvertinti ir pareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ , kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės, Jurbarko, Å ilalės ir Pagėgių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kurios jam perdavė dalį įgalinimų administruojant vietinę rinkliavÄ ir tokiu bÅ«du finansuojamas iÅ¡ viešųjų finansų, todėl privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas.

Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas, jei taip, kokios apimties teisinių paslaugų teikimui (žr.: 2014-08-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014). PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro 28,96 Eur praÅ¡ymo teismui paruoÅ¡imo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos.

Patirtas iÅ¡laidas patvirtina 2015-09-14 sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. JUR1119 bei 2015-09-15 vietinio mokėjimo nurodymas. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo vardu praÅ¡ymÄ ruošė ir teikė advokatė J.Å ., atstovaujanti pareiÅ¡kėjui pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutartį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketv. buvo 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ yra 1784,75 Eur (713,90 x 2,5).Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 28,96 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį, į tai, kad byla Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡alims nedalyvaujant, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma.

Kitoje dalyje praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr.: LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-556/2015). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 - 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo, P.P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 82,75 Eur vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.Priteisti iÅ¡ atsakovo P.P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

      Teisėjas                                                                                             Remigijus Arminas