2025-01-16 Nr. BB-271-1-01-1-25257-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25257-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Ch. (Ch.) gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Ch. gynėjas advokatas A. Alimas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 5 dalį, iš S. Ch. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Jeep Wrangler“ – vertę atitinkančios pinigų sumos dalį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 72 straipsnio 3 dalis. Tai lėmė netikslingą S. Ch. automobilio konfiskavimą.

Kaip teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas, taikydamas automobilio konfiskavimą šioje byloje, vadovavosi tarpusavyje prieštaraujančiomis teisės normomis. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) ir yra privalomas. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakė deklaratyviai.

Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga ir proporcinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti dalinį konfiskuotino turto – automobilio – vertės išieškojimą. Priimant sprendimą konfiskuoti automobilį, nebuvo atsižvelgta į visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad S. Ch. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pritarė, kad S. Ch. padarė nusikalstamą veiką atsitiktinai ir kad galima tikėti, jog jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus, šias išvadas leidusių padaryti aplinkybių, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, nevertino ir vadovavosi BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu. Be to, pirmosios instancijos teismas, kad ir pripažino S. Ch. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau dėl turto konfiskavimo taikymo nurodė, kad jo paaiškinimai nebuvo nuoširdūs. Tokiais teiginiais teismas prieštarauja savo išvadoms. Kasatorius pažymi ir tai, jog buvo ignoruojamas faktas, kad S. Ch. taip pat buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, – draudimas vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Taigi nebuvo įvertintas minėtų priemonių suderinamumas.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pateikė deklaratyvias išvadas dėl turto konfiskavimo netikslingumo ir galimybės taikyti dalinį konfiskavimą, nurodydamas neindividualizuotas aplinkybes. Be to, šiame kontekste nebuvo įvertinta, kad automobilis yra šeimos turtas, kuriuo naudojosi ir jo sutuoktinė ir kad konfiskuojamo automobilio vertė yra didelė (54 780 Eur). Tokios didelės vertės turto konfiskavimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą iš esmės prilygsta kriminalinei bausmei ir tai turi labai didelį neigiamą poveikį S. Ch. turtinei padėčiai bei trukdo įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatoriaus vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, taip pat S. Ch. asmenybę apibūdinantys duomenys (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kol kas dėl turimų sveikatos problemų nedirba, aktyviai dalyvauja šunų dresūros mokyklos veikloje, charakterizuojamas teigiamai) ir kt., patvirtina, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcinga ir netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, ji neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo S. Ch. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentai, kuriais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Ch. gynėjas A. Alimas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilį, iš esmės analogiški jo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą sprendžiant automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo klausimą. Kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės deklaratyviai nesutinkama su sprendimu konfiskuoti automobilį, pateikiant savą faktinių aplinkybių vertinimą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. Ch. gynėjo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas