985b54f8-c923-412c-b37f-eba1ccb4e986 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2602-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01350-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 16 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. P.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. P. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas K. P. nurodė, kad jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. lapkričio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 07 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas.

Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, jis buvo patalpintas į karantino kamerÄ Nr. 4, kuri yra rÅ«syje, joje buvo tamsu, didelė smarvė, nebuvo ventiliacijos, vandens kranas neveikė, gultai surÅ«diję, ten reikėjo ir valgyti. Čiužinį iÅ¡davė plonÄ , purvinÄ , drėgnÄ . Dėl buvimo tokiose sÄ lygose vėl kilo depresija, ėmė skaudėti galvÄ , iÅ¡ naujo prasidėjo ligos, nugaros, galvos skausmai, perÅ¡alimas. Kameroje buvo labai drėgna, smirdėjo pelėsiais, Å¡alta, iÅ¡ burnos ėjo garas.

Kai paprašė vaistų nuo galvos skausmo, jų negavo, buvo pasakyta iÅ¡ ryto kreiptis į gydytojus. Ploto kameroje teko labai mažai, kameroje nebuvo lango, gultai surÅ«diję, drėgna, vedinimo sistemos nėra, grindys betoninės. ParaÅ¡ius skundÄ dėl sÄ lygų kameroje, jis buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 12, dėl jos pretenzijų neturi. Jam paskirto dietinio maitinimo negavo.. Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iÅ¡ 2016-07-13 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus pažymos „Dėl K. P.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2015-11-30 ir įstaigoje laikytas iki 2015-12-07.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kameroje Nr. 50, kameroje bÅ«davo 1-4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 4,66 kv. m iki 18,66 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Atsiliepimo į skundÄ papildyme nurodoma, jog 2015-12-06 kameroje Nr. 50 įvykus techniniam gedimui, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 11, o ne Nr. 12, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas kameroje Nr. 50, tad pareiÅ¡kėjo nuurodyti higienos pažeidimai yra deklaratyvÅ«s. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra iÅ¡duodamas pagal suimtųjų praÅ¡ymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji.

Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apÅ¡vietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du. Antisanitarinių sÄ lygų karantino kamerose nenustatyta, Å¡ios kameros nelaikytinos gyvenamosiomis kameromis. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas tinkamas čiužinys, atlikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai įrodo, jog iÅ¡duodami čiužiniai atitinka higienos reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas 2015-12-02 buvo apžiÅ«rėtas medicinos darbuotojų, tačiau praÅ¡ymo skirti dietinį maitinimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, o jam pateikus praÅ¡ymÄ 2015-12-04 dėl dietinio maitinimo skyrimo, kas buvo penktadienis, jis nebuvo medicinos darbuotojų apžiÅ«rėtas, nes buvo paruoÅ¡a pareiÅ¡kėjÄ 2015-12-07 etapuoti į bausmės atlikimo vietÄ . Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo K. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos gyvenamosiose kamerose.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2016-07-13 pažymos Nr. 69/06-25880 „Dėl K. P.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2015-11-30 iki 2015-12-06. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 50 kalinamas 7 dienas, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,66 kv. m iki 18,66 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismui nėra pateiktas kameros Nr. 11 plotas, kurioje pareiÅ¡kėjas K. P. buvo kalinamas nuo 2015-12-06 iki 2015-12-07, tačiau pats pareiÅ¡kėjas yra nurodęs, kad dėl buvimo Å¡ioje kameroje jis pretenzijų nereiÅ¡kia, tad Å¡i aplinkybė teisingam bylos iÅ¡sprendimui įtakos neturi.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-08-10 pažymoje Nr. 62/04-1881 nurodyta, kad nuo 2015-11-31 iki 2015-12-07 pareiÅ¡kėjas K. P. kreipėsi su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Å iaulių TI direktorių. 2015-12-01 pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad karantino kamera žemiau žemės lygio, nėra apÅ¡vietimo, sanitarinis mazgas užterÅ¡tas iÅ¡matomis, gultai surÅ«diję, dėl to, ant jų sėdėdamas, iÅ¡sitepė rÅ«bus, ventiliacijos nėra, tik nedidelis langelis, kriauklės nėra, Å¡ildymo nėra. 2015-12-02 pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad kameroje Nr. 50 ant sienų ir lubų yra pelėsis, sanitarinis mazgas smirdi, grindys betoninės, drėgnos, apÅ¡vietimas mažas, mažai Å¡ilumos, gultai metaliniai, ventiliacijos nėra, galima vėdinti tik per langÄ , o kadangi už lango žiema, nėra galimybės ilgai laikyti atidarÄ langÄ .

Ä® skundus pateiktas atsakymas, jis apskųstas nebuvo.2015-12-02 pateiktas skundas dėl to, jog jis 2015-12-30 (taip skundo tekste, tačiau Å¡i data laikytina raÅ¡ytiniu apsirikimu, matyt, turėtų bÅ«ti 2015-11-30) vakare apie 21 val. 30 min. kreipėsi dėl vaistų nuo galvos skausmų, tačiau pagalba suteikta nebuvo, 2015-12-04 pateikė praÅ¡ymÄ , jog Å¡io skundo nenagrinėti, problemos iÅ¡spręstos.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-07-15 pažymoje Nr. 62/08-493 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais.

Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“, kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje, patys privalo rūpintis švara kamerose, tam jiems jų pačių prašymu išduodamas atitinkamas inventorius. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

Priėmimo paskirstymo kamerose yra neatitverti sanitariniai mazgai, vėdinimas per langus, jose yra metaliniai gultai, joms higienos normos, taikytinos gyvenamosioms kameroms, taikomos nėra. MinkÅ¡tas inventorius (čiužiniai) dezinfekuojami, netinkami nuraÅ¡omi.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2015-05-18 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog gumbuotų čiužinių nerasta, minkÅ¡tas inventorius apdorojamas dezinfekcinėse kamerose. 2015-01-13 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 56 per žema oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, per mažas oro srauto judėjimas, dirbtinis apÅ¡vietimas, sienų, lubų danga nelygi, grindys betoninės. 2015-04-22 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius Å¡varus, nesuplyšęs, dezinfekuojamas. 2015-10-07 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius Å¡varus, nesuplyšęs, dezinfekuojamas, netinkamas naudoti nuraÅ¡omas.

Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog jis, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi 2015-12-02, dėl jau paskirto gydymo tolesnio pratęsimo, jokių nusiskundimų dėl Å iaulių tardymo izoliatoriuje patirtų galvos, nugaros skausmų, perÅ¡alimo neiÅ¡reiÅ¡kė, dietinio maitinimo neprašė. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad nors nurodo pareiÅ¡kėjas savo skunde, jog viena iÅ¡ priežasčių neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiÅ¡kėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tai yra paneigta bylos medžiaga, jo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 50 jam teko nuo 4,66 kv. m (vienÄ dienÄ ) kameros ploto iki 18,66 kv. m (vienÄ dienÄ ) kameros ploto, kitas dienas tekdavo 6,22 kv. m kameros ploto, tad Å¡is argumentas yra atmestinas.

Tačiau bylos medžiaga nėra pilnai paneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastų, higienos normų neatitinkančių sÄ lygų kameroje, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų karantino ir gyvenamojoje kameroje Nr. 50 teikė skundus, į kuriuos gautas formalus atsakymas (pažymėtina, jog jis apskųstas nebuvo), bet teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ teismui, prieÅ¡tarauja faktinėmis aplinkybėms, iÅ¡dėstytoms savo paties skunduose. Taip, pareiÅ¡kėjas skunde, pateiktame teismui, nurodo, jog karantino kameroje nebuvo ventiliacijos, mazgas užsikimšęs maisto atliekomis ir drabužiais, ant gultų nebuvo galima sėdėti, bet savo skunde, raÅ¡ytame 2015-12-01, iÅ¡ karto po to, kai jis buvo patalpintas karantino kameroje, nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo priterÅ¡tas, tačiau jokių aplinkybių apie tai, kad jis buvo užkimÅ¡tas, nenurodo, nurodo, kad ant gultų sėdėjo, ventiliacija galima per nedidelį langelį.

Teikdamas skundÄ teismui, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje Nr. 50 kameroje nebuvo lango, dėl ko buvo labai Å¡alta, iÅ¡ burnos ėjo garas, tačiau savo skunde, raÅ¡ytame 2015-12-02, buvimo Å¡ioje kameroje metu, nurodo, jog kameroje nėra ventiliacijos, vėdinti galima, tik atidarant langÄ , kurio ilgai negali laikyti atidaryto dėl žiemos. Ä®vertinant Å¡iuos prieÅ¡taravimus, teismas laiko, jog dalis skunde pateiktų argumentų dėl higienos sÄ lygų neužtikrinimo karantino ir gyvenamojoje kameroje Nr. 50 yra paneigti paties pareiÅ¡kėjo anksčiau paduotais skundais Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

Atmestinas argumentas dėl netinkamo čiužinio, jokių pretenzijų savo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metui pareiÅ¡kėjas dėl čiužinio nepareiÅ¡kė, nors apie miegojimo problemas nurodė, atlikti patikrinimai nenustatė nekokybiÅ¡ko minkÅ¡to inventoriaus buvimo. Pažymėtina, jog asmens buvimas karantino kameroje, kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodo, 2-3 valandas, yra trumpalaikis, tad tokie pažeidimai negali sukelti ilgalaikio poveikio. Atmestinas argumentas dėl Å¡ių sÄ lygų poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai, nes nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jau 2015-11-30 jis jautė didelius galvos skausmus, nugaros skausmus, perÅ¡alimÄ , tačiau 2015-12-02 apžiÅ«rėtas medicinos darbuotojų, jis nenurodė jokių naujų susirgimų, tik prašė tęsti jau anksčiau paskirtÄ gydymÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 yra patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“, kurių 7 punktas numato, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių, turėjo kreiptis į medicinos darbuotojus dėl dietinio maitinimo jam paskyrimo, tačiau 2015-12-02 apžiÅ«rint pareiÅ¡kėjÄ , dėl tolesnio gydymo, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, duomenų, jog pareiÅ¡kėjas norėjo, kad bÅ«tų paskirtas medikamentinis gydymas, nėra, su Å¡iuo praÅ¡ymų jis kreipėsi tik sekančiÄ dienÄ , tačiau dėl to, jog jis jau buvo ruoÅ¡iamas iÅ¡vykimui į bausmės atlikimo vietÄ , maitinimas paskirtas nebuvo.

Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog teisės aktų reikalavimai dėl dietinio maitinimo paskyrimo pažeisti nebuvo.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 7 mėnesiams nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 7 mėnesius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sistemos LITEKO duomenimis pats pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ tuo metu bÅ«ti etapuojamas į Å iaulių tardymo izoliatorių, dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame jis prašė priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su neteisėtais Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, nesuteikiant jam tinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose jo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, tad pareiÅ¡kėjas jau žinojo, jog jam atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, gali bÅ«ti, jog Å¡ios sÄ lygos ir toliau nebus suteikiamos, be to, Å¡ias sÄ lygas neigiamai buvo įvertinusi ir, kaip pareiÅ¡kėjas nurodo savo skunde, LR prezidentė, tad jam apie tai buvo žinoma, tačiau pats pareiÅ¡kėjas pasirinko tokį elgesio modelį, kuris jam vėl sukėlė neturtinę žalÄ .Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ bÅ«tų laikomas kamerose, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad Å¡ios abejonės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, buvimas laikino sulaikymo ir karantino kamerose ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, kreipdamasis pas gydytojus jis Å¡ių aplinkybių nenurodė).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai kamerose, paskirstymo kamerose ir kitose patalpose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, tik 7 dienos, į tai, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 7 mėnesius, bei į tai, jog neturtinės žalos atsiradimas iÅ¡ dalies buvo sÄ lygotas ir paties pareiÅ¡kėjo veiksmais, atsižvelgiant į visus skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei atsikirtimus į juos, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų sÄ lygų kamerose ir kitose Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose ir kitose Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose sÄ lygas buvo pažeista.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius