985722eb-e860-43c7-ab3a-4e82ecd213be · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas ArtÅ«ras Pažarskis Pranešėjas ArtÅ«ras Pažarskis               Baudžiamoji byla Nr. 1A-1101-648/2011 Teisėjas Olegas Zaicevas                                        Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01974-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1., 2.1.7.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Pažarskio, Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės ir Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant Irmai ZnatavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistajam S. J., jo gynėjui advokatui Anatolijui Burinskui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.Nukentėjusiosios R.

L. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, jai priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo UADB „E (duomenys pakeisti)“ 2 304,30 Lt turtinės ir 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡ S. J. – 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-10-21, apie 8.55 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „S (duomenys pakeisti)“ priklausantį automobilį „Nissan Pathfinder“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Å eimyniÅ¡kių gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Å eimyniÅ¡kių - ŽirmÅ«nų - Tuskulėnų gatvių žiedinės sankryžos link, pirmÄ ja eismo juosta ir artėdamas prie prieÅ¡ minėtÄ Å¾iedinę sankryÅ¾Ä , ties degaline „Statoil“ (esančios adresu Sporto g. 16a, Vilnius), esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų keliamas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nestabdė vairuojamo automobilio, kad sustotų prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir praleistų ja ėjusios pėsčiosios R.

L., dėl ko partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ R. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas A. Burinskas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, S. J. nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , kadangi Å¡is punktas numato bendras eismo dalyvių pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrosios eismo dalyvių pareigos nėra konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį galima bausti, nes Å¡is punktas gali bÅ«ti taikomas tiek automobilio vairuotojui, tiek pėsčiajam. Baudžiamojoje byloje taip pat neįrodytas jo padarytas Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimas ir tai, jog S. J., vairuodamas automobilį, partrenkė R. L. pėsčiųjų perėjoje. Nukentėjusioji parodė, kad ji įėjo į pėsčiųjų perėjÄ tik tuomet, kai pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo jos praleisti.

Ji perėjo pirmÄ eismo juostÄ ir, bebaigiant pereiti antrÄ eismo juostÄ , jÄ partrenkė automobilis. R. L. nežino, koks automobilis partrenkė jÄ , nes nematė. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu eismo įvykio vietos schemoje nurodė vietÄ , kur ji buvo partrenkta automobilio, t. y. antroje eismo juostoje prie kairiojo kraÅ¡to. Tuo tarpu S. J. vairuojamas automobilis, kaip teigia teismas ir kaip nustatyta byloje, važiavo pirma eismo juosta ir sustojo pirmoje eismo juostoje tiesiai ant pėsčiųjų perėjos.

Todėl S. J. vairuojamas automobilis niekaip negalėjo partrenkti R. L.. Pastaroji tik mano, kad S. J. galėjo partrenkti jÄ , kadangi jis sustojo ir įkėlė jÄ Ä¯ automobilį. Apeliantai teigia, kad tai, jog S. J. vairuojamas automobilis nepartrenkė nukentėjusiosios patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei transporto priemonės apžiÅ«ros protokolas. Ant S. J. automobilio nėra jokių dėl galimo pėsčiosios partrenkimo apgadinimo žymių. Specialisto iÅ¡vadoje dėl R. L. sužalojimų nustatymo užfiksuota, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti griÅ«nant ant kairės rankos, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

Kitų sužalojimų jai nenustatyta, nors S. J. partrenkus nukentėjusiÄ jÄ , jai bÅ«tų nustatyti ir kiti sužalojimai. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. J. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Å is liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad tyrėja ne taip užrašė jo parodymus, o jis neskaitydamas pasirašė apklausos protokolÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu A. J. R. parodė, kad jis nematė ir nejautė, kad S. J. vairuojamas automobilis bÅ«tų partrenkęs pėsčiÄ jÄ .

Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada dėl atlikto autotechninio tyrimo, kurioje nurodyta, kad S. J. partrenkė R. L. ir kad jis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma atlikti R. L. parodymų patikrinimÄ vietoje, nes nenustačius kokiu atstumu prieÅ¡ S. J. automobilį ėjo nukentėjusioji, taip pat nenustačius kokiu greičiu važiavo nuteistasis, negalima daryti iÅ¡vados, kad S. J. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja.

Å i specialisto iÅ¡vada pagrįsta vien prielaidomis, o ne realiais skaičiavimais. Tai, kad S. J. vairuojamas automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje tiesiog ant pėsčiųjų perėjos, tik patvirtina, kad jo automobilio greitis prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ buvo nedidelis ir jis laiku sustojo, kad neužvažiuotų ant nukentėjusiosios, kuri buvo parkritusi pėsčiųjų perėjoje. Todėl nesant byloje S. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo bÅ«ti priimtas.

Be to, teismas, neturėdamas S. J. kaltės įrodymų, nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė ir neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo vertinama, jog R. L. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimo, kuris leidžia pėstiesiems įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai bus saugu. Å iuo atveju pati pėsčioji buvo neatsargi dėl įvykusio įvykio.

Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , taip pat nesiėmė priemonių nustatyti antra eismo juosta važiavusio automobilio, kuris galimai partrenkė R. L.. S. J., pastebėjęs pėsčiųjų perėjoje nukritusiÄ pėsčiÄ jÄ , sustojo ir suteikė jai pagalbÄ . Todėl nuteistasis negali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl ne jo partrenktos pėsčiosios. Be to, apeliantai nurodo, kad užbaigus bylos nagrinėjimÄ teisme, teismas nurodė nuosprendžio paskelbimo datÄ 2011-07-29, o teismo nuosprendis netikėtai gautas paÅ¡tu 2011-07-22.

Todėl net toks procesinis pažeidimas neleidžia teismo nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato A. Burinsko apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl S. J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kuri įtvirtina baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusioji R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ ji sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pamatė, kad automobiliai stovi, ir ėjo pėsčiųjų perėja. Ji perėjo pirmÄ eismo juostÄ ir beveik antrÄ eismo juostÄ , kai jÄ partrenkė automobilis. SmÅ«gis buvo į kairę rankÄ ir Å¡onÄ . Ji nematė automobilio, kuris stovėjo pirmoje eismo juostoje. Po eismo įvykio pribėgo automobilio vairuotojas ir keleivis, pakėlė jÄ ir paklausė, kur ji važiuoja. Atsakius, kad į sodÄ , jie pasakė, jog paveÅ¡ ir tuojau įsodino į savo automobilį.

Jie norėjo važiuoti, tačiau kažkas iÅ¡ paÅ¡alinių sulaikė. Ji įsitikinusi, kad jÄ partrenkė tas automobilis, į kurį jÄ pasodino vyrai (b.l. 178-179). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. L. parodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad automobilis partrenkė jÄ , praėjus pirmÄ eismo juostÄ ir įžengiant į antrÄ eismo juostÄ (b.l. 32). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks netikslumas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (daugiau nei 70 metų), nesudaro pagrindo jos kitus parodymus, susijusius su eismo įvykiu, vertinti kaip nepatikimus, kuriais negalima remtis pripažįstant S. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Tai, kad bÅ«tent automobilis „Nissan Pathfinder“, vairuojamas nuteistojo, partrenkė nukentėjusiÄ jÄ R. L., įrodo liudytojo A. J. R. parodymai. Å is liudytojas, apklausiamas teisiamajame posėdyje, paprašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi praėjo daug laiko nuo jų davimo. Jis patvirtino pagarsintus parodymus, t. y. kad jis kartu su S. J. važiavo automobiliu ŽirmÅ«nų tilto link, jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Vairuotojas važiavo apie 15-20 km/h greičiu.

Jie privažiavo pėsčiųjų perėjÄ pirma eismo juosta ir, likus iki pėsčiosios apie 1,5-2 m, pėsčioji staiga įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir pradėjo bėgti per pėsčiųjų perėjÄ . Vairuotojas stabdė, tačiau nepavyko iÅ¡vengti eismo įvykio ir partrenkė pėsčiÄ jÄ automobilio priekine dalimi. SmÅ«gis buvo pėsčiajai į kÅ«no kairę pusę (b.l. 49). Taigi, liudytojas A. J. R. betarpiÅ¡kai matė eismo įvykio, kurį sukėlė S. J., mechanizmÄ .

Pažymėtina, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę protokole pats liudytojas pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad perskaitė protokolÄ , pagal jo žodžius protokolas suraÅ¡ytas teisingai. A. J. R. nepateikė jokių pastabų dėl suraÅ¡yto apklausos protokolo, todėl jo teiginys, kad apklausos protokole neteisingai užraÅ¡yti jo parodymai, jog S. J. stabdė automobilį, tačiau nepavyko iÅ¡vengti nepartrenkti pėsčiosios, atmetamas kaip nepagrįstas. Å is liudytojas, patvirtinęs savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vėliau apklausiamas jau nurodė, kad pati nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekinę dalį (b.l. 179).

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas pažįstamas su S. J., toks eismo įvykio aplinkybių pakeitimas vertinamas kritiÅ¡kai. Be to, tai, kad A. J. R. nurodė, jog jis nejuto smÅ«gio, nepaneigia paties eismo įvykio ir nukentėjusiosios R. L. partrenkimo fakto. Mykolo Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4392/09 (01) užfiksuota, kad R. L. nustatyti kÅ«no sužalojimai (poodinė kraujosruva kairio dilbio sÄ nario srityje, kairio dilbio kaulų apatinio trečdalio tipinės vietos skeveldriniai lūžiai su poslinkiu) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 44-46).

Nenustatyta, kad nukentėjusiai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitu nei eismo įvykis metu. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti griÅ«nant ant kairės rankos. Å i aplinkybė neįrodo, kad tarp S. J. veiksmų vairuojant automobilį ir R. L. padarytų sužalojimų nebuvo priežastinio ryÅ¡io, kadangi bÅ«tent nuteistojo transporto priemonei partrenkus nukentėjusiÄ jÄ , Å¡i nukrito ant asfalto ir taip patyrė sužalojimus. Taigi, visi paminėti įrodymai neleidžia abejoti tuo, kad bÅ«tent S. J. vairuojamas automobilis partrenkė R.

L.. Kitų transporto priemonių, galėjusių sukelti nagrinėjamÄ eismo įvykį, Å¡ioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde pateikta versija, kad R. L. galėjo partrenkti antra eismo juosta važiavęs automobilis, prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo nustatinėti antroje eismo juostoje važiavusio automobilio. Pažymėtina, kad S. J. baudžiamajame procese duoti parodymai, susiję nukentėjusiosios partrenkimo aplinkybėmis, nėra nuoseklÅ«s. IÅ¡ pradžių jis nurodė, kad buvo jo transporto priemonės kontaktas su R.

L., t. y. ji kažkaip iÅ¡tiesė rankÄ , kaip ir atsirėmė į automobilį ir jis kažkaip trenkė net nepajutęs. Nuo smÅ«gio nukentėjusioji nukrito. Vėliau nuteistasis jau teigė, kad jis nežino, ar buvo kontaktas su nukentėjusiÄ ja, tačiau jis nejautė smÅ«gio (b.l. 175-176). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad jis, važiuodamas automobiliu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pastebėjo staiga iÅ¡bėgusiÄ pėsčiÄ jÄ , atstumas iki jos buvo apie 1-2 m.

Jis stabdė, tačiau nepavyko iÅ¡vengti eismo įvykio, partrenkė pėsčiÄ jÄ automobilio priekine kairės pusės dalimi. Nuo smÅ«gio pėsčiajai į kairę pusę, ji nukrito ant asfalto (b.l. 71). Apklausiamas kaip įtariamasis S. J. taip pat parodė, kad automobiliu partrenkė pėsčiÄ jÄ (b.l. 78). Analizuojant paties S. J. parodymus duotus viso baudžiamojo proceso metu, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį, nepartrenkė R. L., vertinamas kritiÅ¡kai. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodytos nukentėjusiosios partrenkimo aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje jis pakeitė parodymus, iÅ¡ esmės neigdamas eismo įvykį, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas nuosprendį. Teiginiu, kad S. J. automobiliu nepartrenkė R. L., leidžia abejoti ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyti nuteistojo bei jo keleivio veiksmai po eismo įvykio, kai jie iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir įkėlė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ transporto priemonę bei norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau to nepadarė, kadangi Å¡alia stovintys asmenys pradėjo fotografuoti ir filmuoti eismo įvykio vietÄ .

Tai patvirtina R. L. ir liudytojo A. K. parodymai (b.l. 178, 181-182).2009-10-21 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole neužfiksuota automobilio „Nissan Pathfinder“ apgadinimų. Kita vertus, S. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis važiavo transporto priemone nedideliu greičiu, kadangi buvo intensyvus eismas (b.l. 175). Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo vairuotas automobilis „Nissan Pathfinder“ yra visureigis.

Todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kad tokio tipo automobiliui lėtai važiuojant ir kontaktuojant su pėsčiÄ ja, ant transporto priemonės neiÅ¡liko jokių apgadinimo žymių, negali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių 37 p. įtvirtinta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Nukentėjusioji R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , automobiliai buvo sustoję. Ji ėjo normaliu žingsniu, kadangi niekur neskubėjo (b.l. 177). Tokias pačias aplinkybes ji ir parodė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31-32, 34). Taigi, nukentėjusioji įsitikino, kad eiti per pėsčiųjų perėjÄ yra saugu, ir ėjo neskubėdama, tačiau buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad R.

L. bÅ«tų suinteresuota duoti klaidinančius parodymus, nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji bėgo per pėsčiųjų perėjÄ , tuo tarpu nuteistasis nurodė, jog pėsčioji staiga atsirado pėsčiųjų perėjoje. Liudytojo A. J. R. parodymai Å¡ioje dalyje neatitinka jokių byloje esančių įrodymų, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-08-31 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1809 (10) konstatuota, kad automobilio „Nissan Pathfinder“ vairuotojas S. J., važiuodamas tiek 10 km/h greičiu, tiek 15 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo vairuojamÄ transporto priemonę, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios, einančios per gatvę ramiu, greitu tempu, taip pat ir bėgančios ramiu tempu, partrenkimo.

Pažymėtina, kad specialistas iÅ¡vadoje nurodė, kad apskaičiuoti automobilio „Nissan Pathfinder“ greitį prieÅ¡ pat eismo įvykį negalima, kadangi eismo įvykio vietoje neiÅ¡liko (neužfiksuota) jokių automobilio pėdsakų. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodė, kad prieÅ¡ pėsčiosios partrenkimÄ jis važiavo apie 10 km/h greičiu, o kartu su juo važiavęs liudytojas A. J. R. – 15-20 km/h greičiu, todėl skaičiavimai atlikti remiantis nuteistojo ir liudytojo nurodytu transporto priemonės greičiu.

Specialistas iÅ¡vadoje taip pat vertino nukentėjusiosios R. L. įvairų ėjimo greitį ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo (b.l. 60-64). Specialistas surašė iÅ¡vadÄ remdamasis baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga ir motyvuotai atliktais skaičiavimais, todėl nėra pagrindo abejoti iÅ¡vados neobjektyvumu. Apeliantas ir jo gynėjas, remdamiesi tik savo subjektyvia nuomone, tvirtina, kad specialisto iÅ¡vada suraÅ¡yta prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A.

J. R. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis matė deÅ¡inėje pusėje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, stovinčiÄ moterį. Taigi, S. J. teiginys, kad jis nematė prie pėsčiųjų perėjos stovėjusios moters, įrodo, kad nuteistasis buvo neatidus, neįvertino visų eismo sÄ lygų, nepraleido nukentėjusiosios per pėsčiųjų perėjÄ ir padarė eismo įvykį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 p. Kelių eismo taisyklių 9 p. visiems eismo dalyviams nustato pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimo nebuvo bÅ«tina inkriminuoti S. J., kadangi Å¡is pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. įtvirtintÄ specialiÄ vairuotojams numatytÄ pareigÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklių 9 p. nurodymas nedaro pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ neaiÅ¡kų, pažeidžiantį S. J. teisę į gynybÄ , todėl Å¡is punktas nėra Å¡alinamas. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. L. nesilaikė Kelių eismo taisyklių. PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji ėmėsi visų atsargumo priemonių eidama per pėsčiųjų perėjÄ , tačiau S. J., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, partrenkė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dėl įvykio yra kalta nukentėjusioji.Konstatavus S. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., apylinkės teismas pagrįstai tenkino R. L. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir jai priteisė 2 304,30 Lt turtinę žalÄ bei 8 452,80 Lt neturtinę žalÄ . Apylinkės teismas pateikė pakankamai iÅ¡samius motyvus dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, S. J. asmenybę, jo turtinę padėtį, teismų praktikÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl priteistas civilinio ieÅ¡kinio dydis nėra per didelis.  IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas pranešė, jog nuosprendis bus paskelbtas ne 2011-07-29, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o 2011-07-21 (b.l. 185).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo data – 2011-07-21. Apeliantai gavo skundžiamÄ nuosprendį paÅ¡tu 2011-07-22, kas įrodo, jog nebuvo pažeista nuosprendžio paskelbimo tvarka, t. y. nebuvo padarytas procesinis pažeidimas. Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžio nuteistojo S. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:atmesti nuteistojo S. J. ir jo gynėjo Anatolijaus Burinsko apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                 ArtÅ«ras PažarskisTeisėjai                                               Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                  Leonarda Gurevičienė