9856417c-a5ff-4e58-ab03-ba17ff9ab377 · Lietuvos apeliacinis teismas

                            Civilinė byla Nr. 2KT-1/2011           Â

                            Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6;

                              94.4;

101 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su atsakovo J. J. praÅ¡ymu dėl Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, iÅ¡keltos pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės Å«kio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. M., T. S., antstolė V. M., notarė G. D. (bylos Nr. B2-22-198/2010), perdavimo nagrinėti kitam teismui,Â

 Â

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Panevėžio apygardos teismo gauta šiame teisme nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto arešto akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M.,

T. S., antstolė V. M., notarė G. D. (bylos Nr. B2-22-198/2010). Nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atsakovas J. J. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui ir prašė perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui. Teismo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad bylÄ nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja B. J. iÅ¡ bylos medžiagos turėjo suprasti, jog pusė dokumentų yra suklastoti, o pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nepagrįstas. Teisėja į Å¡iÄ aplinkybė neatkreipė dėmesio, todėl, atsakovo J. J. nuomone, yra pagrindas nepasitikėti nei bylÄ nagrinėjančia teisėja, nei Panevėžio apygardos teismu. Å is atsakovas bylÄ praÅ¡o perduoti nagrinėti Vilniuje reziduojančiam teismui, kad kitas Å¡io teismo teisėjas iÅ¡ naujo įvertintų byloje esančius įrodymus. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl atsakovo pareikÅ¡to teismo nuÅ¡alinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Â

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylÄ nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nuÅ¡alinamas dėl teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). BylÄ nagrinėjančiam apygardos teismui pareikÅ¡to nuÅ¡alinamo klausimÄ iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi

išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt

v. Danija, prareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos

Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo

klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės

atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v.

Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Atsakovo paduotas Panevėžio apygardos teismo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad bylÄ nagrinėjanti Å¡io teismo teisėja netinkamai vertina byloje esančius įrodymus ir turėtų juos įvertinti iÅ¡ naujo. Ä®rodymų tyrimo civilinėje byloje taisykles nustato CPK 183 straipsnio nuostatos. Pagal jas įrodymų tyrimÄ nagrinėjimo teisme metu vykdo bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis betarpiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principais, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Tuo tarpu įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK

185 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas vykdomas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o įrodymų vertinimo procesinė veikla atliekama iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 250 str., 265 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas dar netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, kadangi teisminio nagrinėjimo stadijos pradiniame etape atsakovas pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teismui (b.l. 188-189). Tad teismo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti atsakovo argumentai, jog bylÄ nagrinėjanti teisėja netinkamai vertina byloje esančius dokumentus, nepagrįsti. Ä®rodymų tyrimo ir vertinimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimai gali bÅ«ti sprendžiami bylÄ nagrinėjant CPK XVI skyriaus nustatyta tvarka, jeigu dėl teismo priimto procesinio sprendimo dėl ginčo esmės dalyvaujantis byloje asmuo paduotų apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ ir teismas jį priimtų nagrinėti. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo (Civilinių bylų skyriaus) pirmininkas, spręsdamas klausimÄ dėl teismui paduoto nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo pagrįstumo, neturi įgaliojimų tikrinti, ar teismas tinkamai tiria ir vertina byloje esančius įrodymus. Todėl atsakovo iÅ¡dėstyti argumentai negali sudaryti pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo nuÅ¡alinimo.

PareiÅ¡kimÄ dėl Panevėžio apygardos teismo nuÅ¡alinimo padavusiam atsakovui neiÅ¡dėsčius įtikinamų argumentų ir nepateikus konkrečių įrodymų, kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos, o juo labiau dėl kitų Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nėra pagrindo.

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Atsakovo J. J. praÅ¡ymÄ dėl Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-22-198/2010, iÅ¡keltos pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovams J. J. ir bankrutuojančiam žemės Å«kio kooperatyvui „Jodasta“ dėl turto areÅ¡to akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. M.,

T. S., antstolė V. M., notarė G. D., perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                            Â

Artūras Driukas