2017-02-23 Nr. AB-4301-3-61-3-04342-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-125-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04342-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4;

29.8; 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jakobsen Home Co“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija, atsakovas) 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymus Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-568, Įsakymas Nr. 4-569); 2) panaikinti Ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4, pateiktą viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra, trečiasis suinteresuotas asmuo) kartu su 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. R4-8311(13.3.14-285); 3) įpareigoti Ūkio ministeriją padidinti Projekto finansavimo ir administravimo sutarties priedo Nr. 2 redakcijos, patvirtintos Agentūros 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu, biudžeto eilutėse Nr. 4, 4.4 ir 9 nurodytą Projekto veiklos Nr. 1.1.1 tinkamų finansuoti išlaidų sumą 14 242,75 Lt suma, t. y. suma, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013, įsiteisėjusia dalimi yra grąžintina pareiškėjui; 4) įpareigoti Ūkio ministeriją parengti ir pateikti pareiškėjui naują vienašalį sutarties pakeitimą 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 galiojančios redakcijos pagrindu; 5) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Jakobsen Home Co“, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija 2011 m. gegužės 24 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 (toliau – ir Sutartis). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1. punkte buvo nustatyta 184 203 Lt tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri galėjo būti skirta Projektui. Ši suma buvo detalizuota Sutarties priede Nr. 2 „Projekto biudžetas“ pagal įgyvendinamas Projekto veiklas Nr. 1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimą Projekto veikloms Nr. 1.1.1 ir Nr. 1.1.2 pažeidė pirkimus reglamentuojančias procedūras, dėl to 2012 m. vasario 13 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą.

Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 skyrė pareiškėjui 25 procentų (46 050,75 Lt) finansinę korekciją nuo visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų (184 203,00 Lt). Atlikdama vienašališką Sutarties pakeitimą, Agentūra 46 050,75 Lt finansine korekcija sumažino Projekto veiklos Nr. 1.1.1 sumą. Pareiškėjas dėl finansinės korekcijos dydžio pagrįstumo kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013 įsiteisėjusia dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A492-1101/2014) UAB „Jakobsen Home Co“ naudai 14 242,75 Lt suma sumažino Ūkio ministerijos taikytą finansinę korekciją Atsižvelgiant į tai, Ūkio ministerija turėjo parengti vienašalį Sutarties pakeitimą, tačiau neparengė.

Pareiškėjui nežinomais motyvais po teismo sprendimo įsiteisėjimo Agentūra 2014 m. liepos 22 d. sprendimu pakeitė savo 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadą, kurios pagrindu Ūkio ministerija priėmė skundžiamus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymus Nr. 4-568 ir Nr. 4-569, parengė vienašalį Sutarties 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų pakeitimą bei Sutarties priedą Nr. 2, išdėstydama jį nauja redakcija. Ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymai Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 ir 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 4-44 reguliuoja tą patį administracinį teisinį santykį – finansinės korekcijos UAB „Jakobsen Home Co“ skyrimą ir tinkamą finansuoti Projekto išlaidų dydį, tačiau skiriasi jų faktinis ir teisinis pagrindas.

Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 teisinis pagrindas yra Agentūros pažeidimo tyrimo 2012 m. gruodžio 13 d. išvada, patvirtinta 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, o 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymų Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 teisinis pagrindas yra nauja redakcija išdėstyta Agentūros 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvada. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu Ūkio ministerija siekė pakeisti 2013 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo įsiteisėjusia dalimi nustatytą pagrindą, nes naujam teisiniam reguliavimui nustatyti neturėjo pagrįstos priežasties ar teisėto motyvo.

VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi buvo pakeistas Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 4-44, todėl Ūkio ministerija vien šiuo pagrindu galėjo atlikti naujus vienašališkus Sutarties pakeitimus. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas ir 2014 m. liepos 22 d. Agentūros atliktas 2012 m. gruodžio 13 d. išvados patikslinimas, kadangi administracinė byla dėl šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo buvo nutraukta, konstatavus, kad 2012 m. gruodžio 13 d. išvada yra sudėtinė Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d.

įsakymo Nr. 4-44 dalis. Agentūra 2014 m. liepos 22 d. sprendimu nustatė konkuruojantį dvigubą vieno ir to paties santykio teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos 2012 m. gruodžio 13 d. išvados pagrindu buvo priimti Ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymai Nr. 4-568 ir Nr. 4-569, o jų pagrindu – Agentūros 2014 m. rugsėjo 8 d. vienašalis Sutarties pakeitimas, šie sprendimai yra naikintini. Minėtų sprendimų pagrindu atsakovas atliko biudžeto lėšų tarp Projekto veiklų neteisėtą perskirstymą.

Ūkio ministerija 2014 m. rugsėjo 8 d. vienašaliu Sutarties pakeitimu VAAT sprendimu 14 242,75 Lt sumažintą korekciją grąžino į Projekto veiklą Nr. 1.1.3. Kadangi 14 242,75 Lt korekcija buvo išskaičiuota iš Projekto veiklos Nr. 1.1.1, pareiškėjui nepakako Projekto veiklai Nr. 1.1.1 skirtų lėšų. Projekto veiklos Nr. 1.1.3 lėšomis pareiškėjas pasinaudoti negali. Ūkio ministerija be pareiškėjo sutikimo neturėjo teisės neteisėtai skirtą baudos dalį grąžinti į kitą Projekto veiklą. Toks, nors ir neesminis Sutarties pakeitimas, pareiškėjo nuomone, neturi teisėto pagrindo, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punktu, Agentūra priima galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumos bei pažeidimo apimties ir turinio. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 198 punktu, neturi teisės keisti Agentūros sprendimu nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio bei priima sprendimą tik dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, t. y. tokio pobūdžio Agentūros sprendimas Ūkio ministerijai yra privalomas.

Kaip asignavimų valdytoja Ūkio ministerija visais Administravimo taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo. Tiek Agentūros sprendimas dėl nustatyto pažeidimo, tiek Ūkio ministerijos sprendimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada. Šiuo atveju pagal Agentūros 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02 Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 4-44 pakeitė ūkio ministro 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 4-995 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 vykdytojui UAB „Jakobsen Home Co“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“. VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013 pakeitė Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 nustatytą išskaičiuotiną netinkamų finansuoti išlaidų dalies sumą. Remiantis įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu, Agentūra atliko 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvados patikslinimus, o Ūkio ministerija pakeitė 2013 m. sausio 15 d.

įsakymą Nr. 4-44, išdėstydama jį nauja redakcija ir priimdama skundžiamą sprendimą. Šiais veiksmais buvo padaryti formalūs pakeitimai, nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.13 papunktį ir Administravimo taisyklių 179 punktą, Ūkio ministerija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti sutartį, kai priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti išmokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, kai projekto vykdytojas nesilaiko sutarties nuostatų.

Agentūrai nustačius projekte netinkamas finansuoti išlaidas, yra atliekamas projekto biudžeto keitimas. Šiuo atveju Agentūra 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R4-7566(13.1.5) pateikė Ūkio ministerijai patikslintą Sutarties 2 priedą „Projekto biudžetas“, į kurį atsižvelgusi, Ūkio ministerija priėmė 2014 m. rugsėjo 8 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4. Šiuo vienašaliu pakeitimu Ūkio ministerija neatliko Projekto biudžeto lėšų perskirstymo tarp Projekto veiklų, kaip nurodo pareiškėjas savo skunde, o patvirtino tokį Projekto biudžetą, kokį pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, vienašalis pakeitimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Skundžiami aktai yra argumentuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir principus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą Agentūra paaiškino, kad 14 242,75 Lt pagrįstai ir teisėtai grąžinti į Projekto veiklą Nr. 1.1.3, kadangi dar iki VAAT sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013 įsiteisėjimo Agentūra veiklos Nr. 1.1.3 sutaupytų lėšų sąskaita jau buvo grąžinusi pareiškėjo materialinius interesus dėl veiklos Nr. 1.1.1 išlaidų į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei Agentūra iš karto būtų korektiškai pritaikiusi finansinę korekciją. 2013 m. balandžio 2 d. Projekto biudžeto perskirstymu Agentūra atliko Projekto biudžeto pakeitimus, eliminuojant nekorektiškai pritaikytą finansinę korekciją, galėjusią kelti pareiškėjo nepasitenkinimą.

Įsiteisėjus VAAT sprendimui, buvo formaliai atstatyta veiklos Nr. 1.1.3 išlaidų suma į pradinę iki pažeidimo nustatymo buvusią padėtį – 14 242,75 Lt padidinta veiklos Nr. 1.1.3 išlaidų suma. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, 14 242,75 Lt būtų grąžinti į Projekto veiklą Nr. 1.1.1, sumažėtų veikloms Nr. 1.1.1 ir Nr. 1.1.2 pritaikyta ir VAAT pagrįsta pripažinta 25 proc. finansinė korekcija, todėl tai reikštų įsiteisėjusiame VAAT sprendime nurodytų netinkamų finansuoti sumų nepaisymą. Agentūra laikosi nuomonės, kad administracinės bylos dėl pažeidimo tyrimo išvados nutraukimas nereiškia, jog pažeidimo tyrimo išvados aplinkybių tikslinimas pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes tampa neteisėtas ir negalimas.

Agentūra pažeidimo tyrimo išvadą ir Ūkio ministerijos įsakymą dėl finansavimo lėšų grąžinimo vertino kaip vientisą dokumentą ir laikėsi nuomonės, kad Ūkio ministerija pagrįstai 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. (19.3-52)3-3517 paprašė Agentūros pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą pakeisti 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadą, kaip savo priimamų įsakymų motyvuojamąją dalį. Ūkio ministro įsakymais Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 nėra sukuriamas dvigubas vieno teisinio santykio reguliavimas, kaip nurodo pareiškėjas.

Įsakymo išdėstymas nauja redakcija reiškia, jog visos iki tol buvusios įsakymo redakcijos nuo to momento nebetaikomos, todėl dvigubo reguliavimo nėra. Po teismo sprendimo būtinybę koreguoti tyrimo išvadą lėmė ir Ūkio ministerijos pareiga laikytis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos naudojimo taisyklių (2007–2013 metų laikotarpiui), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-324 (toliau – ir SFMIS taisyklės). Teismo sprendimu padaryti pakeitimai turėjo būti registruojami Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos posistemiu (toliau – ir SFMIS2007), tačiau teismo sprendimo, kaip pagrindo keisti projekto duomenis SFMIS2007, SFMIS taisyklės nenumato.

Atsižvelgiant į tai, pagal VAAT sprendimą buvo pakoreguota pažeidimo tyrimo išvada, ūkio ministras įsakymus išdėstė nauja redakcija. Skundžiamais įsakymais padaryti pakeitimai buvo tik formalūs, jokių naujų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Ūkio ministerijos vienašalis Sutarties pakeitimas atitiko Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2.3, 10.13 ir 10.14 punktų nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jakobsen Home Co“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Agentūra ir pareiškėjas 2011 m. balanadžio 29 d. sudarė projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 ir vėlesnius keturis jos pakeitimus. Agentūra, atlikusi Projekto pirkimo procedūrų įtariamo pažeidimo tyrimą, 2012 m. gruodžio 13 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, kurią kartu su siūlymu sumažinti Projekto finansavimą 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R4-19310(13.1.5) pateikė Ūkio ministerijai.

Ūkio ministras 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 4-995 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 vykdytojui UAB „Jakobsen Home Co“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ pakeitimo“ pareiškėjui skirtą finansavimo sumą sumažino 23 025,25 Lt. Pareiškėjas 2013 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, prašydamas leisti veiklose Nr. 1.1.2 ir Nr. 1.1.3 sutaupytas lėšas panaudoti veikloje Nr. 1.1.1.

Agentūra 2013 m. sausio 18 d. raštu Nr. R4-645(13.3.14-285) pareiškėjo 2013 m. sausio 16 d. prašymo netenkino, tačiau 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. R4-3502(13.3.14-285) pareiškėją informavo, kad neprieštarauja, jog 14 242,75 Lt tinkamų finansuoti išlaidų suma būtų perskirstyta iš veiklos Nr. 1.1.3 į veiklą Nr. 1.1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013 pakeitė Agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02: pripažino netinkamų finansuoti Projekto išlaidų sumą – 46 050,75 Lt – pakeičiant 31 808 Lt suma; siūlomą projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“ netinkamų finansuoti išlaidų dalies sumą – 23 025,25 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; pakeitė Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d.

įsakymą Nr. 4-44: 1 punkte nurodytą Projekto netinkamų išlaidų sumą – 46 050,75 Lt – pakeičiant 31 808 Lt suma, nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ įnašo sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; 2 punkte nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; 3.1. punkte nurodytą netinkamų finansuoti išlaidų dalies sumą – 23 025,50 Lt – pakeičiant 15 904 Lt suma; panaikino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kurioje Agentūros veiksmai nustatant netinkamų finansuoti Projekto išlaidų sumos dydį pripažinti pagrįstais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1101/2014 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą: panaikino jo dalį, kuria pakeistas Agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, išdėstytas 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, ir administracinės bylos dalį dėl Agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo nutraukė. Agentūra 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. R4-6735(13.1.5) patikslino 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Ūkio ministras 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 4-568 pakeitė ūkio ministro 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 4-995 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154 vykdytojui UAB „Jakobsen Home Co“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ ir sumažino pareiškėjui skirtą finansavimo sumą 15 904 Lt suma. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 4-569 pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-274 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ 43 punktą, nustatantį Projekto finansavimo dydį, ir išdėstė jį nauja redakcija.

Agentūra 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R4-7566(13.1.5) Ūkio ministerijai pateikė patikslintą Projekto Sutarties priedą „Projekto biudžetas“. Ūkio ministerija 2014 m. rugsėjo 8 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašaliu pakeitimu Nr. 4 pakeitė Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1–2.3 punktus ir 2 priedą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs dėl Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymų Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 bei Ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. atlikto Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 4 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teismas nustatė, kad ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 4-568, kuriuo buvo pakeistas ūkio ministro 2012 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 4-995 ir kuriuo sumažintas Projekto finansavimas netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 15 904 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų, priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 198.3 papunktyje, atsižvelgiant į Agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. pateiktą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, Pažeidimo tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodytus pažeistus teisės aktus, 7.3 papunktyje nurodytas faktines pažeidimo aplinkybes, 2012 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. R4-19587(13.1.5) „Dėl techninės klaidos atitaisymo“, 2014 m. liepos 22 d. raštą Nr. R4-6735(13.1.5) „Dėl LVPA 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo patikslinimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. R4-6996(13.1.5) „Dėl techninės klaidos atitaisymo“ bei į tai, kad Agentūra dėl nustatyto pažeidimo pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 31 808 Lt, iš jų 15 904 Lt Europos Sąjungos fondo lėšų ir 15 904 Lt UAB „Jakobsen Home Co“ lėšų.

Taisyklių 198 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija, gavusi įgyvendinančios institucijos (Agentūros) sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdama nustatyto dydžio pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš Administravimo taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų. Teismas sutiko su Ūkio ministerijos pozicija taikant šią teisės akto nuostatą, kad Ūkio ministerija neturi teisės keisti Agentūros sprendimu nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, t. y.

Agentūros sprendimas dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos Ūkio ministerijai yra privalomas. Ūkio ministerija yra saistoma įgyvendinančios institucijos priimamų sprendimų. Patikrinęs ginčijamą Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 4-568 šiuo aspektu, teismas nustatė, kad šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi 15 904 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų, Agentūros atlikto 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvados patikslinimo pagrindu, kuris Ūkio ministerijai buvo pateiktas 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. R4-6735(13.1.5).

Minėtu sprendimu Agentūra, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir Ūkio ministerijos 2014 m. liepos 4 d. rašte Nr. (19.3-52)-3-3517 pateiktą prašymą, remdamasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2657-324/2013 pakeisti Agentūros tyrimo dėl Projekto nustatyto pažeidimo išvadą, pateikė Ūkio ministerijai Agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo 8 dalies „Finansinė informacija“ 8.2, 8.4, 8.5.3 bei 8.5.5 pozicijose nurodytas naujas reikšmes bei pasiūlė Ūkio ministerijai pakeisti Sutartį, t. y. sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 15 904 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Ūkio ministerija turėjo tiek teisinį (Taisyklių 198 p.), tiek faktinį pagrindą (Agentūros 2014 m. liepos 22 d. raštas) priimti ginčijamą 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 4-568.

Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Ūkio ministerijos pozicija, kad ginčijamas ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 4-569 yra formalaus pobūdžio. Šiuo įsakymu įforminti pakeitimai, kuriuos lėmė įsiteisėjęs VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. I-2657-624/2013. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad minėtas įsakymas neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 4-569 atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl konstatuotų Projekto vykdymo pažeidimų ir dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumos dydžio tarp proceso šalių nėra. Iš esmės ginčas kilęs dėl Projekto biudžeto perskirstymo tarp pareiškėjo vykdytų veiklų. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimu nurodyta suma turėjo patekti į veiklos Nr. 1.1.1 finansavimą, o lėšos buvo paskirstytos į veiklą Nr. 1.1.3. Be to, pareiškėjas mano, kad Sutarties vienašaliam pakeitimui pakako teismų sprendimų ir Agentūra nepagrįstai tikslino pažeidimo tyrimo išvados redakciją. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.13 papunktį ir Taisyklių 179 punktą, Ūkio ministerija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti sutartį, kai priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti išmokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, kai projekto vykdytojas (pareiškėjas) nesilaiko sutarties nuostatų. Ginčijamu 2014 m. rugsėjo 8 d. Sutarties vienašaliu pakeitimu Nr. 4, skirtingai nei teigia pareiškėjas, Ūkio ministerija neatliko Projekto biudžeto lėšų perskirstymo tarp Projekto veiklų. Ūkio ministerija, gavusi iš Agentūros Sutarties 2 priedo „Projekto biudžetas“ patikslinimus, patvirtino tokį Projekto biudžetą, kokį pateikė Agentūra. Tokius Ūkio ministerijos veiksmus teismas pripažino pagrįstais Administravimo taisyklių 117 ir 179 punktų bei Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir AFP taisyklės) 10.3.1 papunkčio taikymo prasme, nes būtent Agentūra yra atsakinga už tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą ir įforminimą.

Pareiškėjas siekia, kad 14 242,75 Lt suma sumažinta Ūkio ministerijos paskirta finansinės korekcijos suma būtų sugrąžinta į Projekto veiklą Nr. 1.1.1, kuriai buvo pritaikyta korekcija. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu dėl išlaidų tarp Projekto veiklų perskirstymo. Remdamasi šiuo pareiškėjo prašymu ir Finansų ministerijos 2013 m. kovo 26 d. raštu Nr. ((24.16-02)-5K-1302144)-6K-1302964 bei atsižvelgdama į tai, kad finansinė korekcija pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta nuo bendro tinkamų išlaidų dydžio, t. y. ir nuo su pažeidimu nesusijusios veiklos Nr. 1.1.3, siekdama eliminuoti bet kokį galimą pareiškėjo nepasitenkinimą dėl netinkamai paskaičiuotos korekcijos, Agentūra iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo sutiko perskirstyti iš veiklos Nr. 1.1.3 sutaupytų lėšų į veiklą Nr. 1.1.1 tinkamų finansuoti išlaidų sumą, lygią veiklai Nr. 1.1.3 nepagrįstai pritaikytos korekcijos dydžiui (14 242,75 Lt). Tuo pačiu, atsižvelgdama į tai, kad nustatytas pažeidimas apėmė veiklas Nr. 1.1.1 ir Nr. 1.1.2, Agentūra leido perkelti 1 270,50 Lt iš veiklos Nr. 1.1.2 į Nr. 1.1.1. Taigi, pareiškėjas dar iki minėt teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl veiklos Nr. 1.1.1 finansavimo buvo sugrąžintas į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu Agentūra iš karto būtų teisingai pritaikiusi korekciją. Ši aplinkybė teismui suteikė pagrindą pritarti Agentūros pozicijai, kad įsiteisėjus VAAT sprendimui, buvo privalu formaliai atstatyti veiklos Nr. 1.1.3 išlaidų sumą į pradinę padėtį, buvusią iki pažeidimo nustatymo. Teismas sutiko su Agentūros pozicija, kad dar kartą į veiklai Nr. 1.1.1 paskyrus 14 242,75 Lt sumą, būtų paneigta VAAT sprendimu pagrįsta pripažinta 25 proc. netinkamų finansuoti veiklų Nr. 1.1.1 ir Nr. 1.1.2 išlaidų korekcija.

Teismas vertino kaip nepagrįstą ir todėl atmestiną pareiškėjo argumentą esą Agentūros atliktas 2012 m. gruodžio 13 d. išvados patikslinimas yra neteisėtas. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad Agentūros priimta pažeidimo tyrimo išvada vertintina kaip motyvuojamoji Ūkio ministerijos įsakymo (galutinio administracinio akto) dalis. VAAT 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. I-2657-624/2013 nusprendus pakeisti Agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime, išdėstytame 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, pripažintas netinkamomis finansuoti išlaidų sumas ir Ūkio ministerijai atsiradus pareigai keisti 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 4-995 (2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 redakcija), teismas pripažino pagrįstu Ūkio ministerijos 2014 m. liepos 4 d. prašymą Agentūrai patikslinti 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, galutinės individualaus administracinio akto išvados ir akto motyvuojamoji dalis negali nesutapti, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai pažeidimo tyrimo išvadą patikslino atsižvelgdama į teismų išaiškinimus bei pateikė Ūkio ministerijai naujus sprendimus patvirtinti.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. Sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4, pateiktą Agentūros kartu su 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. R4-8311(13.3.14-285), nėra pagrindo. Pareiškėjo reikalavimus – įpareigoti Ūkio ministeriją padidinti Projekto finansavimo ir administravimo sutarties priedo Nr. 2 redakcijos, patvirtintos VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimu 2014 m. balandžio 2 d., biudžeto eilutėse Nr. 4, 4.4 ir 9 nurodytą projekto veiklos Nr. 1.1.1 tinkamų finansuoti išlaidų sumą 14 242,75 Lt suma, t. y. suma, kuri VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi administracinėje byloje Nr. I-2657-624/2013 yra grąžintina pareiškėjui, ir parengti bei pateikti pareiškėjui naują vienašalį Sutarties pakeitimą 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 galiojančios redakcijos pagrindu – teismas vertino kaip išvestinius reikalavimus. Pripažinęs teisėtais ir pagrįstais ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymus Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 bei 2014 m. rugsėjo 8 d. vienašalį Sutarties pakeitimą Nr. 4, teismas atmetė ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus.

III. Pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslinto skundo reikalavimus tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo Ūkio ministerijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas pažymėjo, kad sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog tos pačios sumos grąžinimas į projekto veiklą du kartus yra negalimas, tačiau nesutinka, kad 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Agentūra jam grąžino tą pačią sumą, kurią VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu įpareigojo Ūkio ministeriją grąžinti, nors šių sumų skaitinė išraiška sutampa. Apelianto nuomone teismas jo skundą turėjo tenkinti. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Ūkio ministerija visą finansinę korekciją de facto išskaičiavo iš veiklos Nr. 1.1.1, o ne iš veiklų Nr. 1.1.2 ar 1.1.3, nors korekcijos dydį apskaičiavo nuo visų veiklų.

VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu konstatavus, kad dalis finansinės korekcijos nepagrįsta, ši korekcijos dalis privalėjo būti grąžinta į tą pačią veiklą iš kurios buvo neteisėtai išskaičiuota, t.y. Projekto veiklą Nr. 1.1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dar iki 2013 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo pareiškėjas Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo sugrąžintas į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei Agentūra iš karto būtų teisingai pritaikiusi korekciją. Apeliantas akcentavo, kad korekciją taikė ne Agentūra, o Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d. sprendimu, be to, Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d. sprendimu neteisėtai sumažino pareiškėjui finansavimą iki 138 152,25 Lt, nors turėjo sumažinti tik iki 152 395,00 Lt.

Taigi, pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. Agentūros sprendimu nebuvo grąžintas į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o joje liko, nes nebuvo atsižvelgta, kad Ūkio ministerija 2013 m. sausio 15 d. sprendimu neteisėtai sumažino finansavimą. Teismas nevertino Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo pagrindo, rėmėsi Agentūros atsiliepime pateiktu 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo paaiškinimu. Pasak apelianto, vertinant Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo pagrindą pagal šio sprendimo turinį ir dokumentus, kuriais remiamasi, akivaizdu, kad Agentūra sprendimu nesiekė taisyti galimo 2013 m. sausio 15 d.

Ūkio ministerijos pažeidimo. Priešingai, Agentūra 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu išreiškė sutikimą veiklose Nr. 1.1.2 ir 1.1.3 sutaupytą dalį lėšų perkelti į veiklą Nr. 1.1.1, kurioje buvo patirta daugiau išlaidų, o dalies išlaidų nesutiko perskirstyti atsižvelgdama į Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. sprendimu pritaikytą 46 050,75 Lt finansinės korekcijos dydį. Iš Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo motyvų, įskaitant Finansų ministerijos 2013 m. kovo 26 d. rašto motyvus, akivaizdu, kad 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo priėmimo metu Agentūra finansinės korekcijos dydį pripažino teisėtu ir, atsižvelgdama į jį, priėmė sprendimą.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Agentūros atsiliepime pateiktas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo tikslų paaiškinimas – pašalinti 2013 m. sausio 15 d. Ūkio ministerijos padarytą pažeidimą neatitinka Agentūros procesinio elgesio, kas paneigia Agentūros atsiliepime išdėstytos pozicijos pagrįstumą. Teismui 2013 m. lapkričio 15 d. konstatavus pažeidimą, būtent Agentūra pateikė apeliacinį skundą, be to, nei pirmoje, nei apeliacinėje instancijoje Agentūra nesirėmė tariama aplinkybe, kad 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Ūkio ministerijos pažeidimą pašalino visiškai.

Jei pažeidimas būtų buvęs pašalintas, nebūtų buvęs priimtas teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas, nes būtų pripažinta, jog byloje neliko ginčo objekto. Toks Agentūros procesinis elgesys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu nebuvo pašalintas Ūkio ministerijos padarytas pažeidimas, o tik atliktas lėšų perskirstymas, atsižvelgiant į pareiškėjo sutaupytas lėšas ir patirtas išlaidas. Teismas, remdamasis vien ta aplinkybe, kad sumos panašios, nepagrįstai konstatavo esą Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu iš veiklos Nr. 1.1.3 į veiklą Nr. 1.1.1 perkelta 14 242,50 Lt suma yra ta pati suma, kurią VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu įpareigojo Ūkio ministeriją grąžinti.

Iš VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo matyti, kad grąžintina 14 242,75 Lt suma buvo gauta 25 proc. korekciją perskaičiuojant tik nuo veiklų Nr. 1.1.1 ir 1.1.2. Vadovaujantis Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu, iš veiklos Nr. 1.1.3 sutaupyta 14 242,50 Lt suma, kurią Agentūra nusprendė leisti perkelti į veiklą Nr. 1.1.1, buvo gauta apskaičiuojant 25 proc. nuo veiklai Nr. 1.1.3 suplanuotos 56 971,00 Lt sumos. Apelianto manymu, pateikti skaičiavimai atskleidžia, kad sumos, nors ir sutampa, tačiau yra skirtingos – vienu atveju 25 proc. skaičiuojami nuo veiklos Nr. 1.1.1 ir 1.1.2 sumos (83 789,00 Lt + 43 443,00 Lt), kitu atveju – nuo veiklos Nr. 1.1.3 sumos (56 971,00 Lt).

Taigi, aplinkybė, kad sumų skaitinė išraiška sutampa, yra atsitiktinė ir nereiškia, kad tai yra ta pati suma. Net ir pripažinus, kad egzistuoja taisyklė, draudžianti perskirstyti lėšas tarp projekto veiklų, viršijant po pritaikytos finansinės korekcijos veikloje likusią sumą, tai po VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo pareiškėjui vis tiek turėjo būti grąžinta 9 590,50 Lt suma (apskaičiavus 25 proc. finansinę korekciją nuo pradinės veiklos Nr. 1.1.1 sumos, t. y. 83 789,00 Lt, gautume, kad veiklos Nr. 1.1.1 riba yra 62 841,75 Lt (83 789,00 Lt * 25 proc. / 100 proc. = 62 841,75 Lt)).

Negrąžinus 14 242,75 Lt sumos į veiklą Nr. 1.1.1, joje liko tik 53 251,25 Lt suma. Agentūros 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu iš veiklos Nr. 1.1.3 į veiklą Nr. 1.1.1 perkelta 14 242,75 Lt suma nėra ta pati suma, kurią VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu įpareigojo Ūkio ministeriją grąžinti pareiškėjui. Apelianto nuomone, Ūkio ministerijos įsakymai Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 ir finansavimo vienašalis pakeitimas Nr. 4, pateiktas Agentūros kartu su 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. R4-8311, yra naikintini ir dėl to, kad nei viename iš šių dokumentų nėra pateiktas pagrindas, kuriuo remdamasi Ūkio ministerija nusprendė 14 242,75 Lt sumą grąžinti ne į Projekto veiklą Nr. 1.1.1, o į Projekto veiklą Nr. 1.1.3, nors pagrindas yra privalomas individualaus administracinio akto turinio elementas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad Ūkio ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos (Taisyklių 198 punktas), nes priešingu atveju ji pažeistų Taisykles, kurios yra specialus Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio nuostatos yra privalomos visiems tokio administravimo subjektams. Pagal Administravimo taisyklių 1881 punktą, Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, visais Taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo.

Taigi, Ūkio ministerija yra saistoma Agentūros priimamų sprendimų dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, Ūkio ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo ir tam tikrą pasiūlymą (-us), priima vieną (ar kelis) iš Administravimo taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų. Sprendimo priėmimo pagrindą sudaro Agentūros atliktas tyrimas dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymas.

Be to, formuodamas vieningą teismų praktiką, LVAT yra konstatavęs, kad Agentūros sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir Ūkio ministerijos sprendimas teuisimo turėtų vertinami kaip vientisas dokumentas, t. y. pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos gražinimo turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-325-822/2015).

Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamu Įsakymu Nr. 4-568 buvo padaryti formalūs pakeitimai atsižvelgiant į įsiteisėjusį VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Įsakymas Nr. 4-568 naujų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.13 papunktį ir Taisyklių 179 punktą, Ūkio ministerija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti sutartį, kai priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti išmokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, kai projekto vykdytojas nesilaiko sutarties nuostatų.

Pagal AFP taisyklių 10.3.1 papunktį, Agentūra tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui. Administravimo taisyklių 117 punkte nustatyta, kad už mokėjimo prašymų tikrinimą, visų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y.

Agentūra. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Agentūra yra atsakinga už tinkamas finansuoti išlaidas, kurios yra nurodytos Sutarties 2 priede „Projekto biudžetas“ pateikiamame Projekto biudžete. Taigi, Agentūrai nustačius projekte netinkamas finansuoti išlaidas, yra atliekamas projekto biudžeto keitimas. Agentūra 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R4-7566(13.1.5) pateikė Ūkio ministerijai patikslintą Sutarties 2 priedą „Projekto biudžetas“. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Agentūros pateiktą Sutarties 2 priedą „Projekto biudžetas“ ir vadovaudamasi Įsakymu Nr. 4-568 bei Įsakymu Nr. 4-569, priėmė Ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4.

Ūkio ministerija, priimdama vienašalį pakeitimą, neatliko Projekto biudžeto lėšų perskirstymo tarp Projekto veiklų. Ūkio ministerija, o gavusi iš Agentūros Sutarties 2 priedo „Projekto biudžetas“ patikslinimus, patvirtino tokį Projekto biudžetą, kokį jai pateikė Agentūra. Taigi, Sutarties vienašalis pakeitimas, priimtas vadovaujantis Įsakymu Nr. 4-568 ir Įsakymu Nr. 4-569 bei atsižvelgiant į Agentūros pateiktą patikslintą Sutarties 2 priedą „Projekto biudžetas“, traktuotinas kaip teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymus Nr. 4-568, Nr. 4-569 ir 2014 m. rugsėjo 8 d. projekto „Informacinių technologijų sprendimų diegimas UAB „Jakobsen Home Co“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 4, pateiktą kartu su Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. R4-8311(13.3.14-285).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus: padidinti Projekto finansavimo ir administravimo sutarties priedo Nr. 2 (Agentūros 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo redakcija) biudžeto eilutėse Nr. 4, 4.4 ir 9 nurodytą Projekto veiklos Nr. 1.1.1 tinkamų finansuoti išlaidų sumą 14 242,75 Lt suma, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-2657-624/2013) buvo pakeista (sumažinta) Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4-44 pripažinta Projekto netinkamų finansuoti išlaidų suma (Įsakyme Nr. 4-44 nurodyta 46 050,75 Lt suma pakeista į 31 808 Lt sumą) yra grąžintina pareiškėjui; parengti ir pateikti pareiškėjui naują vienašalį sutarties pakeitimą, remiantis 2013 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 4-44 galiojančios redakcija.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus. Išvestinių skundo reikalavimų išsprendimas priklauso nuo to kaip yra išsprendžiami (patenkinami ar atmetami) pagrindiniai skundo reikalavimai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog įsiteisėjusiu VAAT 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu dalis Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.4-44 taikytos korekcijos buvo pripažinta nepagrįsta ir teismas atitinkamai sumažino pripažintų netinkamomis finansuoti išlaidų, Projekto vykdytojui skirtų finansavimo lėšų ir išskaičiuotinų netinkamų finansuoti išlaidų sumas. Pasak apelianto, remiantis šiuo teismo sprendimu, 14 242,75 Lt suma turėjo būti grąžinta į Projekto veiklą 1.1.1, todėl teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija dėl šios sumos grąžinimo į Projekto veiklą 1.1.3.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje, ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracine bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudicinę reikšmę turi teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti faktai, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A492-1101/2014) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-2657-624/2013) dalimi, kurią apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje pateiktu skundu pareiškėjas UAB „Jakobsen Home Co“ (Projekto vykdytojas) prašė teismo panaikinti atsakovo Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44. Šioje byloje teismas nustatė, kad Įsakymą Nr.4-44 Ūkio ministerija priėmė išnagrinėjusi Agentūros (Įgyvendinančiosios institucijos) 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr.VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02, kuriame buvo konstatuoti Projekto vykdytojo padaryti pažeidimai vykdant pirkimą pagal Projektą, kurio įgyvendinimui pagal Sutartį Projekto vykdytojui skiriama iš Europos Sąjungos fondų iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (92 101 Lt, neįskaitant PVM ), ir pasiūlyta taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo bendros Sutartyje numatytos tinkamų išlaidų sumos (184 203 Lt), t.y. pasiūlyta pripažinti 46 050,75 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis; pakeisti Sutartį netinkama finansuoti išlaidų dalimi - 23 025,25 Lt iš ES fondų lėšų ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dalį iš Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Ūkio ministerija, Įsakymu Nr.4-44 pripažino Projekto išlaidų sumą - 46 050,75 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis (įskaitydama Projekto vykdytojo įnašą - 23 025,25 Lt) (1 punktas); sumažino Projekto vykdytojui skirtą finansavimo lėšų sumą - 23 025,25 Lt (2 punktas); pavedė Agentūrai netinkamų finansuoti išlaidų dalį - 23 025,25 Lt ES finansinės paramos lėšų išskaičiuoti iš Projekto vykdytojo mokėjimo prašymo, pateikto pagal Projektą (3.1 punktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu pakeitė Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-44: 1 punkte nurodytą Projekto netinkamų išlaidų sumą - 46 050,75 Lt pakeitė į 31 808 Lt sumą; įskaityto UAB „Jakobsen Home Co“ įnašo sumą - 23 025,50 Lt pakeitė į 15 904 Lt sumą; 2 punkte nurodytą UAB „Jakobsen Home Co“ skirtą finansavimo lėšų sumą - 23 025,50 Lt pakeitė į 15 904 Lt sumą; 3.1. punkte išdėstytą pavedimą Agentūrai išskaičiuoti netinamų finansuoti išlaidų dalies sumą - 23 025,50 Lt pakeitė į 15 904 Lt sumą.

Teismas šiuos Įsakymo Nr.4-44 pakeitimus padarė nustatęs, kad Agentūra pagrįstai pripažino, jog UAB „Jakobsen Home Co“, įvykdžiusi paslaugų pirkimus be tinkamo konkurso, pažeidė skaidrumo principą ir, vadovaudamasis Pirkimų tvarkos aprašu, Europos Komisijos rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-LT) priedo 2 dalies, kurioje nurodyti sutarčių, kurioms netaikomos arba iš dalies taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos, pažeidimai, numatyto pažeidimo Nr. 21 (sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas) sankcija ir pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti UAB „Jakobsen Home Co“ 25 proc. finansinę korekciją, tačiau nustatydama sumą, nuo kurios skaičiuojamas finansinės korekcijos dydis, Agentūra netinkamai taikė teisės aktus (Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas, Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires, Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos nuostatas).

Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 2.1-2.3 punktus, Projekto biudžete nustatyta didžiausia jo (Projekto) tinkamų finansuoti išlaidų suma – 184 203 Lt, neįskaitant PVM, iš kurios pareiškėjui Projekto įgyvendinimui skiriama iki 92 101 Lt (iki 50 proc.) ES lėšų, o kitas lėšas pareiškėjas įsipareigoja skirti pats. Teismas iš Sutarties ir jos priedų nustatė, kad Projekto biudžetas (iš viso 184 203 Lt) buvo paskirstytas trims Projekto veikloms: Centralizuotos visus užsakymo ir gamybos procesus integruotai valdančios elektroninės sistemos diegimas (veikla 1.1.1) - 83 789 Lt;

Didmeninio kliento interaktyvios prieigos prie užsakymų proceso sukūrimas (veikla 1.1.2) - 43 443 Lt); Integruotos vizualizuotos užsakymo sistemos sukūrimas ir pritaikymas (veikla 1.1.3) -56 971 Lt. Šios veiklos pagal 2011 m. birželio 9 d. Pirkimų planą Nr. 1, turėjo būti įgyvendinamos vykdant tris atskirus pirkimus. Pirkimų planas 2012 m. gegužės 2 d. buvo patikslintas, kadangi Projekto vykdytojui įgyvendinus veiklą 1.1.1 realiai buvo įgyvendinta ir veikla 1.1.2, todėl pirkimų plane liko tik du pirkimai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo padaryti Pirkimų tvarkos aprašo pažeidimai, kurie yra pagrindas taikyti finansinę korekciją, yra susiję su pirmąją ir antrąja Projekto veiklomis, kurioms pagal Projekto biudžetą turėjo būti skiriama 127 232 Lt lėšų, todėl teismas konstatavo, kad 25 proc. finansinė korekcija turi būti skaičiuojama nuo šios Projekto biudžeto sumos, o ne nuo Projekto biudžete numatytos tinkamų finansuoti išlaidų sumos (184 203 Lt) visoms veikloms (1.1.1-1.1.3).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A492-1101/2014) šią Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Iš minėtoje byloje teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 4-44 yra Ūkio ministerijos 2012 m. spalio 12 d. įsakymo Nr.4-995 nauja redakcija dėl 25 proc. finansinės korekcijos taikymo, priimta atlikus pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą, kuris buvo įformintas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, išdėstytu 2012 m. gruodžio 13 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr.VP2-2.1-ŪM-02-K-02-154/IT02. Ūkio ministro Įsakyme Nr. 4-44 nurodyta netinkamų finansuoti išlaidų suma - 46 050,75 Lt buvo apskaičiuota nuo Projekto biudžete nustatytos didžiausios Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos – 184 203,00 Lt (83 789,00 Lt +43.443,00 Lt + 56 971,00 Lt), atitinkamai (proporcingai Sutarties 2 punkte nurodytoms Projekto finansavimo lėšų proporcijoms) sumažinant 23 025,25 Lt Projekto vykdytojui finansavimą iš ES lėšų. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 15 d. sprendime priėjus prie išvadų, kad 25 proc. finansinė korekcija turi būti skaičiuojama nuo veikloms 1.1.1 -1.1.2 skirtų Biudžeto projekto lėšų 127 232,00 Lt (83 789,00 Lt +4 3.443,00 Lt), teismas nustatė, kad Ūkio ministerijos Įsakyme Nr. 4-44 nurodyta Projekto netinkamų išlaidų suma - 46 050,75 Lt turi būti pakeista į 31 808,00 Lt sumą (sumažinta 14 242, 75 Lt) ir atitinkamai turi būti pakeista Projekto vykdytojui skiriama finansavimo lėšų suma (atitinkamai ir išskaičiuotina iš Projekto vykdytojo mokėjimo prašymo išskaičiuotina netinkamų finansuoti išlaidų dalis) iš 23 025,50 Lt į 15 904,00 Lt sumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai (Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymai Nr. 4-568 ir Nr. 4-569 ir 2014 m. rugsėjo 8 d. Projekto vienašalis pakeitimas Nr.4) yra minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo dokumentai, kuriais Ūkio ministerija, atsižvelgdama į įgyvendinančiosios institucijos pateiktus procedūrinius dokumentus, parengtus pagal įsiteisėjusiame teismo sprendimu atliktą Įsakymo Nr. 4-44 pakeitimą, į Projekto ir jo administravimo dokumentus perkėlė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi atliktą Ūkio ministerijos Įsakymu Nr. 4-44 taikytos 25 proc. finansinės korekcijos pakeitimą.

Pažymėtina, kad Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme Nr. 4-568 nurodytos dėl padaryto pažeidimo netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos, sumažinta UAB „Jakobsen Home Co“ finansavimo netinkamų finansuoti išlaidų dalis iš ES fondų lėšų bei išskaičiuotinos netinkamų finansuoti išlaidų dalys iš Projekto vykdytojo lėšų ir iš Projekto vykdytojo mokėjimo pranešimo, yra tokios sumos, kurios nustatytos minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais pakeičiant Ūkio ministerijos Įsakymu Nr. 4-44 taikytą 25 proc. finansinę korekciją.

Atitinkamai Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 4-569 atliktu Ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.4-274 43 punkto pakeitimu į Projekto administravimo dokumentus buvo perkelta minėtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dalis nurodant pakeistą (sumažintą pritaikius 25 proc. finansinę korekciją) Projekto padengiamų iš ES fondų lėšų finansavimo dalis – iki 76 197,00 Lt. Pagal Sutartį Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti iki 92 101 Lt iš ES fondų lėšų tinkamos finansuoti išlaidoms.

Minėtais administracinių teismų sprendimais nustačius, kad pritaikius 25 proc. finansinę korekciją UAB „Jakobsen Home Co“ skirta finansavimo iš ES fondų lėšų suma mažintina 15 904 Lt, Ūkio ministerija 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 4-569 atitinkamai koregavo (sumažino) Projekto įgyvendinimui skirtą iš ES fondų lėšų finansavimo dalį iš 92 101,00 Lt į 76 197,00 Lt (92 101,00 Lt - 15 904,00 Lt). Atitinkamas korekcijas, atitinkančias aptariamus įsiteisėjusius teismų sprendimus, Ūkio ministerija atliko Sutarties vienašaliu pakeitimu Nr.4, t.y.

Sutarties 2.1 punkte Projekto biudžete nustatytą didžiausią Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą pakeitė į 152 395,00 Lt (184,205,00 – 31 808 Lt netinkamų finansuoti išlaidų), 2.2 punkte Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriamą iš ES fondų sumą pakeitė į 76 197,00 Lt (92 101,00 Lt - 15 904,00 Lt mažintina pritaikius finansinę korekciją finansavimo iš ES fondų suma), o 2.3 punkte nurodytą Projekto vykdytojo įsipareigojimą skirti Projektui įgyvendinti savo lėšų dalį pakeitė į 76 198,00 Lt (92 102,00 Lt - 15 904,00 Lt).

Taigi pareiškėjui dėl Projekto įgyvendinimui skirtų lėšų iš ES fondų sumažinimo teisines pasekmes sukelia teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, nes atsakovas, kaip jau buvo minėta, į pareiškėjo šioje byloje ginčijamus aktus, kurie faktiškai yra Projekto įgyvendinimo administravimo aktai, tik perkėlė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos 25 proc. finansinės korekcijos reikšmes (atitinkamas sumas), kurias teismas nustatė, ištaisydamas įgyvendinančiosios institucijos klaidas neteisingai nustatant nuo kokios Projekto biudžeto sumos turėjo būti apskaičiuota Projekto vykdytojui finansinė korekcija kartu konstatuodamas kad 25 proc. finansinė korekcija už nustatytą pažeidimą pareiškėjui turi būti taikoma.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentais, kad pareiškėjo skundžiami šioje aktai, priimti įsiteisėjus teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimtiems procesiniams sprendimams, pareiškėjui nesukėlė jokių naujų teisinių pasekmių.

Sutarties vienašalio pakeitimo Nr.4 priedo 4 punktu buvo pakeistas Sutarties 2 priedas „Biudžeto projektas“, t.y. pakeitus Sutarties 2 punktą lentelėje išdėstytas sumažinto, atsižvelgiant į finansinę korekciją, Projekto biudžeto (152 395,00 Lt ) paskirstymas pagal Projekto veiklas (53. 251,50 Lt veiklai 1.1.1, 42 172,50 Lt veiklai 1.1.2 ir 56 971,00 veiklai 1.1.3) nurodant skiriamą finansavimą iš ES fondų -76 197,00 Lt. Iš aptariamos redakcijos Sutarties 2 priedo turinio matyti, kad atsakovas 14 242, 75 Lt (46 050,75 Lt - 31 808,00 Lt) sumą, t.y.teismo nustatytos Projekto netinkamų finansuoti išlaidų sumos skirtumą, priskyrė Projekto veiklai 1.1.3, t.y. veiklai, kuriai, kaip buvo nustatyta teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4, 25 proc. finansinė korekcija netaikytina.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicija, kad toks Projekto biudžeto patikslinimas atitinka teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus. Apelianto argumentus esą įsiteisėjus minėtoje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams, atsakovas 14 242, 75 Lt turėjo priskirti Projekto veiklai 1.1.1, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ta faktinė aplinkybė, kad Agentūra 2012 m. gruodžio 19 d., t. y. po to, kai 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu nutarė siūlyti Ūkio ministerijai taikyti Projekto vykdytojui 25 proc. finansinę korekciją, apskaičiuotą nuo Projekto veiklų 1.1.1- 1.1.3, ji gavo Projekto vykdytojo informaciją apie įvykdytą pirkimą pagal Projekto veiklą 1.1.3.

Atsižvelgdama į 2012 m. gruodžio 19 d. gautą iš Projekto vykdytojo informaciją ir po to gautą jo prašymą leisti sutaupytas pagal Projekto veiklą 1.1.3 lėšas panaudoti Projekto veiklai 1.1.1, Agentūra 2013 m. balandžio 2 d. leido Projekto vykdytojui 14 242, 75 Lt tinkamų finansuoti išlaidų panaudoti veiklai Nr.1.1.1. Ši suma sudaro 25 proc. Projekto veiklai 1.1.3 pagal Projekto biudžetą numatytos sumos (56 971,00 Lt) ir nėra atsitiktinis sutapimas su suma (14 242, 75 Lt) pagal teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimtus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, nes šią sumą pagal minėtus teismų sprendimus sudaro skirtumas tarp Ūkio ministerijos 2013 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 4-44 netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos (46 050,75 Lt), kurią Agentūra apskaičiavo nepagrįstai įtraukdama Projekto veiklai 1.1.3 skirtas lėšas (56 971,00 Lt) ir sumos (31 808,00 Lt), kurią teismas nustatė kaip netinkamas finansuoti Projekto išlaidas, apskaičiuotas pritaikius 25 proc. Finansinę korekciją nuo Projekto veikloms 1.1.1 ir 1.1.2 skirtų Projekto biudžeto lėšų. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes matyti, kad Agentūra, leisdama 14 242, 75 Lt perkelti iš Projekto veiklos 1.1.3 į veiklą 1.1.1 tokiu būdu taisė savo klaidą dėl 25 proc. finansinės korekcijos nepagrįsto taikymo pagal Projekto veiklą 1.1.3.

Agentūrai ir Ūkio ministerijai vykdant minėtus įsiteisėjusius teismo sprendimus 14 242, 75 Lt priskyrimas Projekto veiklai 1.1.1 reikštų, kad minėtoje byloje teismu pripažintas pagrįstu ir teisėtu 25 proc. finansinės korekcijos taikymas Projekto veiklai 1.1.1 faktiškai netaikomas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra aiškiai nurodyta finansinės korekcijos taikymo apimtis ir konkrečios finansinės išraiškos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai iš naujo kelia klausimą dėl 25 proc. finansinės korekcijos skaičiavimo variantų, todėl šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pabrėždama teisminiame procese Nr.3-61-3-00726-2013-4 priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinę reikšmę, akcentuodama, kad abiejų teisminių procesų atvejais ginčo teisinius santykius reglamentuoja tos pačios teisės normos ir dėl to jų nekartodama, konstatuoja, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais iš esmės sutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jakobsen Home Co“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas