2022-11-03 Nr. AB-26150-3-63-3-01156-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-558-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01156-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 39-S-371 „Dėl gauto prašymo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos kelių policijos tarnybą atlyginti pareiškėjai 250 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidas už advokato pagalbą, kurias ji patyrė, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos G. D. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad teismų praktikoje dėl tokio pobūdžio ginčų yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas BPK 106 straipsnyje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apžvelgęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja reikalavimą dėl 250 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidų už advokato pagalbą, suteiktą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo turėjo reikšti būtent toje administracinio nusižengimo byloje, o jeigu Lietuvos kelių policijos tarnyba būtų nusprendusi jo netenkinti, šį jos sprendimą galėjo bei turėjo skųsti ANK 622 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja akcentuoja, kad ji kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą, prašydama jai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyba Raštu atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad šis Raštas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad institucija neperdavė jos prašymo bendrosios kompetencijos teismui, o ji neturi jokios kitos galimybės apginti savo teises. Pats ginčas yra administracinio pobūdžio, atitinkantis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio ginčo sąvoką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. D. skundą dėl išlaidų patirtų administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

LVAT yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja pareiškė šiuos materialinius teisinius reikalavimus, t. y. (i) panaikinti 2022 m. gegužės 4 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos raštą Nr. 39-S-371 „Dėl gauto prašymo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, (ii) įpareigoti Lietuvos kelių policijos tarnybą atlyginti pareiškėjai jos patirtas 250 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidas už advokato pagalbą, administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų nustatyta, kad: 1) Lietuvos kelių policijos tarnyba 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, pareiškėjai skyrė administracinę nuobaudą – 110 Eur baudą; 2) nesutikdamas su 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu, pareiškėjos advokatas D. L. 2022 m. vasario 15 d. su skundu kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus, prašydamas (i) atnaujinti Nutarimo apskundimo terminą, (ii) panaikinti Nutarimą ir (iii) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (šiame skunde Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pareikštas); 3) Lietuvos kelių policijos tarnyba 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą (i) atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), (ii) vadovaujantis inter alia (be kita ko) ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje sudėties; 4) pareiškėja 2022 m. balandžio 14 d. Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikė prašymą atlyginti administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) patirtas 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (pareiškėja teigia, kad tokią sumą ji sumokėjo advokatui pagal 2022 m. vasario 14 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 10-20/3-4 už skundo teismui (Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams) surašymą); 5) Lietuvos kelių policijos tarnyba 2022 m. gegužės 4 d. Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. balandžio 14 d. pateiktą prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su tikrinamoje Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėja skunde teismui iš esmės suformulavo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 250 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidas už advokato pagalbą, kurias ji patyrė, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuri (byla) atsakovo 2022 m. vasario 18 d. nutarimu buvo nutraukta, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip minėta, pareiškėja Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams teiktame 2022 m. vasario 15 d. skunde reikalavimo priteisti dėl bylinėjimosi išlaidų nereiškė. Tokio pobūdžio reikalavimą ji pareiškė Lietuvos kelių policijos tarnybai (žr. 2022 m. balandžio 14 d. prašymą).

ANK 622 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą“.

ANK 415 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ir savo kompetencijos ribose nutarimus toje administracinių nusižengimų teisenoje priima policijos pareigūnai (ANK 615 str. 1 d., 589 str. 49 p.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 622 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad ginčų dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu priimtų nutarimų ir sprendimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (kaip neatsiejamai susijusių su šia administracinio nusižengimo teisena) nagrinėjamas priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, t. y. tokie ginčai turi būti nagrinėjami apylinkės teisme pagal institucijos buvimo vietą.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartyje iš esmės pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos 250 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti reiškiamas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos kelių policijos tarnybos sprendimas tokio prašymo netenkinti galėjo būti skundžiamas ANK 622 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė