2023-04-05 Nr. DBT-44-3-61-3-02456-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-19/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02456-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų R. A., L. J., E. K., R. K. ir A. M. skundo atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir neveikimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai R. A., L. J., E. K., R. K. ir A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai skunde prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su teisėjų teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimu, t. y. valstybės institucijų neveikimu teisės aktuose nenustatant objektyviais kriterijais apibrėžto teisėjų atlyginimo bazinio dydžio bei bazinį dydį objektyviai keičiančio atlygio už taikomus reikalavimus teisėjams. Pasak pareiškėjų, valstybės institucijos nėra ėmusios pakankamų veiksmų reguliuojant teisėjų darbo apmokėjimo dydį taip, kad jo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu nesikeistų į mažesnę pusę. Įstatymų leidėjui neveikiant, teisėjų atlyginimai mažėja, todėl tai prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, suabejojo, ar jis gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjai yra Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai, proceso dalyviams gali kelti pagrįstas abejones, ar bus užtikrinama viena iš tinkamo proceso garantijų, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismas remiasi specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, pagal kurią bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus – bendrosios kompetencijos teismai (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 6 d. nutartis, 2011 m. balandžio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-24-2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-134/2013). Nutartyje taip pat pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1182 „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“, Regionų apygardos administracinis teismas nuo 2024 m. sausio 1 d. bus prijungtas prie Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 3 dalis nustato draudimą nagrinėti to pačio teismo teisėjų bylas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, nurodydami, kad jos institucijos – Vyriausybė, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija – neteisėtai nesiėmė teisinio reguliavimo priemonių, t. y. nenustatė tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų užtikrinamas teisingas pareiškėjų, kaip teisėjų, darbo apmokėjimas. Toks ginčas pagal savo pobūdį yra susijęs su valstybės institucijų veikla reglamentavimo srityje, todėl bendruoju atveju dėl tokios veiklos kilusios žalos atlyginimo bylos turėtų būti nagrinėjamos administraciniame teisme.

Pareiškėjai yra Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai; vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, savo pasirinkimu skundą teismui jie pateikė pagal atsakovo buveinę – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1182 „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ 1 straipsnį, Seimas nutarė pradėti apygardos administracinių teismų reorganizavimo prijungimo būdu procedūras Regionų apygardos administracinį teismą prijungiant prie Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Seimas taip pat nustatė, kad po reorganizavimo pasibaigusio teismo teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiančiam teismui pereina nuo 2024 m. sausio 1 d. (minėto nutarimo 3 str.). Taigi Regionų apygardos administracinis teismas, kurio Klaipėdos rūmų teisėjais yra paskirti pareiškėjai, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus prijungtas prie jų skundą gavusio Vilniaus apygardos administracinio teismo. Vadovaujantis 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1573, nuo 2024 m. sausio 1 d. veiks Regionų administracinis teismas, kurį sudarys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių rūmai.

Taigi po 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjų byla bus nagrinėjama Regionų administraciniame teisme. Pagal pareiškėjų pateiktą skundą atsakovas – Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Vyriausybė, Teisingumo ministerija bei Finansų ministerija, tačiau ginčo dalykas iš esmės susijęs su teisėjų darbo apmokėjimu. Nurodytos aplinkybės lemia, kad siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo įgyvendinimą vykdant teisingumą ir išvengti abejonių dėl viešųjų interesų ir toje pačioje teismų sistemoje (administracinių teismų) dirbančių teisėjų privataus intereso ginant savo teises nesuderinamumo, atsižvelgiant į funkcinį–organizacinį bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų savarankiškumą, šiuo atveju ginčo pagal administracinių teismų teisėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, patirtos nenustatant teisingo darbo apmokėjimo, nagrinėjimas turi būti priskirtas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, byla pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei perduodama Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str., 29 str.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų R. A., L. J., E. K., R. K. ir A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo ir neveikimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys