9851556c-2c6b-4aa8-bb41-0c2f7dbd82e4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-239/2014Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00308-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 63.1; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. preliminarus spendimas visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-855-467/2012 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic construction development group“ ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl skolos, netesybų ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Baltic construction development group“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl Å¡i Skuodo rajono apylinkės teismo nagrinėta byla Å¡io teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi perduota nagrinėti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui (Ä®monių bankroto įstatymo 18 straipsnio 5 dalis, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ä®monės administratoriumi paskirta M. B. teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo atstatydinta, o administratoriumi buvo paskirtas UAB „Bankroto centras“ (civilinė byla Nr. B2-1053-302/2014). Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Baltic construction development group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-1053-302/2014). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas BUAB „Baltic construction development group“ 2010 m. liepos 22 d. kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V.

S., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ jos 63 056,44 Lt skolos, 6 179,53 Lt netesybų, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakove V. S. 2009 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį (toliau Sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti jai 60 000 Lt, kuriuos pastaroji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010 m. birželio 1 d. Pinigus atsakovei pervedė į jos sÄ skaitÄ , esančiÄ â€žSwedbank“, AB, keturiais mokėjimo pavedimais: 2009 m. balandžio 30 d.

Nr. 294; 2009 m. gegužės 18 d. Nr. 296; 2009 m. birželio 1 d. Nr. 301 ir 2009 m. liepos 28 d. Nr. 504, tačiau ji paskolos negrÄ Å¾ino. Todėl vadovaudamasis Sutarties 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Skuodo rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovė dėl Å¡io teismo sprendimo pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydama jį panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ingu atveju – įvykdymÄ atidėti iki 2011 m. sausio 1 d.

Teigė, kad su ieÅ¡kovu tarėsi dėl prievolės įvykdymo (skolos priėmimo dalimis, termino atidėjimo iki 2010-12-31), tačiau sutarties sÄ lygos pakeitimas nebuvo įformintas dėl jo nebendradarbiavimo ir nesikooperavimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas suteikė tik dalį iÅ¡ žadėtos 160 000 Lt paskolos, savalaikiai vykdyti prievolės negalėjo dėl sunkmečio ir dėl ginčo su kitu įmonės akcininku Ž. J.. Tvirtino, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti ir palÅ«kanas, ir netesybas, siekia nepagrįstai praturtėti, todėl teismas turėtų priteisti tik palÅ«kanas, be to, netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ir mažintinos iki 0,02 procento.Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pagal atsakovės V.

S. prieÅ¡taravimus Vilniaus apygardos teisme, ji į 2012 m. kovo 2 d. teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant ir nagrinėjimÄ atidėti. Teismas atsakovės neatvykimo į posėdį priežasties nelaikė svarbia, praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. preliminarų spendimÄ , o taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės V.

S. ieÅ¡kovui BUAB „Baltic construction development group“ 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 63 056,44 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-07-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 039 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės priteisė ir 24 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Jos praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.Teismas nustatė, jog atsakovė V. S. pažeidė tarp Å¡alių 2009 m. balandžio 30 d. sudarytos paskolos sutarties (toliau Sutartis) sÄ lygas ir ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino jai suteiktos 60 000 Lt paskolos, nesumokėjo palÅ«kanų bei delspinigių ir dėl to susidarė 69 235,97 Lt skola.

Todėl vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.870 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.875 straipsnio, CPK 178 straipsnio nuostatomis, sprendė, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. preliminariu sprendimu pagrįstai ir teisėtai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Å¡iÄ skolÄ . Nurodė, jog atsakovės prieÅ¡taravimų argumentai, kad ji yra siÅ«liusi ieÅ¡kovui ne ginčo tvarka spręsti situacijÄ , tačiau ieÅ¡kovas nebendradarbiauja ir nesikooperuoja, nepagrįsti įrodymais, be to, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo nepriteisti ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intos paskolos (CPK 178 str.).

Nustatė, kad pati atsakovė nesielgia sÄ Å¾iningai, nes jau keletÄ metų ne tik kad negrÄ Å¾ino, bet ir nepradėjo grÄ Å¾inti gautos paskolos (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).Teismas sprendė, kad preliminariu teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės taip pat teisingai priteistos 5 procentų dydžio – 3 056,44 Lt metinės palÅ«kanos, susidariusios 2010 m. birželio 1 dienÄ â€“ paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ (Sutarties 3 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis), bei ieÅ¡kinio padavimo dienai sudarę 6 179,53 Lt delspinigiai – 0,2 procentai nuo laiku negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ (Sutarties 4 straipsnio 3 dalis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės argumentus, nurodytus prieÅ¡taraujant dėl palÅ«kanų bei delspinigių, jų dydžio, teismas atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.71-6.72 straipsniai, 6.873-6.874 straipsniai). Be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.73 straipsnio normos netaikytinos, nes atsakovė V. S. negrÄ Å¾ino visos paskolos nors terminas tam baigėsi dar 2010 m. birželio 1 d. Sprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos įstatymų nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų metinės procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), o taip pat 1 039 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir 24 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo įvykdymÄ iki 2011 m. sausio 1 d., nes Å¡is terminas jau yra pasibaigęs, be to praÅ¡ymas nepagrįstas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. galutinį sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , pažeidė civilinio proceso normų reikalavimus bei atsakovės proceso teises, nes nebuvo patenkintas nė vienas jos praÅ¡ymas dėl bylos atidėjimo, neatsižvelgta į sunkiÄ jos padėtį – jai, kaip vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos moteriai dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo labai ribotas, neatsižvelgta į tai, kad buvo sprendžiama dėl ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus pakeitimo (civilinė byla Nr. B2-3382-302/2012); neatsižvelgta į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-5753-56/2011 tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo 2010-02-03 buvo sudaryta taikos sutartis dėl dviejų paskolos sutarčių vykdymo, todėl nesujungus Å¡ių bylų pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas; atsakovei nesuteikta galimybės pasisakyti ir apginti savo pozicijos teisme ir tuo pažeisti proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principai.Teismas be pagrindo laikė nepagrįstais jos prieÅ¡taravimų argumentus, kad preliminariu teismo sprendimu priteistų 6 179,35 Lt delspinigių, tai yra 0,2 procentai už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ , suma bei procentinė norma, kurių teisinė prigimtis yra tiek prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, tiek sutartinės civilinės atsakomybės forma, yra aiÅ¡kiai, neprotingai per didelė, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių netesybų dydžio, pažeidė teismų praktikos nuostatas, nes neatsižvelgė konkrečias bylos aplinkybes – buvo atliktas nekomercinis sandoris, kad 2010-10-19 bankui buvo pervesta 3 000 Lt suma už paskolos sutartį, etc., kad protinga ir proporcinga delspinigių norma laikytina 0,02 proc. už kiekvienÄ dienÄ .Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , neatskleidė visos bylos esmės, iÅ¡nagrinėjo ne visas aplinkybes, pažeidė esminius civilinio proceso principus, atsakovės teises, todėl Å¡is teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla turi bÅ«ti perduota nagrinėti pirmos instancijos iÅ¡ naujo, kad bÅ«tų įvertintos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 327 str.).

IeÅ¡kovas BUAB „Baltic construction development group“ atsiliepimo į atsakovės V. S. apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija bylÄ nagrinėja, neperžengdama atsakovės V.

S. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Prieš imantis nagrinėti šiame skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, šiuo atveju yra aktualu tai, kad sutinkamai su CPK 12 straipsnyje bei 13 straipsnyje įtvirtintais rungimosi bei dispozityviškumo principais, kiekviena šalis, kiti proceso dalyviai privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, kartu jie turi teisę laisvai disponuoti priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Minėta, jog apeliantė V. S. teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iÅ¡ viso neatskleidus bylos esmės – nenustačius ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus bei pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas, pažeidžiant esminių civilinio proceso principų reikalavimus bei jos proceso teises. Å ie motyvai atmetami, kaip nepagrįsti (CPK 185 str.). Pasisakydama dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusiu su priteistais delspinigiais, teisėjų kolegija, visų pirma pabrėžia, jog Å¡iame skunde pačios atsakovės cituojamuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimuose nurodyta, kad netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das ir sutartinės civilinės atsakomybės forma; kad viena iÅ¡ netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji, kai skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip iÅ¡vengti neigiamų turtinių padarinių; kad skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos, atlikdamos kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , padeda kompensuoti kreditoriaus interesÄ ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio; kad netesybos, bÅ«damos civilinės atsakomybės forma, gali bÅ«ti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės; kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ ir kt., tačiau Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis; kad sumažinant delspinigių normÄ yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas, tačiau tokie suvaržymai yra bÅ«tini ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , apsaugant sutarties Å¡alis nuo neproporcingų įsipareigojimų, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras" v.

A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. C. Baltic“ v. UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Taigi atsakovė remdamasi Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tuo pačiu pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, tiesiogiai nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl reikalaujamų priteisti netesybų normos bei dydžio yra privalu turėti omenyje, kad tai kompensacinės, skatinamÄ jį poveikį turinčios lėšos ir bÅ«tina remtis iÅ¡samia nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių analize.Apeliantė, vėlgi remdamasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodo, jog pagal formuojamÄ praktikÄ 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palÅ«kanų, yra laikomi aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market" v.

UAB „LygiakraÅ¡tis", bylos Nr. 3K-3-1070/2003,2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v. „Ferteksos transportas", bylos Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėlesnėse nutartyse nuosekliai pabrėžia, jog dėl sutartinių netesybų dydžio kiekvienu atveju yra sprendžiama bÅ«tent pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, etc.).Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ protinga bei proporcinga delspinigių norma laikytina 0,02 procento nuo laiku negrÄ Å¾intos skolos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Teismas teisingai nurodė, kad pagal bylos medžiagÄ atsakovė V. S. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos visiÅ¡kai neatsiskaitinėjo su ieÅ¡kovu BUAB „Baltic construction development group“ pagal paskolos sutartį, nors paskola buvo suteikta dar 2009 m. balandžio-liepos mėnesiais, ir jos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi dar 2010 m. birželio 1 d. Akivaizdu, kad teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tokie atsakovės veiksmai sudaro pakankamÄ pagrindÄ vertinti jos elgesį kaip nesÄ Å¾iningÄ , neketinant savo prievolės vykdyti apskritai (CK 6.200 str.).

Siekdama pagrįsti savo teiginius, atsakovė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, jog 2010 m. spalio 19 d. ieÅ¡kovui UAB „Baltic construction development group“ buvo pervesta 3 000 Lt skolos, tačiau Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį teismui pateikė dar 2010 m. liepos 22 d. Todėl šį faktÄ vertinant bendrame aplinkybių kontekste, tai yra sumokėtÄ skolos dalį lyginant su visos pradelstos skolos dydžiu, uždelsimo atsiskaityti termino trukme ir kt., – spręstina, jog jis taip pat nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo (CPK 185 str., 178 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat yra nepagrįsti apeliantės V.

S. skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilinio proceso normų reikalavimų bei jos proceso teisių pažeidimų, suteikiančių pagrindÄ naikinti šį galutinį teismo sprendimÄ , o bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 185 str.). Visų pirma, kaip žinoma, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Be to, Å¡iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Å iuo klausimu teisėjų kolegija, kaip minėta, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Antra, atsakovė, pasinaudodama savo teise apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , Å¡iam teismui pateikė skundÄ , jame iÅ¡dėstydama visus savo motyvus, susijusius, tiek su materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimu bei taikymu, tiek su civilinio proceso normų aiÅ¡kinimu bei taikymu.

Å is teismas pirmiau pateiktais motyvais pasisakė dėl minėtų apeliantės teiginių. Taigi atmetami, kaip nepagrįsti apeliantės skundo motyvai, jog teismas jai nesuteikė galimybės pasisakyti, teisme apginti savo pozicijÄ , tuo pažeidžiant tiek jos proceso teises, tiek proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principus (CPK 7 str., 8 str., 42 str., 185 str.).Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo Danske Bank A/S bei atsakovų V. B. ir L. B. ir kt. ginÄÄ , atskleidė Å¡ios bylos esmę, nustatė visas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Todėl, vadovaudamasi pirmiau paminėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kitų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo bei atsakovų atsiliepimo į šį skundÄ argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Nijolė PiÅ¡kinaitė Donatas Å ernas                     Â