2020-10-14 Nr. AB-18988-3-62-3-01853-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-681-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01853-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos 43.3.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas: panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. 7-2901; panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-2500; įpareigoti Pravieniškių PN-AK pateikti teikimą teismui, įgyvendinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 394 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 402 straipsnio reikalavimus; priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, taip pat išaiškinta, kad reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK pateikti teikimą teismui, įgyvendinant BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 402 straipsnio reikalavimus, nėra pakankamai konkretus ir aiškus. Pareiškėjas nenurodė, kokį teikimą ir kokiam teismui prašo įpareigoti atsakovą pateikti. Išaiškinta, kad pareiškėjas gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti tuos konkrečius veiksmus, dėl kurių kilo ginčas, t. y. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu (skundu) atlikti konkrečius veiksmus, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina prašomų veiksmų atlikimą. Teismas nurodė, kad tokiu atveju prie skundo pridėtinas pareiškėjo kreipimasis į Pravieniškių PN-AK dėl analogiško reikalavimo (ABTĮ 25 str. 1 d.), kuris reiškiamas ir teismui.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. 7-2901; 2) panaikinti Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-2500; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo vietos teismui pateikti teikimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus; 4) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą atsakovams Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dalyje dėl reikalavimų: panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. 7-2901; panaikinti Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-2500; priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo vietos teismui pateikti teikimą dėl BPK 76 straipsnio 3 dalies, 359 straipsnio 1 dalies taikymo 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, laikė nepaduotu.

Dėl trečiojo skundo reikalavimo, kurį laikė nepaduotu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtent su analogišku reikalavimu buvo kreipęsis į atsakovą. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš skundžiamo Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. rašto Nr. 7-2901 turinio matyti, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, prašydamas „imtis BPK 393 straipsnio 2 dalies, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto, teikiant teikimą vietos teismui įgyvendinant BPK 402 straipsnį“. Teismas darė išvadą, kad minėtame rašte pacituotas pareiškėjo reikalavimas nesutampa su teismui išdėstytu reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, pareiškėjas nei pirminiame, nei patikslintame skunde šio reikalavimo nesuformulavo pakankamai aiškiai, nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas siekia įpareigoti atsakovą atlikti. Teismas darė išvadą, kad dėl neaiškių ir nekonkrečių skundo reikalavimų, nedetalizuotų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pareiškėjo kreipimasis į teismą yra ydingas. Teismas pažymėjo, kad ginčo pagrindo ir dalyko suformavimas yra būtent pareiškėjo, inicijuojančio bylą, prerogatyva, teismas negali už pareiškėją suformuoti skundo pagrindo (aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų dalyje dėl trečiojo skundo reikalavimo (įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus), todėl šioje dalyje skundą laikė nepaduotu.

Kadangi pareiškėjo skundas dalyje dėl likusių reikalavimų iš esmės atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, teismas jį priėmė. Teismas taip pat atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 37 str.), o pareiškėjo prašymą skirti teismo ekspertizę laikė procesiniu, todėl nurodė, kad toks prašymas bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, ir grąžinti šį klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad 2020 m. birželio 1 d. Pravieniškių PN-AK buvo pateikęs pranešimą – prašymą Nr. 72(11-12)1907 imtis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų veiksmų teikiant teikimą bausmės atlikimo vietos teismui įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. raštu nepagrįstai atsisakė įgyvendinti tokius reikalavimus, nurodydamas, kad BPK neįpareigoja teikti jokių teikimų bausmės atlikimo vietos teismui, kai sutrinka po bausmės paskyrimo asmens psichika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartyje byloje Nr. T-1308-753/2020 išaiškinta, jog Pravieniškių PN-AK turi imtis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies kontekste. Pareiškėjas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti šią skundo dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu skundo dalį laikė nepaduota, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas, be kita ko, toks atvejis, kai byla išnagrinėta pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje nurodė, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas, dėl kurio atsakovas priėmė 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. 7-2901, nesutampa su teismui išdėstytu reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, šis reikalavimas nėra pakankamai aiškus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi grindžia iš esmės tuo, kad 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas imtis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų veiksmų teikiant teikimą bausmės atlikimo vietos teismui įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, taip pat atkreipia dėmesį į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartį byloje Nr. T-1308-753/2020.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK pateikti teikimą teismui, įgyvendinant BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 402 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė terminą šio skundo reikalavimo trūkumams šalinti, nurodydamas, kad toks reikalavimas nėra pakankamai konkretus ir aiškus, pareiškėjas nenurodė, kokį teikimą ir kokiam teismui prašo įpareigoti atsakovą pateikti, taip pat pažymėjo, kad prie skundo pridėtinas pareiškėjo kreipimasis į Pravieniškių PN-AK dėl analogiško reikalavimo (ABTĮ 25 str. 1 d.), kuris reiškiamas ir teismui.

Pareiškėjo patikslintame skunde aptariamas reikalavimas suformuluotas taip: įpareigoti Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo vietos teismui pateikti teikimą dėl BPK 76 straipsnio 3 dalies, 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl pareiškėjo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, kaip ir atskirajame skunde paaiškina, kad 2020 m. birželio 1 d. Pravieniškių PN-AK buvo pateikęs pranešimą – prašymą Nr. 72(11-12)1907 imtis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų veiksmų teikiant teikimą bausmės atlikimo vietos teismui įgyvendint BPK 402 straipsnio reikalavimus, tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. raštu nepagrįstai atsisakė įgyvendinti tokius reikalavimus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartį byloje Nr. T-1308-753/2020, kurioje išaiškinta, jog Pravieniškių PN-AK turi imtis BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies kontekste.

Įvertinus pareiškėjo skundą, patikslintą skundą ir pridedamus dokumentus, matyti, kad skunde pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris yra susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtais ir jo skundžiamais individualiais administraciniais aktais, t. y. Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. 7-2901 ir Departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-2500, ir yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinių reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokį savo išvestinį reikalavimą skunde suformulavo pakankamai aiškiai, t. y. aiškiai nurodė instituciją, kurią prašo įpareigoti pateikti teikimą (Pravieniškių PN-AK), taip pat teismą, kuriam toks teikimas turėtų būti teikiamas (bausmės atlikimo vietos teismui), o nurodytos BK ir BPK nuostatos nors ir nėra visiškai analogiškos išvardintoms pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. prašyme Pravieniškių PN-AK, tačiau reguliuoja, be kita ko, iš esmės tapačius teisinius santykius ir neįtvirtina skirtingo pobūdžio bausmę vykdančios institucijos teikimų. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas tikslinti reikalavimą, jį detalizuojant, nagrinėjamu atveju vertintinas kaip perteklinė procesinė priemonė. Esant pakankamai aiškiai suformuluotam pareiškėjo reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu skundo trūkumų šalinimo institutu užuot patikrinęs, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-54/2016, 2012 m. spalio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-222/2012 ir kt.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju aptariamu skundo reikalavimu pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama viešojo administravimo veikla. Pareiškėjo prašomas priimti nagrinėti administraciniame teisme reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK pateikti teikimą teismui yra susijęs su nuteistojo atleidimu nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Tokio pobūdžio teikimas ir su juo susiję teisiniai santykiai reglamentuojami bausmių vykdymo įstatymų, baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. Atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejus nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 1 dalį, susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo, pagal šio straipsnio 2 dalį – teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Vadovaujantis BPK 359 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį <...> nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Pagal šias nuostatas, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, t. y. bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas pareiškėjo skundo reikalavimas yra nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikosi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-93-442/2020, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-364-662/2017), išdėstytus argumentus patvirtina ir paminėta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas aptariamo pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog toks pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), nors turėjo nepriimti, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius