2020-03-30 Nr. CB-3858-2-06-3-11843-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1513/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11843-2017-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 24 d. gautu trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis, kuria atmestas jos prašymas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą už akių, kuriuo patenkintas ieškinys dėl kelio servituto panaikinimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ignoruodami trečiojo asmens pateiktus įrodymus, paneigiančius ieškovų nurodytų aplinkybių naujumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko servituto būtinumas; 2) netinkamai aiškino ir taikė CK 4.135 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos servituto pabaigos klausimais, pagal kurią, išnykus servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto servituto; trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju tokia galimybė būtų tada, jei būtų parengtas ir suderintas žemės sklype esančių pastatų rekonstravimo techninis projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas; 3) teismai, nustatydami servituto turinį, netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą administraciniu aktu reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo patikslintas servituto plotas, nesiaiškinant sklypų savininkų valios dėl nustatyto servituto esmės, paskirties ir naudojimo; trečiojo asmens nuomone, šiuo sprendimu buvo pakeistas servituto turinys; 4) teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė proceso rungimosi principą, nes sprendimą grindė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (servituto atsisakymas), tačiau ieškovas ieškinį grindė tik CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas