9849f69d-742a-4e68-a538-bc97a2bb069f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-424/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00419-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.2. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,nuteistajam R.

A.,nuteistojo gynėjai advokatei Eglei Dargvainei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. IÅ¡ R. A. priteista (duomenys neskelbtini) – 30972 Lt žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini), prekybos agento pareigose pagal 2010 m. liepos 23 d. darbo sutartį Nr. 501, kuri 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. K11-025 pratęsta, ir, bÅ«damas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimÄ , perskaičiavimÄ , saugojimÄ , iÅ¡davimÄ , pervežimÄ ir patikėtų vertybių saugumÄ pagal 2010 m. liepos 23 d. sudarytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ individualios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 501, iÅ¡ klientų už parduotas prekes gavo per 37 kartus 34172 Lt, t.y.: 2852,03 Lt pagal kvitÄ BLB 1776707, 709,56 Lt pagal kvitÄ BLB 1776708, 1057,18 Lt pagal kvitÄ BLB 1776709, 200 Lt pagal kvitÄ BLB 1776710, 298,09 Lt pagal kvitÄ BLB 1776711, 377,35 Lt pagal kvitÄ BLB 1776712, 250 Lt pagal kvitÄ BLB 1776713, 96,67 Lt pagal kvitÄ BLB 1776714, 3890,48 Lt pagal kvitÄ BLB 1776715, 727,55 Lt pagal kvitÄ BLB 1776716, 257,98 Lt pagal kvitÄ BLB 1776717, 500 Lt pagal kvitÄ BLB 1776718, 308,03 Lt pagal kvitÄ BLB 1776719, 400 Lt pagal kvitÄ BLB 1776720, 1507,22 Lt pagal kvitÄ BLB 1776721, 216,01 Lt pagal kvitÄ BLB 1776722, 322,23 Lt pagal kvitÄ BLB 1776723, 581,31 Lt pagal kvitÄ BLB 1776724, 4000 Lt pagal kvitÄ BLB 1776725, 614,05 Lt pagal kvitÄ BLB 1776726, 2347,97 Lt pagal kvitÄ BLB 1776727, 892,83 Lt pagal kvitÄ BLB 1776728, 1053,38 Lt pagal kvitÄ BLB 1776729, 593,14 Lt pagal kvitÄ BLB 1776730, 416,43 Lt pagal kvitÄ BLB 1777881, 708,53 Lt pagal kvitÄ BLB 1777882, 451,33 Lt pagal kvitÄ BLB 1777883, 300 Lt pagal kvitÄ BLB 1777884, 200 Lt pagal kvitÄ BLB 1777885, 835,33 Lt pagal kvitÄ BLB 1777886, 1874,14 Lt pagal kvitÄ BLB 1777887, 628,55 Lt pagal kvitÄ BLB 1777888, 488,01 Lt pagal kvitÄ BLB 1777889, 546,37 Lt pagal kvitÄ BLB 1777890, 575,76 Lt pagal kvitÄ BLB 1777891, 2418,52 Lt pagal kvitÄ BLB 1777892, 675,97 Lt pagal kvitÄ BLB 1777893, kuriuos, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. gegužės 3 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, pasisavino per 37 kartus, pinigus neiÅ¡saugodamas ir neįneÅ¡damas jų į įmonės kasÄ ar į įmonės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , o pasiimdamas ir iÅ¡leisdamas juos savo reikmėms, t. y. pasisavino svetimÄ (duomenys neskelbtini) priklausantį ir jam patikėtÄ turtÄ , padarydamas UAB „Osama“ 34172 Lt žalÄ .Nuteistasis R.

A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, padarė esminių klaidų bausmės individualizavimo stadijoje, tuo pažeidė BK 41 straispnio 2 dalies 5 punkto (neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo), 54 straipsnio (neatsižvelgė į BK specialiojoje dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus), bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalies (netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes) nuostatas.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo skolingas 18000 Lt, kuriuos reikėjo skubiai grÄ Å¾inti.

Apeliantas dėl paskolos bandė eiti į bankus, teiravosi draugų, bet tuo metu pinigų negavo. AtsidÅ«ręs beviltiÅ¡koje padėtyje, tiek savo, tiek žmonos vardu paėmė paskolas įvairiose greitųjų kreditų įmonėse skolai padengti ir ieÅ¡kojo papildomo darbo. Atėjus kreditų gražinimo terminui, nuteistasis pinigų jiems grÄ Å¾inti neturėjo, todėl mokėjo įvairius mokesčius, delspinigius, baudas. Tuo metu nelikdavo pinigų ne tik pragyvenimui, bet ir vaikui bÅ«tiniausiems vaistams bei bÅ«sto paskolai už kuriÄ reikėjo mokėti kiekvienÄ mėnesį.

Nuteistasis teigia, jog tikslo pasisavinti (duomenys neskelbtini) pinigus neturėjo, pinigus iÅ¡ įmonės ,,pasiskolino“ ir atidavė kreditoriams. VisÄ laikÄ manė, kad ras bÅ«dÄ greitai tuos pinigus grÄ Å¾inti, nes intensyviai ne tik ieÅ¡kojo antro darbo, bet ir ieÅ¡kojo iÅ¡ kur pasiskolinti pinigų, kad po truputį galėtų padengti trÅ«kumus darbe. Nuteistasis dėl padaryto labai gailisi, bijo, jog dėl jo neapgalvoto poelgio gali nukentėti vaikai. Nuteistasis taip pat pažymi, jog darbdavio atsiprašė, darbdavys jam atleido ir jie susitaikė – sudarė susitarimÄ , pagal kurį R.

A. įsipareigojo per 26 mėnesius atlyginti visÄ likusiÄ padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo metu neatlygintos žalos dydis yra 24917,18 Lt. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius požymius – į tai, kad tiek darbe, tiek visuomeniniame gyvenime apeliantas charakterizuojamas teigiamai, visada buvo sÄ Å¾iningas, atsakingas ir kruopÅ¡tus, darbe drausmingas, pavestas pareigas atlieko tinkamai. Pažymi, jog teismas tinkamai neiÅ¡analizavo jo finansinės bÅ«klės, kreditorinių Å¡altinių, jo turimo turto ir gaunamų lėšų.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jo Å¡eimos finansinė padėtis nėra gera. Nuo 2011 m. birželio 2 d. jis dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, o 2011 m. lapkričio 7 d., įkÅ«rė individualiÄ Ä¯monę. Mėnesio pajamos yra nuo minimumo iki 2500-3000 Lt. Nuteistojo žmona nedirba, nuo gruodžio mėnesio negauna ir bedarbio paÅ¡alpos. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jo sÅ«nus dažnai serga, leisti jo į darželį nerekomenduojama, sÅ«nų prižiÅ«ri žmona, nuteistasis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , be to, nėra baustas nei administracine, nei baudžiamÄ ja tvarka.Be to, nuteistasis teigia, jog laisvės atėmimo bausmė ne tik neigiamai paveiks Å¡eimos ryÅ¡ius, bet ir socialinę padėtį – nebus kam iÅ¡laikyti vaikų, mokėti paskolas, iÅ¡kils grėsmė prarasti butÄ .

Todėl įstatymo numatytosios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatliktų nei savo paskirties, nei tikslo ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo nuomone, teismo paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo reikalavimų ir iš dalies pažeidžia trečiųjų asmenų (šeimos narių) teises. Nuteistasis pabrėžia, jog paskirta griežta bausmė nėra tinkama siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (tarp tikslų ir bausmės nėra pusiausvyros), kas prieštarauja teisinės valstybės principui.Nuteistojo manymu, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, įvertinęs bylos pavojingumÄ bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti Å¡velnesnę, negu istatymo numatyta, bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis R. A. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.             Nuteistasis R. A. skundžia nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, neatsižvelgė į BK spacialiojoje dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus ir netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.             Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.             Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal    BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.              Skundžiamu nuosprendžiu R.

A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Å io straipsnio sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Laikydamasis Å¡ių sankcijos ribų teismas paskyrė bausmę R. A..             Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo ribos ir pagal bendrÄ taisyklę teismas negali peržengti Å¡ių ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.

VienÄ iÅ¡ tokių galimybių numato BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal Å¡iÄ normÄ teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.                          BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).             Skundžiamu nuosprendžiu R.

A. yra nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vertinant nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentus, jog jis charakterizuojamas teigiamai, nebuvo baustas administracine tvarka ir teistas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į Å¡ias nurodytas aplinkybes atsižvelgė, todėl pakartotinai vertinti Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo.

Galima sutikti su tuo, kad kai kurios iÅ¡ tų aplinkybių nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniÅ¡kai, tačiau teismo sprendimas paskirti R. A. bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, o nuosprendyje iÅ¡dėstyti tokios rÅ«Å¡ies bausmės skyrimo motyvai yra pakankami bei įtikinantys. Apeliantas skunde dar nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl susiklosčiusios beviltiÅ¡kos materialinės padėties. Tačiau Å¡is nuteistojo teiginys prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties – nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar Å¡eimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Å ioje byloje tokios objektyvios sÄ lygos, nulėmusios nuteistojo R. A. elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistasis augina du vaikus ir turi iÅ¡ banko paėmęs paskolas, negali bÅ«ti laikoma sunkia turtine ar beviltiÅ¡ka padėtimi.

Apelianto skundo argumentas, jog jis buvo skolingas 18000 Lt, kuriuos skubiai reikėjo grÄ Å¾inti, prieÅ¡tarauja logikai, kadangi nuteistojo R. A. pasisavinta suma yra keliasdeÅ¡imt kartų didesnė už tariamai buvusios skolos dydį. Apelianto argumentus, kad jo žmona nedirba, vaikui nerekomenduojama lankyti darželio, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, negalės iÅ¡laikyti vaikų ir mokėtį paskolas, kolegija taip pat atmeta. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes ir prie apeliacinio skundo pridėtus Å¡ias aplinkybes patvirtinančius dokumentus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors jos ir turi reikÅ¡mės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau teismas jų nelaiko lemiančiomis Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui.

Pažymėtina, kad nuteistasis R. A., paimdamas iÅ¡ banko paskolas, turėjo įvertinti rizikÄ , ar galės vykdyti įsipareigojimus bankui.             IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam R. A. už jo padarytÄ sunkų nusikaltimÄ paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui, laikyti tokiÄ bausmę neteisinga ar per griežta nėra pagrindo.             BK 54 straipsnio 3 dalis (Å¡velnesnės bausmės skyrimas) teismų praktikoje taikoma tada, jei bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, be to, ji gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt.), o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7/2010). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, turi Å¡eimÄ , dirba, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus nuteistojo R. A. asmenines savybes, vertintinas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas – kad Å¡iÄ veikÄ padaręs R. A. pažeidė nuosavybės, turtines teises ir tutinius interesus, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis R. A. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad Å¡i veika buvo baigta, todėl daroma iÅ¡vada, kad jam negali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė nei numatyta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje bausmė, t. y. negali bÅ«ti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė neatliktų savo paskirties ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, yra nepagrįsti. Atsakydama į apelianto skundo argumentus, kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas.

Skiriant bausmę, taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo atliktÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių vertinimÄ , konstatuoja, kad nustatytos R.

A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibÅ«dinančios jo asmenybę, nėra iÅ¡imtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo suÅ¡velninti R. A. paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :nuteistojo R.

A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                                                                   Linas Žukauskas