9843745c-a06a-4f1e-a162-e306f93ec9cd · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-17-1135/2021 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00128-2021-2 ROIK: 21141737052 Procesinio sprendimo kategorija: 19.28; 21.10.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 21 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Vaiva Bėčienė, sekretoriaujant Linai Indilienei dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, nuotoliniu nagrinėjimo bÅ«du, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-10902-2021 panaikinimo. Teismas nustatė: Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-10902-2021 (ROIK 21141737052) (toliau – Skundžiamas nutarimas), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. K., pastarajai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad 2021 m. liepos 31 d., 14.36 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), uždaroje paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėje nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , konstatavus, kad A.

K. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovo) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus.

Nutarime nurodyta, kad Å¡iais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje. 2021 m. gruodžio 27 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriuo praÅ¡oma sustabdyti bylÄ ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinama A. K., teisėtumÄ ; Institucijos SkundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ A.

K. atžvilgiu nutraukti. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ panaikinti SkundžiamÄ nutarimÄ motyvuoja tuo, kad ji neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto požymių, t. y. pagal ANK 526 straipsnį atsako specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau — CSÄ®) ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, o tuo tarpu, pareiÅ¡kėja nėra civilinės saugos sistemos subjektas, nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms; pareiÅ¡kėja remiasi teismų praktika:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. II-161-992/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. AN2-38-954/2021, Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Nr. AN2-194-300/2021. Nurodo, kad asmens atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį kyla už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , o Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas CSÄ® teisės normų, nustatančių pareiÅ¡kėjai pareigÄ dėvėti kaukes prekybos centruose, pažeidimas ar nevykdymas.

PareiÅ¡kėja skundÄ motyvuoja ir tuo, kad, jos vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas. Operacijų vadovui nėra suteikiama teisė priimti norminio pobÅ«džio teisės aktų, reglamentuojančių civilinę saugÄ , kadangi jis nėra priskirtas ribotam, konkrečiai CSÄ® nurodytam, subjektų ratui:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSĮ 9 straipsnis), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas), be to, Operacijų vadovas neturi įgaliojimų atlikti funkcijas administravimo reglamentavimo srityje. Pareiškėja nėra ūkinės veiklos vykdytojas, todėl priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės Nutarimu ar Sprendimu, negali būti taikomos pareiškėjai.

Institucija atsiliepimu į skundÄ prašė A. K. skundo netenkinti, mano, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Nurodė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigÅ«no prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali pareigÅ«nui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų juos vertinant. Tokiu bÅ«du administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigÅ«no iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, tačiau praÅ¡o, atsižvelgiant į teismų formuojamÄ praktikÄ , A. K. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį. Perkvalifikavus veikÄ A. K. teisinė padėtis neblogėja, kaltinimo turinys nesikeičia, iÅ¡lieka tas pats Operacijų vadovo sprendimo punktas, tokio paties dydžio bauda. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nebuvo, A.

K. neginčijo, kad parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios kaukės, ji nesutiko tik su jos veiksmų teisiniu vertinimu. Institucijos atstovo nuomone, Operacijų vadovas, priimdamas sprendimÄ , nevirÅ¡ijo kompetencijos ribų, klausimų dėl skunde nurodytų teisės aktų taikymo teisėtumo nekyla. A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai (teismo Å¡aukimu, papildomai elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųsta pasiÅ«lymas teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du).

PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla iÅ¡nagrinėta A. K. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). A. K. Skundžiamu nutarimu pripažinta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 526 straipsnio 3 dalyje už tai, kad 2021 m. liepos 31 d., 14.36 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėje nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , t. y. ji pažeidė Sprendimo 2 punkto reikalavimus.

IÅ¡ byloje pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK 21141737052) medžiagos, skundo turinio nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad A. K. 2021 m. liepos 31 d. parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės. A. K. ginčija jos veiksmų teisinį kvalifikavimÄ pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė A. K. veikÄ perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Å io straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimÄ savo veika asmuo pažeidė. ANK 45 straipsnio 1 numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, o 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Siekiant nustatyti, pagal kurį iÅ¡ anksčiau minėtų straipsnių (ANK 526 straipsnį ar 45 straipsnį) kvalifikuotina veika, bÅ«tina nustatyti, kokius teisinius santykius reglamentuoja teisės aktas, kurio pažeidimu, nevykdymu yra kaltinamas asmuo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nustačius jÄ nevykdant reikalavimų Sprendimo 2 punkto, kuriuo vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigoti dėvėti kaukes.

Å is reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke. Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo kurio nevykdymu kaltinama A. K., preambulės, jis, priimtas, siekiant įgyvendinti CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktį, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktÄ , t. y.

Sprendimu siekiama sureguliuoti teisės subjektų veiksmus, elgesį, su tikslu užkirsti keliÄ Covid-19 ligos plitimui, dėl kurio grėsmės Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija, antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Taigi Sprendimu reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su civiline sauga, todėl jis priskirtinas prie civilinę saugÄ reglamentuojančių tesės aktų, numatytų ANK 526 straipsnyje, o ne ANK 45 straipsnyje, ir jo pažeidimas, nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 526 straipsnį.

Tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesnieji teismai naujausioje teismų praktikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo  2021 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-519/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022, 2022 m. sausio 10 d. – Nr. AN2-12-255/2022, 2022 m. sausio 31 d. – Nr. AN2-27-360/2022, AN2-36-651/2022, ir kt.). A. K. skunde nurodė, kad ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes neatitinka specialaus subjekto požymių, remiasi teismų praktika (žr.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio nutartis Nr. AN2-194-300/2021). Teismas su tokia pareiÅ¡kėjos nuomone nesutinka, nurodyta teismų praktika nesivadovauja, nes nagrinėjamos bylos ir A. K. skunde nurodomų bylų aplinkybės nėra analogiÅ¡kos, iÅ¡ esmės skiriasi, t. y. pareiÅ¡kėjos nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn patrauktos mitingo organizatorė, turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad mitingo dalyviai bei turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama parduotuvės lankytoja už nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimÄ .

Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, antra, skiriasi Å¡ių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigÄ užtikrinti, kad kiti asmenys dėvėtų kaukes, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats). Å iaulių apygardos teismo nagrinėtu atveju, kuriuo rėmėsi pareiÅ¡kėja, buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo gyventojos atsakomybės pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kuri vykdė savo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. pastarieji teisiniai santykiai nepatenka į Sprendimu reguliuojamus teisinius santykius: gyvenamojo namo laiptinė nebuvo paslaugų teikimo vieta, namo gyventoja – paslaugas kontaktiniu bÅ«du teikiantis asmuo.

Visgi teismas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams. Teismas taip pat pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukcijÄ yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal Å¡iÄ teisės normÄ kilti pakanka tik įrodyti faktÄ , kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus; ar dėl to kilo padarinių, kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-255/2022).

Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad A. K. veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡as) plitimo grėsmės. Tai, kad A.

K., uždaroje patalpoje nedėvėdama nosį ir veidÄ dengiančios kaukės, žinojo apie Å¡alyje paskelbtÄ ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , matyti iÅ¡ skundo turinio. IÅ¡dėstyto pagrindu, konstatuotina, kad A. K. veika Institucijos Skundžiamu nutarimu tinkamai kvalifikuota pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog veika padaryta ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu, nurodytÄ neesminį netikslumÄ kaltinime tikslina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Nagrinėjamu atveju, byloje keliamas klausimas ir dėl bÅ«tinybės kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Sprendimo (ne)teisėtumo. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimÄ , kad teisėkÅ«ros subjektai teisės aktus gali leisti tik nevirÅ¡ydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai). Ä®statymai nustato bendro pobÅ«džio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali bÅ«ti detalizuojamos, gali bÅ«ti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Kaip matyti, iÅ¡ CSÄ®, Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę valdyti situacijÄ civilinės saugos srityje, siekiant užtikrinti ekstremaliosios situacijos likvidavimÄ . Vyriausybė, įgyvendindama civilinės saugos sistemos uždavinius: nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atÅ¡aukimo tvarkÄ , skelbia ir atÅ¡aukia valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , skiria valstybės operacijų vadovÄ ; paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir Å«kio subjektams Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti (CSÄ® 9 straipsnio 11, 19 punktai).

CSÄ® 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Vadovaujantis Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimÄ ir jos padarinių Å¡alinimo organizavimÄ .

Sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis, be kita ko, CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, kuriuose numatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo: rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčiu (redakcija galiojanti nuo 2021 m. birželio 28 d.), kuriuo remtasi priimant SprendimÄ , buvo nustatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių Å¡alinimo priemonės, be kita ko numatant, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo, įstatymo leidėjas nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę ir pareigÄ paskelbti ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , detalizuoti konkrečios ekstremaliosios situacijos metu taikomus apribojimus, suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompetencijÄ ekstremaliųjų situacijų metu skirti operacijų vadovÄ , kuriam suteikta kompetencija duoti teisėtus nurodymus gyventojams. Operacijų vadovas, priėmęs SprendimÄ , paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419.

Operacijų vadovo sprendimai laikytini norminiais administraciniais teisės aktais, kurių teisėtumÄ turi teisę tirti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į analizuotÄ teisinį reglamentavimÄ , teismui nekyla abejonių dėl Sprendimo teisėtumo, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kaip tai numatyta ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalyje, o PareiÅ¡kėja turi teisę pati tai padaryti, vadovaudamasi ABTÄ® 113 straipsnio nuostatomis.

Teismas, iÅ¡dėstyto pagrindu, sprendžia, kad Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu, o A. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvÅ«s. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : skundo netenkinti.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimÄ Nr. 40-ANR_N-10902-2021 (ROIK 21141737052) palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Teisėja Vaiva Bėčienė