2020-11-04 Nr. AB-20597-3-62-3-02271-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-703-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02271-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 158 straipsnio 2 punkto atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 213 straipsnio 3 daliai; 2) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN–AK) 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 7-3948 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 2S-3109 „Dėl V. K. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK taikyti pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN–AK, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Išanalizavęs skundą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, ir kelia ginčą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo iš Pravieniškių PN–AK. Teismas vertino, kad pareiškėjas skundu nekelia ginčo iš santykių, susijusių su Pravieniškių PN–AK veikla vykdant priskirtas viešojo administravimo subjekto funkcijas, o žalos atsiradimą kildina iš atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN–AK ir Kalėjimų departamento sprendimus ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su Pravieniškių PN–AK veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl tokie reikalavimai nepatenka į ABTĮ numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas padarė išvadą, kad ginčas dėl Pravieniškių PN–AK 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 7-3948 ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. 2S-31095 panaikinimo bei dėl lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo yra kilęs ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl lygtinio paleidimo procedūros metu priimtų sprendimų ir veiksmų bei iš jų kildinamos žalos atlyginimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreipti į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo procedūros metu priimtų sprendimų ir veiksmų įvertinimo, bei iš jų kildinamos neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Nurodo, kad pagal BVK 164 straipsnio 5 dalį matyti, kad priėmus nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, asmuo pagal šio straipsnio 6 dalį per 7 darbo dienas gali paduoti skundą vietovės apygardos teismui.

Pažymi, kad Pravieniškių PN–AK nesiuntė pareiškėjo į pataisos įstaigos komisiją dėl lygtinio paleidimo BVK 158 straipsnio 2 d. pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju tai yra administracinis ginčas su Pravieniškių PN–AK, kilęs jiems vykdant viešojo administravimo funkcijas. Pažymi, kad žalos reikalauja būtent dėl to, kad pareiškėjas nėra siunčiamas į minėtą komisiją. Nurodo, kad skundžiamais aktais užkertamas kelias pareiškėjui pasinaudoti BVK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, taikė neaktualią teismų praktiką, todėl prašo nutartį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, o keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčas kilęs iš viešojo administravimo santykių, kadangi Pravieniškių PN–AK nepagrįstai atsisakė teikti jo prašymą pataisos namų lygtinio paleidimo komisijai, tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe, bei prašo atlyginti dėl minėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-1062/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-225-968/2020; 2019 m. liepos19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-1062/2019 ir kt.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 straipsnių nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-84-502/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-37-520/2019 ir kt.) yra ne kartą nurodęs, kad ginčai, kai pareiškėjai iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, yra tiesiogiai susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

Tiek pareiškėjo reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN–AK ir Kalėjimų departamento sprendimus, tiek reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Pravieniškių PN–AK veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šie pareiškėjo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-44-525/2019; 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-92-520/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2018). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė