9840c3a2-acaf-4530-ae37-60c73e50b2f8 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6056-251/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04933-2014-8Procesinio dokumento kategorija 119.1; 117.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 11 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Irena StasiÅ«nienė, spręsdama ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Šturmas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl žalos priteisimo, raÅ¡ytinio proceso tvarka n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas UAB „Šturmas” ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J.

K. 8 780,22 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dirbdamas įmonėje vairuotoju atsakovas J. K. 2013-02-25 vyko marÅ¡rutu Leszno (Lenkija) – Nemenčinė (Lietuva). Atsakovas J. K. 2013-02-25 Lenkijos mieste turėjo pasikrauti krovinį, tačiau vairuodamas transporto priemonę SCANIA R164LA, valst. Nr. FDT 673 bei bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kas sÄ lygojo transporto priemonės SCANIA R164LA apgadinimÄ ir krovinio nepakrovimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog transporto priemonė SCANIA R164LA, valst.

Nr. FDT 673, laikotarpiu 2013-03-01 – 2013-03-07 buvo remontuojama, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė 730,94 Lt nuostolių dėl transporto priemonės remonto bei 3 654,80 Lt nuostolių dėl to, kad remonto metu nebuvo vykdomi pastovÅ«s marÅ¡rutai. Kadangi dėl eismo įvykio atsakovas J. K. krovinio užsakovui UAB „Transekspedicija“ nepristatė, užsakovas pateikė 260,00 Lt pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo. 693,29 Lt pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo taip pat pateikė AB „Lietuvos draudimas“, nes atsakovas įvykio metu buvo neblaivus.

IeÅ¡kovas nurodė, jog J. K. sukeltas eismo įvykis turėjo pasekmių toliau draudžiant transporto priemonę TPVCAP draudimu, kadangi draudimo suma buvo padidinta 3 146,05 Lt. IeÅ¡kovas remiasi su atsakovu sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi ir dokumentinio proceso tvarka praÅ¡o priteisti 8780,22 Lt žalos ir teismo iÅ¡laidas.          2014-06-30 nutartimi ieÅ¡kovui nustatytas terminas iki 2014-07-11ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti: pagrįsti savo reikalavimÄ leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais – 1) pateikti iÅ¡verstus į lietuvių kalbÄ pirkimo čekius;

2) pateikti pagrįstÄ informacijÄ apie tai kokiÄ Å¾alÄ litais Lenkijoje patyrė ieÅ¡kovas; arba primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, kad bÅ«tų galima bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.           2014-07-08 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio sumos sumažinimo ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinio sumÄ ir jÄ sumažino iki 8634,58 Lt.           Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ nagrinėjanti teisėja G. JanuÅ¡ienė atostogauja, o byloje pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014-07-11 patvarkymu byla perduota teisėjai I.

StasiÅ«nienei.           IeÅ¡kinį priimti atsisakytina. IÅ¡ darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, jog darbo ginÄÄ nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigÄ natÅ«ra ar iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytÄ turtinę žalÄ yra darbo teisių gynimo bÅ«das.

Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintÄ individualaus darbo ginčo sampratÄ . Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 - 304 straipsniuose. Å io kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas ( redakcija 2012-06-26, XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p).

Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai. Asmuo be iÅ¡ankstinio kreipimosi į darbo ginÄÄ nagrinėjantį organÄ gali tiesiogiai kreiptis į teismÄ : dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog iÅ¡imtinių tiesioginio kreipimosi į teismÄ atvejų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, papildomi šį sÄ raÅ¡Ä galintys iÅ¡plėsti atvejai privalo bÅ«ti tiesiogiai įvardinti įstatyme.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , kuri atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Savo reikalavimÄ grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiÅ¡ka materialine atsakomybe bei žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo.

Kaip jau buvo minėta, atvejų, kai ieÅ¡kovas gali kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sÄ raÅ¡as nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu bÅ«du nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iÅ¡ darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimÄ , gali kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiÅ¡kianti, jog tokio pobÅ«džio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.).

Dėl to sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , netaikant iÅ¡imties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t.y. nepriskiriant materialinio reikalavimo dėl žalos, padarytos ryÅ¡ium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant Å¡ie ginčai gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2S-794-560/2013).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo į darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

              Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Darbo kodekso 289 str. 1 d. numato, kad darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

            Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisijÄ terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo priimti atsisakytina.IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Å ios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡ku reikalavimu, jeigu bus paÅ¡alintos aplinkybės, kliudančios iÅ¡nagrinėti bylÄ - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, ieÅ¡kovui gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis CPK 87 str. 3 d., 149 str., 296 str. 1 d. 1 p., 290-291 str. teismas n u t a r i a:           IeÅ¡kinį atsisakyti priimti ir jį su priedais grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui.IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui UAB „Šturmas“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Šturmas“ į. k. 302550775, 132,00 Lt (Å¡imtas trisdeÅ¡imt du litai) žyminio mokesčio.              Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                      Irena StasiÅ«nienė