983fec4e-509a-4cfb-bd3d-d2efdd79ae05 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-3-419/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00177-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.; 2.3.9.1.; 3.4.5.5 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, vertėjaujant Maženai AndruÅ¡kevič, Oksanai Tereščenko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos atstovei Reginai Sokolovič, asmens, kurio neveiksnumÄ praÅ¡omÄ peržiÅ«rėti, Z.

K. atstovui advokatui Rostislavui Polubianko, suinteresuotam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, suinteresuotam asmeniui A. M., jos atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu peržiÅ«rėjimo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys Z.

K., T. K., A. M.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos atstovė prašė peržiÅ«rėti 2006-12-14 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu ir pripažinti jį neveiksniu pareiÅ¡kime nurodytose gyvenimo srityse; Z. K. globėju bei turto administratoriumi paskirti A. M.. Suinteresuotas asmuo Z. K. į teismo posėdį neatvyko, 2021-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-166/2021 nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos bÅ«klės Z.

K. negali dalyvauti teismo posėdyje, jam atstovauja advokatas, todėl byla iÅ¡nagrinėta Z. K. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėjos Å alčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo komisijos atstovė paaiÅ¡kino, kad 2006-12-14 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu Z. K. buvo pripažintas neveiksniu. Ä®sigaliojus pakeitimams dėl neveiksnių asmenų bÅ«klės peržiÅ«rėjimo, jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas peržiÅ«rėtas nebuvo, todėl buvo nutarta kreiptis į teismÄ dėl minėto teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo.

Be to, Z. K. globėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties Z. K. faktiÅ¡kai gyveno su broliu T. K., kuris po motinos mirties rÅ«pinosi broliu. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos JaÅ¡iÅ«nų seniÅ«nija iÅ¡ T. K. žodžių surašė raÅ¡tÄ , kad Z. K. globėju bÅ«tų paskirtas jo brolis T. K., kadangi jie kartu gyveno. Bet Z. K. sesuo A. M. irgi nori globoti brolį. Ji kreipėsi į Skyrių ir pasakė, kad Z. K. atvyko pas jÄ verkdamas ir sakė nenorintis, kad jį globotų T.

K.. Po pareiÅ¡kimo pateikimo teismui buvo patikrintos A. M. gyvenimo sÄ lygos ir nustatyta, kad A. M. tinkamai rÅ«pinasi savo broliu, užtikrina jo sveikatos priežiÅ«rÄ , kokybiÅ¡kÄ mitybÄ , tinkamÄ laisvalaikį, atsižvelgia į brolio poreikius. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėja pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje prašė Z. K. globėju skirti A. M., kadangi jis geriau sutaria su seserimi nei su broliu T. K.. Z. K. sveikatos bÅ«klė pagerėjo gyvenant su seserimi. Pati matė Z. K. ir bendravo su juo, matė, kad jis jautrus žmogus, turi priprasti prie žmogaus.

Jis sakė, kad nori gyventi pas seserį. Suinteresuotas asmuo T. K. paaiÅ¡kino, kad Z. K. yra jo brolis. Brolio globėja buvo paskirta mama J. K., tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Z. K. serga nuo vaikystės, niekur nesimokė, sutinka, kad jis bÅ«tų pripažintas neveiksniu visose gyvenimo srityse. Z. K. savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto (miÅ¡kÄ , žemę, dalį namo). Brolis po motinos mirties iÅ¡ pradžių gyveno pas jį. Su motina gyveno viename name. Å iuo metu brolis gyvena pas seserį.

Sutinka globoti brolį, tokia buvo motinos valia. Turi savo Å¡eimÄ , pilnametį sÅ«nų, Å¡iuo metu nedirba, slaugė motinÄ keturis metus. Serga Å¡irdies ligomis. Buvo baustas administracine tvarka, teistas už tai, kad susimušė ir žmogus mirė. Santykiai su broliu yra normalÅ«s. Kai papraÅ¡o, jis atneÅ¡a malkų, vandens, bet paskutiniu metu nieko neverčia jo daryti. Santykiai geri, bet po tam tikrų skambučių jis bÅ«na nusiminęs, rėkauja. Suinteresuotas asmuo A. M. paaiÅ¡kino, kad sutinka, kad brolis Z.

K. bÅ«tų pripažintas neveiksniu. Jis serga nuo vaikystės. Ginčas tarp jos ir brolio T. K. vyksta seniai dėl tėvų turto. Kai motina susirgo, išėjo iÅ¡ darbo, vežiodavo motinÄ Ä¯ ligonines. Kai ji tapo gulinti, jÄ prižiÅ«rėdavo brolis T. K.. Norėtų bÅ«ti Z. K. globėja, nes jų santykiai geri, jis neverkia, gerai jaučiasi. Z. K. bijo, kai su juo kalbama pakeltu tonu. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), dukros bute, neveiksnus brolis galėtų gyventi kartu su ja. Dukra turi gyvenamÄ jį namÄ ir ten gyvena.

Z. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ja. Liudytoja J. J. parodė, kad nuo 2015 metų dirba laiÅ¡kininke, todėl pažįsta Z. K.. NeÅ¡iodavo jo motinai pensijÄ . A. M. nepažįsta. Z. K. gyveno su motina, o T. K. su žmona gyveno kitoje namo pusėje, ten du atskiri įėjimai. Po jų motinos mirties kartÄ per mėnesį lankėsi jų namuose, nes Z. K. irgi gauna iÅ¡mokas. Z. tuo metu rÅ«pinosi T. K.. Kai atneÅ¡davo motinai pensijÄ , o ji jau buvo gulinti, visÄ laikÄ Å¡alia buvo T. K.. Å iuo metu Z.

K. tame name nebegyvena. Konfliktų jų Å¡eimoje nepastebėjo. Ir motina, ir Z. K. tÄ pačiÄ dienÄ gaudavo pensijÄ . Po motinos mirties už Z. skirtÄ paÅ¡alpÄ pasiraÅ¡ydavo T. K.. Nepastebėjo, kad T. K. skriaustų brolį ar bÅ«tų pakėlęs balsÄ . Namas visÄ laikÄ buvo pakÅ«rentas. Z. K. savarankiÅ¡kai galėdavo iÅ¡eiti į kaimÄ , jis visÄ laikÄ Å¡ypsojosi, pamatęs jÄ mojuodavo. Parduotuvės tame kaime nėra. Jai Z. K. niekada nesiskundė. KiekvienÄ kartÄ jų namuose užtrukdavo iki 10 minučių.

T. K. sakė, kad brolis iÅ¡važiavo gyventi pas seserį, dėl to neėmė jo paÅ¡alpos. NeiÅ¡mokėti pinigai grįžta į SodrÄ , o vėliau visa suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama. Liudytojas T. A. parodė, kad yra tos parapijos kunigas, lankydavosi K. Å¡eimoje. Buvo pas juos apie 10 kartų. T. K. rÅ«pinosi savo mama ir broliu. T. K. ir Z. K. gyveno viename name, bet jų Å«kiai yra atskirti. Z. K. pats savimi negali pasirÅ«pinti, jam reikėjo ypatingos ramybės, motina labai Å¡velniai su juo kalbėdavo.

Jo akivaizdoje jokių konfliktų tarp brolių nebuvo. Motinos laidotuvėmis rÅ«pinosi T. K.. Jo seserį matė vienÄ kartÄ . T. K. namuose visada net ir motinai sergant buvo ypatinga Å¡vara. T. K. gražiai bendravo su broliu. Jų motina jam (kunigui) nėra sakiusi savo valios dėl tolesnio Z. K. globėjo. T. K. supranta kaip reikia atlikti globėjo pareigas. Niekada nėra matęs Z. K. vaikščiojančio po miestelį. Z. K. yra labai jautrus, padėdavo motinai, kai jį pagyrė, buvo apsiverkęs. Po J.

K. mirties T. K. namuose nesilankė. Liudytojas A. M. parodė, kad gyvena už 0,5 km nuo T. K.. Pažinojo jo tėvus, brolį Z.. Tai tvarkinga, darbÅ¡ti Å¡eima. Dažnai lankydavosi pas juos. Kartu kasdavo bulves, Z. irgi su jais. Jis visÄ laikÄ buvo gerai prižiÅ«rėtas, tvarkingas. Dažnai matydavo Z. gatvėje. Po Z. motinos mirties su Z. beveik nebendravo, nes jo nematė. T. K. su žmona rÅ«pinosi broliu, net atvažiavęs pas jį į svečius, vis stebėdavo laikÄ , kad reikėjo grįžti pamaitinti ir prižiÅ«rėti Z.

K.. A. M. matė tik per jų motinos laidotuves, daugiau jos nematė. Nežino kokiomis sÄ lygomis dabar gyvena Z. K.. Neteko girdėti, kad Z. K. skųstųsi broliu, jis visÄ laikÄ buvo patenkintas. Po motinos mirties ateidavo pas T. K. į pirtį, kartÄ per savaitę. Z. irgi eidavo į pirtį, buvo maudomas. Su T. K. bendrauja 22 metus, kartu Å¡venčia Å¡ventes. Po motinos mirties T. K. irgi atvažiuodavo pas jį. Z. niekada kartu nevažiuodavo. Atvažiuojant pas T., Z. visÄ laikÄ iÅ¡eidavo, pasisveikindavo.

Po pirties iÅ¡siskirstydavo, alkoholio niekas iÅ¡ jų nevartoja. Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2005 metų. Pažįsta T. K.. Nepastebėjo, kad Z. K. kas nors skriaustų. Matydavo abu brolius po keletÄ kartų per dienÄ . Negirdėjo, kad Z. K. kada nors skųstųsi broliu. Jis visÄ laikÄ bÅ«davo linksmas, pozityvus. Lankydavosi pas juos pirtyje, Z. irgi ten bÅ«davo, viskas buvo gerai. A. M. iÅ¡ matymo pažįsta, matė jÄ keletÄ kartų. Mirus Z. motinai, nepastebėjo, kad kas nors iÅ¡ esmės pasikeistų.

Å iuo metu (teismo posėdyje) Z. K. į blogÄ jÄ pusę nepasikeitė. Pirtyje alkoholio nevartojo. Liudytojas S. L. parodė, kad T. K. pažįsta nuo 2002 metų, gyvena (duomenys neskelbtini), bet dažnai bendrauja su T.. Lankydavosi pas T. pirtyje. Z. K. irgi bÅ«davo kartu. Jis buvo gerai prižiÅ«rėtas, visada pavalgęs. Jo manymu, Z. gerai gyveno. T. K. sesers A. M. nepažįsta. Dažniau matėsi, kai jų motina dar buvo gyva. Po jos mirties dažnai važiuodavo pro kaimÄ , matydavo Z., jis pastoviai Å¡ypsodavosi, todėl susidarė įspÅ«dis, kad jis gerai jaučiasi, užeidavo pas T.

K. pasiklausti kaip sekasi. Liudytojas E. K. parodė, kad yra T. K. sÅ«nus. (duomenys neskelbtini) mirė senelis. Nuo to laiko A. M. labai retai atvažiuodavo. Kai močiutė sirgo, A. M. motinos neprižiÅ«rėjo. Pats 2-3 metus nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Pas tėvÄ lankosi kiekvienÄ savaitgalį. Kol močiutė buvo gyva, Z. K. gyveno su ja. Namas turėjo du atskirus įėjimus, jis su tėvu gyveno vienoje pusėje, o Z. su motina – kitoje. Po motinos mirties Z. liko gyventi pas T. K.. Ten jis gyveno apie pusę metų, juo rÅ«pinosi T.

K.. A. M. seniÅ«nijoje pasakė, kad Z. buvo muÅ¡amas ir skriaudžiamas, todėl ji pasiėmė Z. gyventi į (duomenys neskelbtini). Nežino kokiomis aplinkybėmis Z. iÅ¡važiavo pas A. M.. Kol Z. apsigyveno (duomenys neskelbtini), jo nelankė. Tėvas niekada Z. neskriausdavo, visÄ laikÄ jam gamindavo, neÅ¡davo jam valgyti, maitindavo, paduodavo vaistus. Po močiutės mirties matydavosi su Z., bendraudavo su juo, eidavo į pirtį. Z. nesiskundė, kad yra muÅ¡amas ar skriaudžiamas. Jis savo gyvenimu buvo patenkintas.

Jis kiekvienÄ dienÄ galėdavo iÅ¡eiti į laukÄ (kaimÄ ), kur jį visi pažįsta, o dabar turbÅ«t niekur negali iÅ¡eiti vienas mieste. Z. nebuvo pareiÅ¡kęs norÄ gyventi pas seserį. Jis (Z. K.) buvo paskambinęs jam maždaug po Naujųjų metų ir Z. teiravosi kaip jis laikosi. Pas seserį jis gyvena nuo rugpjūčio vidurio ar pabaigos. Z. su A. lankėsi poliklinikoje pas jo motinÄ . Ji bendravo su Z., paklausė, ar jis atvažiuos, jis pasakė, kad norėtų apsilankyti. Tai jam pasakojo motina.

Å iandien susitikus su Z. teisme, jis net nenusiÅ¡ypsojo, nors paprastai jis su džiugesiu jį sutikdavo. Namo viduje iÅ¡ vienos pusės į kitÄ pereiti nebuvo galima, patekti į kitÄ pusę buvo galima tik per laukÄ . T. K. Z. pas A. M. nelankė dėl jų tarpusavio santykių. Per Z. gimtadienį, jo tėvai sutiko jį poliklinikoje ir pasveikino jį, įteikė dovanÄ . Žinojo, kad jis atvyks į poliklinikÄ ir norėjo jį pasveikinti. Mama dirbo (duomenys neskelbtini). Tėvui yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi dažnai tikrintis sveikatÄ .

Tėvas duodavo Z. raminamųjų vaistų (jų pavadinimo nežino) po močiutės mirties. Liudytoja V. S. parodė, kad yra T. K. žmona. Keturis metus žiÅ«rėjo uoÅ¡vienę ir vyro brolį. A. M. savo motinos nežiÅ«rėjo. Kai T. K. gulėjo ligoninėje, jo nelankydavo. Po motinos mirties Z. prižiÅ«rėjo ji su vyru, padėdavo sÅ«nus. Z. naudojosi savo namo puse. Jis bÅ«davo pamaitintas, apiplautas, truputį su juo pabendraudavo, nes visÄ dienÄ dirba. Jai Z. nesiskundė. Nežino, ar jis skundėsi kitiems asmenims.

Gyvendamas pas juos, Z. jautėsi normaliai. Jokių konfliktų su jais Z. neturėjo. A. M. 2021-08-14 atvažiavo pas juos ir iÅ¡sivežė Z. K.. Tuo metu namuose buvo tik ji viena. A. M. su ja pasisveikino ir tiek. Z. nieko nesakė, kad ruošėsi važiuoti pas seserį. Neturėjo teisės neleisti iÅ¡sivežti Z.. Kai vyras grįžo vakare iÅ¡ darbo, tuomet pasakė jam, kad sesuo iÅ¡sivežė Z.. Z. nesiprieÅ¡ino iÅ¡vežamas. Po to matė Z. poliklinikoje. Jam ėmė kraujÄ laboratorijoje. Paklausė jo kaip jis gyvena, jis pasakė gerai.

Paklausė kada jis atvažiuos į kaimÄ . Anksčiau bÅ«davo, kad A. M. per Å¡ventes vienÄ dviem dienom paimdavo Z. pas save. Tai buvo tris kartus. Jis sakydavo, kad į (duomenys neskelbtini) niekuomet nevažiuos. Kai iÅ¡sivežė Z., A. M. nieko nesakė kuriam laikui iÅ¡siveža Z.. Nuo to laiko Z. neskambino, nes ji vėl prigalvos visokių nesÄ monių. Skaitė apeliacinį skundÄ , kad jos vyras nuolat muÅ¡a visus Å¡eimos narius. Anksčiau apie tokias aplinkybes jai nebuvo žinoma. NeprieÅ¡tarauja, kad Z. grįžtų gyventi pas juos.

Duodavo Z. vaistus, kuriuos iÅ¡rašė psichiatras. Jų pavadinimo neatsimena, receptų neturi. Ä® kaimÄ atvažiuoja tik mobili parduotuvė. Z. į kitame kaime esančiÄ parduotuvę nevaikščiodavo. Artimiausia yra JaÅ¡iÅ«nų poliklinika. Nežino kokiu tikslu A. M. imdavo Z. per Å¡ventes. Kai A. M. iÅ¡sivežė Z., jis jokių daiktų su savimi nepaėmė. Vėliau tie daiktai irgi nebuvo paimti. Å iuo metu jo namo pusė yra užrakinta, joje niekas negyvena. Paskutinį kartÄ Z. matė 2022-03-29.

Pas A. M. Z. nelankė. Kai A. M. keturis mėnesius žiÅ«rėjo motinÄ , gerai su ja bendraudavo. Greičiausiai problema yra dėl turto. Pusė namo priklauso jiems, o kita pusė priklauso Z. ir A. M.. Žemė jiems irgi priklauso dalimis. Vyras neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Liudytoja E. S. parodė, kad yra A. M. dukra. Z. K. daug geriau gyventi pas A. M. psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. T. K. yra tokio bÅ«do, kad jis nuolat tyčiojasi. Z. skundėsi telefonu, kad negali Å¡iandien valgyti. KitÄ kartÄ sakydavo, kad negalėjo pakelti ragelio, nes T.

K. bÅ«davo Å¡alia. T. K. uždrausdavo Z. skambinti jai. Tai buvo net ir tuomet, kai senelė buvo gyva. Papildydavo Z. K. telefono sÄ skaitÄ ji pati. Jam truko bendravimo. Z. pasakodavo, kad T. jam sakydavo, jeigu nuvalysi keliÄ iki pirties, viskas bus gerai. Sakydavo, kad jį primuÅ¡, negaus valgyti. Matė, kad pas Z. Å¡aldytuve buvo pasibaigusio galiojimo produktai. Kai atvažiuodavo, Z. buvo labai atviras, parodydavo savo emocijas. Bet matėsi, kad Z. bijojo T. K., nes kai jis pasirodydavo Z. tapdavo sukaustytas. Matė, kad T. buvo pakėlęs rankÄ prieÅ¡ Z. gÄ sdindamas jį.

Vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtÄ , kad Z. kuo mažiau pasakotų joms apie savo gyvenimÄ . Dabar bendrauja su Z. glaudžiai. Jis yra dėkingas, gyvendamas pas mamÄ . Sako, kad jam gerai, pasakojo kur jam sunku vaikščioti lauke. Nupirko jam lazdas, kad bÅ«tų lengviau vaikščioti. Nuveža jį pas gydytojus, jis nuolat už tai dėkoja. Z. bÅ«nant pas mamÄ , jo psichologinė bÅ«klė yra geresnė. Negirdėjo, kad mama keltų rankÄ prieÅ¡ Z.. Dabar jis daug rečiau verkia. Z. nenori gyventi su T.

K., nes jis mato ten grėsmę. T. K. gÄ sdindavo Z., kad jei A. M. pasiims jį gyventi į (duomenys neskelbtini), jį paguldys į psichiatrinę ligoninę. Liudytoja J. Å . parodė, kad yra T. K. kaimynė. Su juo nebendrauja, nes jis konfliktiÅ¡kas žmogus, sunkaus bÅ«do. Kol buvo gyva jų motina, Z. rÅ«pinosi mama. Jis bÅ«davo linksmas, vaikščiodavo per kaimÄ , lankydavo vieniÅ¡us senukus. Jis elgdavosi kaip vaikas, jis nepiktybiÅ¡kas. Po motinos mirties Z. buvo be nuotaikos, iki vėlumos sėdėdavo apleistame name.

Kol su motina gyveno, niekada nematė, kad jis atliktų fizinius darbus (neÅ¡iotų malkas, Å¡luotų takelius, kt.). Mirus motinai jis buvo verčiamas tai daryti. Jis neturėjo galimybės pakrauti telefonÄ , nes lakstė per kaimÄ , praÅ¡ydavo laido pakrauti telefonÄ . Matė Z. su mėlyne po akimi, vėliau sužinojo iÅ¡ kito kaimyno, kad tai padarė T. K.. Pati matė kaip T. K. kieme sudavė jam koja į kojÄ , tiksliai nežino ar pataikė, negražiai bendraudavo su Z.. Jis bendraudavo piktai, pakeltu tonu.

Su Z. dėl jo ligos reikėtų bendrauti Å¡velniau. Paskutinį kartÄ bendravo su Z., kai dar buvo Å¡ilta. Po to, kai A. M. pasiėmė Z. pas save, jo nematė. T. K. kÅ«rendavo pirtį, pasikviesdavo draugus, bet Z. nekviesdavo, jis supdavosi ant sÅ«pynių. Su A. M. nebendrauja, bet kai ji atvažiuodavo pas savo motinÄ , susidarė įspÅ«dis malonios moters, nieko blogo apie jÄ pasakyti negali. Jos (J. Å .) vaikas sudavė per T. K. automobilio veidrodėlį. Dėl Å¡io įvykio sumokėjo baudÄ ir už veidrodėlį.

Liudytojas J. Å . parodė, kad A. M. yra jo teta. Santykiai su T. K. prasti. Jis neadekvatus žmogus. Pats dirbo (duomenys neskelbtini) ir kartÄ kaimo pradžioje prie kryžiaus pastatė krovininę maÅ¡inÄ . T. K. buvo apipylęs jo vilkikÄ kuru ir iÅ¡kvietė aplinkos apsaugos pareigÅ«nus. Kenkia jiems nuolat. Sunaikino sklypo riboženklius, primetė stiklų, laidų ant sklypo, kad pjaunant žolę susigadintų žoliapjovė. Z. vakare bijodavo eiti namo, T. K. neduodavo jam pakrauti telefono, kad su niekuo nekalbėtų.

Pats nematė, kad T. K. smurtautų prieÅ¡ Z., bet vienÄ kartÄ jis vaikščiojo su mėlyne. Nežino iÅ¡ kur atsirado ta mėlynė. Kai motina dar buvo gyva, Z. iÅ¡ namų neiÅ¡eidavo. T. K. pastoviai provokuoja jį ir jo sÅ«nų. Specialiai iÅ¡varo maÅ¡inÄ ant kelio, kad sutrukdyti jam iÅ¡važiuoti. T. K. buvo pastatęs maÅ¡inÄ ant pagrindinio kelio ir plovė maÅ¡inÄ su Å¡ampÅ«nu. Visas vanduo bėgo į jo sklypÄ . SÅ«nus išėjo į laukÄ ir pastÅ«mė veidrodėlį. O vėliau T.

K. pradėjo imituoti, kad veidrodėlis buvo sudaužtas. Už sÅ«naus elgesį jiems skyrė baudÄ . T. K. santykiai su aplinkiniais kaimynais irgi tokie patys. Liudytojas F. Z. parodė, kad pažįsta A. M., T. K.. Santykiai su A. M. draugiÅ¡ki, o T. K. matė porÄ kartų. Dažnai vežiodavo A. M. į namus ir į ligoninę. Ji labai mylėdavo savo mamÄ ir prižiÅ«rėdavo. Tvarkydavo namus, gamindavo valgyti. Pats padėjo įstatyti spynas jų namuose. Kai A. M. atvažiuodavo į kaimÄ , Z. labai apsidžiaugdavo, pabučiuodavo A..

Å iuo metu dažniau atvažiuoja pas A. į (duomenys neskelbtini) butÄ . Z. sakydavo, kad nori gyventi pas A.. Net Z. motina skundėsi, kad T. labai griežtas, tyčiodavosi iÅ¡ Z.. Matė Z., kai jis persikraustė pas A.. Kai su juo pasikalbi, jis verkia, nes nenori važiuoti į kaimÄ . A. M. namuose Z. yra viskuo aprÅ«pintas, gyvenimo sÄ lygomis patenkintas. ŽiemÄ retai lankosi pas A. M.. Liudytojas Z. M. parodė, kad daug metų pažįsta A. M., santykiai draugiÅ¡ki. T. K. matė tik keletÄ kartų. Buvo atvažiavęs į A.

M. namÄ , taisyti stogÄ . Tai buvo maždaug prieÅ¡ 15 metų. T. K. buvo labai agresyvus. PirmÄ kartÄ buvo atvažiavęs pamatuoti, o kitÄ kartÄ reikėjo dirbti su skarda, jis elgėsi labai agresyviai, muÅ¡tynės su juo neįvyko tik A. dėka, nes atsistojo tarp jų. T. K. gėdijasi savo brolio, jaučiasi, kad meilės Z. nejaučia. Å iuo metu Z. mato jo žmona, sakė, kad Z. labai gerai atrodo. Å alčininkų savivaldybės sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad Z.

K. nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose išvadoje. Pareiškimas tenkintinas. Dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu Z. K. buvo pripažintas neveiksniu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, asmuo pripažįstamas neveiksniu konkrečiose gyvenimo srityse, kuriose jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime nėra nurodytos sritys, kuriose Z.

K. yra neveiksnus. 2021-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-166/2021 Z. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), pažymėta kurioje iÅ¡ gyvenimo sričių jis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas pakeisti 2006-12-14 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu ir nustatyti, kad Z. K. yra neveiksnus Å¡iose gyvenimo srityse: - turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); - asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė). Taip pat nustatytina, kad Z. K. yra iÅ¡ dalies veiksnus Å¡iose gyvenimo srityse: asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.).

Dėl globėjo paskyrimo 2007-01-29 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi Z. K. globėja buvo paskirta J. K.. Pastaroji (duomenys neskelbtini) mirė, tad Z. K. liko be teisėto globėjo. Po motinos mirties Z. K. faktiÅ¡kai globojo jo brolis T. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021-10-13 nutartimi Z. K. laikinÄ ja globėja bei turto administratore paskirta A. M.. NorÄ globoti Z. K. iÅ¡reiÅ¡kė jo brolis T. K. ir sesuo A. M., todėl teismas turi įvertinti abiejų pretendentų kandidatÅ«ras bÅ«ti Z.

K. globėjais. T. K. raÅ¡tu sutiko bÅ«ti savo brolio Z. K. globėju. T. K. buvo vienÄ kartÄ teistas, atliko bausmę 1997-05-26, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 40-41), administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį nebaustas (b. l. 37), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2013-08-19 Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmÄ . Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos JaÅ¡iÅ«nų seniÅ«nijos specialistai patikrino T.

K. gyvenimo ir buities sÄ lygas ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad neįgaliajam Z. K. sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, apie T. K. ir Z. K. tarpusavio santykius informacija nepateikta (b. l. 11). A. M. taip pat raÅ¡tu sutiko bÅ«ti savo brolio Z. K. globėja. A. M. yra neteista (Liteko duomenys), administracine tvarka nebausta (Liteko duomenys), gyvena kartu su broliu, lydi jį pas gydytojus (b. l. 160-162), BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistai patikrino A. M. gyvenimo ir buities sÄ lygas ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad neįgaliajam Z.

K. sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, apsilankymo metu susidarė įspÅ«dis, kad santykiai tarp A. M. ir Z. K. Å¡ilti, pagarbÅ«s, A. M. atsakingai žiÅ«ri į globėjos pareigas, yra pareiginga ir rÅ«pestinga, geriausiai supranta Z. K. norus ir poreikius (b. l. 68-69). CK 3.240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad globėjas ir rÅ«pintojas yra savo globotinių ir rÅ«pintinių atstovai pagal įstatymÄ ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.

Globėju ar rÅ«pintoju gali bÅ«ti skiriamas tik veiksnus Å¡ioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo raÅ¡ytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rÅ«pintoju, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rÅ«pintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rÅ«pyba, į globotinio ar rÅ«pintinio pageidavimÄ , į globėjo ar rÅ«pintojo pageidavimÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (CK 3.242. straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėjÄ turi bÅ«ti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugÄ . Skiriant globėjÄ yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančiÄ globÄ . Kai globoti tÄ patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėjÄ turi bÅ«ti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryÅ¡ys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiÅ¡kai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus priėjo iÅ¡vados, kad tiek T. K., tiek A. M. galėtų bÅ«ti savo brolio Z. K. globėjais. Pažymėtina, kad buvęs teistumo faktas neužkerta kelio T. K. bÅ«ti globėju, tačiau yra reikÅ¡mingas vertinant jo moralines savybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012). Teismas, rinkdamasis globėjÄ lemiančiu aspektu laikė ne buitines pretendentų į globėjus gyvenimo sÄ lygas, galimybę neveiksniam asmeniui gyventi mieste ar kaime, pažįstamoje ar nepažįstamoje aplinkoje, bet pretendento į globėjus asmenines savybes, bÅ«do bruožus, tarpusavio santykius su neįgaliuoju.

Matyti, kad T. K. pusėje dalyvavę liudytojai jį iš esmės charakterizavo tik vien teigiamai, o A. M. pusėje dalyvavę liudytojai – iš esmės vien neigiamai. Analogišku būdu liudytojai apibūdino ir A. M.. Jos pusėje dalyvavę liudytojai skyrė jai vien teigiamus žodžius, o T. K. pusėje – vien neigiamus arba nurodė, kad ji pas Z. K. beveik nesilankė ir juo nesirūpino. Tačiau visi byloje apklausti asmenys pripažino, kad Z. K. yra ypatingai jautrus žmogus ir lengvai apsiverkia tiek iš džiaugsmo, tiek iš liūdesio.

Taigi, teismo vertinimu, tokio žmogaus poreikius geriau atlieps pagal savo asmenines savybes ramesnis, kantresnis, jautresnis, atjaučiantis, palaikantis žmogus, gebantis sukurti ir puoselėti Å¡iltus santykius su globotiniu. Byloje esantys duomenys apie abu pretendentus leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad tokio žmogaus apibÅ«dinimÄ labiau atitinka A. M. nei T. K.. A. M. pusėje apklausti liudytojai apibÅ«dino T. K. kaip konfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų, tačiau tai, kad T. K. pasižymi Å«miu bÅ«du spręstina ne tik iÅ¡ liudytojų parodymų, bet ir iÅ¡ T.

K. padaryto nusikaltimo bei administracinio nusižengimo pobÅ«džio, o taip pat jo elgesio teismo salėje. Pažymėtina, kad T. K. buvo teistas už tyčinį nužudymÄ ir baustas už nedidelį chuliganizmÄ , kas charakterizuoja jį kaip asmenį, nevengiantį konfliktus spręsti smurtiniu, teisei prieÅ¡ingu bÅ«du. Nagrinėjant bylÄ teisme, T. K. savo replikomis trukdė apklausti liudytojus, ne kartÄ jam buvo reiÅ¡kiamos pastabos dėl tvarkos nesilaikymo posėdžių salėje. Visa tai leidžia spręsti, kad T.

K. nepasižymi kantrumu, tolerancija kitokiai nuomonei bei pagarba kitiems žmonėms, o turint omenyje Z. K. jautrumÄ , tokie T. K. bÅ«do bruožai neleis jam užtikrinti globotinio emocinę gerovę, kas yra svarbiau už tinkamų bÅ«sto sÄ lygų sudarymÄ , tinkamÄ mitybÄ , asmens higienos priežiÅ«rÄ bei galimybę pasivaikščioti prie gimtųjų namų neįgaliajam asmeniui įprastoje, pažįstamoje aplinkoje. Tuo tarpu A. M. pasižymi kitokiais bÅ«do bruožais. Ji emociÅ¡kai yra labiau prieinama broliui, sukÅ«rė su juo Å¡iltus tarpusavio santykius, kÄ pažymėjo BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistai.

A. M. daugiau kaip metus atlieka Z. K. laikinosios globėjos pareigas, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pastarasis gyvena laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje ir byloje nėra duomenų, kad Z. K. interesai nebÅ«tų patenkinami. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius teismo posėdyje prašė Z. K. globėja ir turto administratore skirti A. M.. Šį praÅ¡ymÄ palaikė ir Z. K. atstovas advokatas R. Polubianko. Advokato teigimu, jis asmeniÅ¡kai trumpai bendravo su Z.

K. ir jis jam pasakė, kad į kaimÄ nenori, nori gyventi (duomenys neskelbtini), t. y. kur gyvena jo sesuo A. M.. Taigi apibendrindamas iÅ¡dėstyta, teismas prieina iÅ¡vados, kad yra pagrindas Z. K. globėja ir turto administratore paskirti A. M.. Teismas, vadovaudamasis CK 2.10 str., 2.101 str., 3.242 str., CPK 468 str., 469 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Pakeisti 2006-12-14 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neveiksniu ir pripažinti Z.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose gyvenimo srityse: - turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); - asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė). Pripažinti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies veiksniu Å¡iose gyvenimo srityse: asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.).

Paskirti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore. Panaikinti 2021-10-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (dėl laikino globėjo paskyrimo Z. K.). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Viktor Voicechovski