983fb5a9-e5f2-4f9a-92be-2d55c25b23d0 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-973-522/2014(Proceso Nr.2-44-3-00847-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija 27.12. (S) Å irvintų rajono apylinkės teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 9 d.Å irvintos Å irvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Onai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams Dariui Guobai ir Gražinai Čiupinytei, atsakovei S. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „G.

F.“ ieÅ¡kinį atsakovei S. D. dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir neturtinės žalos priteisimo ir nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę paneigti paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis, menkinančius Bendrovės dalykinę reputacijÄ , suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ , kad Bendrovė prieÅ¡ mokumo vertinimo procedÅ«rÄ reikalavo pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl asmens duomenų tvarkymo ir kad atsakovė tokį sutikimÄ pasirašė ir iÅ¡davė Bendrovei, ir iÅ¡siunčiant Å¡ioms institucijoms ir verslo partneriams – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Banko priežiÅ«ros tarnybai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir UAB „Felit“, valdančiai parduotuvę E. T. pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 Lt neturtinės žalos ir ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl vartojimo kredito suteikimo klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame parduotuvėje E. B. raÅ¡ytinio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 10253908 pagrindu 2014 m. vasario 4 d. atliko mokumo vertinimÄ ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, kreditas atsakovei nebuvo suteiktas. Po gauto neigiamo atsakymo atsakovė Bendrovei nepaliko iÅ¡duoto sutikimo ir pradėjo teikti skundus valstybės institucijoms dėl galimo jos teisių pažeidimo.

IeÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ dėl to, kad, teikdama skundus valstybės institucijoms, ieÅ¡kovė paskleidė melagingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , darančiÄ Å¾alÄ Bendrovės dalykinei reputacijai. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė pateikė skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Bankui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Visuose trijuose skunduose buvo pateiktos skirtingos versijos dėl sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pasiraÅ¡ymo (nepasiraÅ¡ymo): skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ieÅ¡kovė nurodė, kad pasirašė dokumentÄ Nr. 10253908, tiksliai įvardindama ir žinodama sutikimo numerį, vėliau patikslintame skunde nurodė, kad ji tik žodžiu sutiko su dokumentu Nr. 10253908.

Kad žodžiu sutiko su dokumentu Nr. 10253908 atsakovė nurodė ir Lietuvos Bankui. Galiausiai skunde Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atsakovė nurodė, kad dokumento Nr. 10253908 apskritai nepasirašė, o tik žodžiu sutiko, kad su Bendrove pasiraÅ¡ys tipinę kredito sutartį Nr. 10253908, o sutikimo neturi ir niekada neturėjo, todėl jo kopijos pateikti negali. IeÅ¡kovas nurodė, kad Bendrovė turėjo sutikimÄ , o prieÅ¡taringi atsakovės paaiÅ¡kinimai dėl sutikimo pasiraÅ¡ymo (nepasiraÅ¡ymo) fakto yra nesÄ Å¾iningi, melagingi, neatitinkantys tikrovės, Å¡meižikiÅ¡ki, sÄ moningai nukreipti į žalos Bendrovės dalykinei reputacijai padarymÄ .

Dalykinės reputacijos pažeidimo faktÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad melagingas žinias apie Bendrovę, t.y. apie tai, kad Bendrovė, neturėdama atsakovės sutikimo, atliko jos mokumo vertinimÄ , gavo valstybinės institucijos. Kadangi atsakovė paskleistų žinių tikrumo neįrodė, preziumuojama, kad jos neatitinka tikrovės. Tai, kad atsakovė greičiausiai buvo pasiraÅ¡iusi sutikimÄ patvirtino ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Atsakovei paskleidus melagingas žinias apie ieÅ¡kovÄ , iki tol teigiamai vertinta bendrovės dalykinė reputacija sumenko, bendrovė buvo priversta be pagrindo ginti savo dalykinę reputacijÄ prieÅ¡ keturias įstaigas, kurios nepagrįstai suabejojo bendrovės veikla.

Bendrovės veiklos teisėtumu suabejojo ir strateginiai partneriai, kuriems ieÅ¡kovė taip pat turėjo pasiaiÅ¡kinti, pasiteisinti dėl sutikimo iÅ¡davimo aplinkybių. Nepaisant to, kad atsakovės skundai nebuvo tenkinti, atsakovė savo melagingais paaiÅ¡kinimais sudarė įspÅ«dį (pagrindÄ abejoti) apie bendrovę, kaip apie netinkamai asmens duomenis tvarkančiÄ finansų įstaigÄ . Tik savo pastangų dėka ieÅ¡kovas apgynė savo dalykinę reputacijÄ . Tačiau ieÅ¡kovas pažymi, kad vertinant dalykinę reputacijÄ svarbu įvertinti dalykinei reputacijai sukeltas neigiamas pasekmes, atsiradusias skleidžiamos informacijos metu (iÅ¡kart po jos paskelbimo), o ne po didelių ieÅ¡kovo pastangų ginant Bendrovės dalykinę reputacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sÄ moningai skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , dėl dalykinės reputacijos sumažėjimo, bendrovės gero vardo pažeminimo, verslo santykių suprastėjimo, ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1000 Lt.Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime ir teismo posėdžio metu ji nurodė, kad 2014 m. vasario 14 d. su sutuoktiniu R. D. nusprendė kredituoti savo pirkinius Vilniuje esančioje parduotuvėje IKEA, kur kreditÄ turėjo suteikti ieÅ¡kovas.

Dar prieÅ¡ atvykstant į parduotuvę, bendrovės bendruoju informacijos telefonu atsakovei buvo paaiÅ¡kinta, kad norint gauti kreditÄ ji turės pateikti asmens dokumentÄ ir galiojantį statutinio pareigÅ«no pažymėjimÄ . Atvykus į parduotuvę ir, žodžiu sutikus su dokumentu Nr. 10253908, sužinojo, kad besilaukiančioms ir statutinėms pareigÅ«nėms pagal bendrovės susitarimus kreditai neteikiami. IeÅ¡kovo darbuotoja paaiÅ¡kino, kad tokia yra tvarka. Dėl savo pažeistų teisių gynimo atsakovė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ .

Pastaroji savo iniciatyva skundÄ perdavė Lietuvos Bankui. Vėliau buvo kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijÄ . Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba iÅ¡vadose patvirtino pateiktÄ informacijÄ ir nurodė, jog ieÅ¡kovo darbuotoja I. Å . pokalbio metu patvirtino, kad nėštumas ir buvimas motinystės atostogose gali bÅ«ti priežastimi nesuteikiant kredito. Taip pat nurodė, kad dėl nesutvarkytos sistemos Bendrovė negalėjo teisingai įvertinti atsakovės mokumo. Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga rekomendavo bendrovei informuoti klientus apie Vartojimo kredito įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimus.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad ieÅ¡kovas neturėjo sutikimo disponuoti atsakovės duomenimis ir rekomendavo Bendrovei nesant duomenų subjekto raÅ¡ytiniam sutikimui, asmens duomenų mokumo vertinimo tikslu nerinkti iÅ¡ trečiųjų asmenų bei užtikrinti pasiraÅ¡ytų duomenų subjektų sutikimų kaupimÄ . Lietuvos Bankas iÅ¡vadoje nurodė, kad Bendrovė turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad bendruoju telefonu teikiama informacija apie dokumentus, reikalingus vartojimo kredito sutarties sudarymui bÅ«tų teisinga ir pakankama, taip pat pažymėjo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius tvarias pajamas ir pakartoti mokumo vertinimÄ , todėl rekomendavo ieÅ¡kovui, kad tokiais atvejais, kai potencialÅ«s vartojimo kredito gavėjai gali įrodyti savo pajamas, jiems bÅ«tų suteikiama galimybė pateikti papildomus dokumentus ir pakartoti mokumo vertinimÄ .

Atsakovės nuomone visų institucijų iÅ¡vados patvirtina ieÅ¡kovo nekompetencijÄ teikiant kreditus statutiniams pareigÅ«nams, teikiamos informacijos netikslumÄ ir nenorÄ taisyti daromas klaidas. Atsakovė pažymėjo, kad 2014 m. vasario 20 d. kreipėsi į kitÄ kredito bendrovę, kur jai be problemų buvo suteiktas 5 kartus didesnis kreditas, nei atsakovė prašė Bendrovės. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pasikeitė veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jÄ , kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.

Mano, kad ieÅ¡kovas paprasčiausiai nesitikėjo, kad atsakovė, gindama savo pažeistus interesus ir teises, kreipsis į visas įmanomas valstybines institucijas, kurios pagal savo kompetencijÄ Ä—mėsi tyrimo, dėl ko ieÅ¡kovui teko pateikti daug atsakymų, paaiÅ¡kinimų, pateikti daug dokumentų ir pan. Atsakovė nurodė, kad jei ieÅ¡kovas mano, jog patyrė kažkokiÄ Å¾alÄ ar jų dalykinė reputacija sumažėjo, tai turėtų kreiptis į savo darbuotojÄ I. Å ., kuri dėl savo nekompetencijos, nesugebėjimo bendrauti su klientais, nesuteikė atsakovei pilnos informacijos.IeÅ¡kinys atmestinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , kad žinios žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ;

4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Juridinio asmens teisės į dalykinę reputacijÄ apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovė, kreipdamasi į valstybines institucijas dėl jos galimai pažeistų teisių gynimo, paskleidė melagingÄ informacijÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas atsakovės mokumÄ vertino neturėdamas atsakovės sutikimo dėl asmens duomenų tikrinimo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų neturi atsakovės raÅ¡ytinio sutikimo dėl jos duomenų tikrinimo. Tokio sutikimo buvimÄ atsakovė neigia, nurodydama, kad sutikimÄ davė tik žodžiu. Tačiau iÅ¡ byloje pateiktų atsakovės skundų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos Bankui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai matyti, kad atsakovė nurodė tris skirtingas sutikimo davimo/nedavimo (pasiraÅ¡ymo/nepasiraÅ¡ymo) versijas. Kaip matyti, minėtos institucijos, iÅ¡nagrinėjusios atsakovės skundus, paminėjo, jog labiau tikėtina, kad sutikimas buvo.

Tokios pat nuomonės yra ir teismas, kadangi tai savo skunduose iÅ¡ dalies pripažino ir pati atsakovė, be to, atsakovei nuo pat pradžių buvo žinomas tokio dokumento numeris. BÅ«tent atsakovės paskleistÄ informacijÄ , kad sutikimo nebuvo, ieÅ¡kovas ir vertina kaip tikrovės neatitinkančius duomenis. Skunduose atsakovė pateikė tris skirtingas versijas, t.y., kad buvo raÅ¡ytinis sutikimas, kad buvo tik žodinis sutikimas ir kad sutikimo apskritai nebuvo, todėl kategoriÅ¡kai teigti, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad sutikimo nebuvo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas neįrodytas. Dėl to, jog ieÅ¡kovas neturi ginčo sutikimo, kalta tik atsakovė, teigti nėra pagrindo, nes bÅ«tent ieÅ¡kovo darbuotojas sutikimÄ turėjo iÅ¡saugoti.IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę paneigti paskleistÄ informacijÄ , tačiau visos atsakovės skundus nagrinėjusios institucijos ir taip suabejojo atsakovės skunduose pateikta informacija, t.y. informacija, kad sutikimo nebuvo, kad dėl to buvo pažeistos jos teisės, be to, atsakovės skundai minėtose institucijose nebuvo tenkinti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įpareigoti atsakovę dar kažkaip paneigti paskleistÄ informacijÄ nėra pagrindo.Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiÅ¡kos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumÄ , taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius:

į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Asmeniui būtina įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas dalykinės reputacijos sumenkėjimÄ grindžia tuo, kad dėl atsakovės skunduose nurodytos informacijos apie sutikimo buvimÄ /nebuvimÄ jis buvo priverstas raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus tiek valstybinėms institucijoms, tiek verslo partneriams, kad dėl to sumenkėjo Bendrovės institucinis vertinimas ir Bendrovės veikla suabejojo partneriai, tačiau vien Å¡i aplinkybė pati savaime neįrodo reputacijos pablogėjimo fakto. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad dėl atsakovės paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų Valstybinis socialinio draudimo fondas grasino ieÅ¡kovui apriboti priėjimÄ prie duomenų, dėl ko ieÅ¡kovas galėjo patirti didelių finansinių nuostolių.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovo reputacija pablogėjo, jokios neigiamos pasekmės ieÅ¡kovo neiÅ¡tiko, o kad galėjo iÅ¡tikti, nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės neturi. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, kreipdamasi į valstybines institucijas, siekė apginti galimai pažeistas jos teises ir tai ieÅ¡kovas turėtų priimti ne kaip siekį sumenkinti jo dalykinę reputacijÄ , juolab, kad visų trijų institucijų iÅ¡vados palankios ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad institucijų pateiktos rekomendacijos reikalingos, nes, visgi, atsakovės pasiraÅ¡yto sutikimo tikrinti asmens duomenis ieÅ¡kovas neturi, kas nagrinėjamu atveju ir sukėlė ginÄÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad yra įrodytas tik žinios paskleidimo faktas ir, kad žinia yra apie ieÅ¡kovÄ . Tačiau nėra pagrindo teigti, kad kad žinia pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ir, kad paskleista žinia neatitinka tikrovės. Pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui teismas nenustatė. Vadovaujantis LR CPK 259 str., 270 str.,       n u s p r ę s t a: IeÅ¡kovo UAB „G. F.“ ieÅ¡kinį atsakovei S. D. dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                               Irina Serafin