2022-06-22 Nr. AB-16835-3-61-3-00963-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2914-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00963-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. (toliau – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21M44469 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. Apklausos metu išryškėjus faktinių aplinkybių trūkumui, nepagrįstai nustatyta, kad jų individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Be to, atsižvelgus į kilmės šalies vyriausybės tiesioginę grėsmę jiems, baimė grįžti turi būti vertinama kaip visiškai pagrįsta. Visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta.

2.3. Jie nurodė konkrečius faktus, tačiau jie nebuvo išsamiai ir teisingai įvertinti. Jie tyrimo metu buvo nurodę pakankamai faktinių duomenų, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tiek iš jų pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad jų kilmės valstybėje jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

2.4. Šiuo atveju nenustatyta būtinų užsieniečių išsiuntimo sąlygų. Sprendimas išsiųsti nepagrįstas objektyviais įrodymais. Nors Sprendime nurodyta, kad yra pagrindas manyti, jog jie gali pasislėpti, tačiau pagrindas tokiai išvadai neaiškus. Sprendimo dalis nepagrįsta, grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad jie gali slėptis. Be to, nėra detaliai įvertintos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės. Vien tai, kad jų prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

2.5. Nebuvo atidžiai ir teisingai išnagrinėtas jų prašymas, teisingai neįvertinti motyvai ir argumentai išsiųsti, nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertintas maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Taigi sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių rodančių, jog pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į individualias pareiškėjų savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį buvo surinkta ir ištirta aktuali su jų individualia situacija susijusi informacija. Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjai jokios informacijos ir duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas, nepateikė. Be to, kilmės valstybės informacija renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus, o pareiškėjas apklausų metu savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjų netenkina surinkta kilmės valstybės informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo Sprendimas nepagrįstas. Prieglobsčio prašymus nagrinėjančiai institucijai nenustatyta pareiga įrodinėti neiginius ir paneigti hipotetines prielaidas, kadangi tai neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas.

3.3. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nepasižymi informatyvumu ir nuoseklumu. Pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Be to, tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. (duomenys neskelbtini).

3.4. Vien asmenų pasakojimas apie patiriamus grasinimus ar baimę savaime neįpareigoja suteikti pabėgėlio statusą. Persekiotojas nėra įvardytas ir jis nėra valstybinis subjektas. Be to, duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas konvencinių priežasčių, pareiškėjai nepateikė. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmenims jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.5. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Tokių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Todėl, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjų E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21M44469 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti Y. A. S. A. J. ir E. A. A. A. A. į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų, sutrumpino C.SIS II perspėjimo terminą Y. A. S. A. J. ir E. A. A. A. A. nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

6. Pareiškėjas Y. A. S. A. J. 2021 m. spalio 6 d. vykusioje apklausoje nurodė (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja E. A. A. A. A. 2021 m. spalio 6 d. vykusios apklausos metu teigė (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjų pasakojimai, kaip konstatavo atsakovas, buvo nenuoseklūs – (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nustatė, kad prieštaringi ir pareiškėjos pasakojimo argumentai – (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, kad asmenims jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)– gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turi galimybę saugiai keliauti kilmės valstybėje. Komerciniai tarptautiniai skrydžiai iš (į) (duomenys neskelbtini).

13. Teismas akcentavo, kad nei apklausose, nei skunde pareiškėjai nekėlė klausimo dėl nesaugumo kilmės valstybėje gyventiems jų nepilnamečiams vaikams A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , A. Y. A. A. A. ir R. Y. A. A. A.. Nepilnamečių pareiškėjų saugumą kilmės valstybėje pirmiausia turi pareigą užtikrinti jų tėvai Y. A. S. A. J. ir E. A. A. A. A.. Konstatavus, kad pastarieji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nustatytų kriterijų, laikytina, kad nėra pagrindo suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą ir nepilnamečiams pareiškėjams, kadangi nei prašyme suteikti prieglobstį, nei apklausose jų tėvai jokiais argumentais negrindė nei persekiojimo tikimybės, nei baimės patirti nežmonišką elgesį, mirties bausmės ar egzekucijos grėsme.

14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjams pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis pareiškėjus būtų galima priskirti bent vienai iš nurodytose Kriterijų tvarkos nuostatose nurodytų asmenų, kuriems galėtų būti taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei. Remiantis šiais argumentais terminas sutrumpintas iki 2 metų, atitinkamai sutrumpintas ir C.SIS II perspėjimo terminas.

III. 15. Pareiškėjai E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti.

16. Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

17. Pareiškėjai negali tiksliai įvardinti juos persekiojančių grupuočių, tik nurodė, kad jos turi didelę įtaką. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

18. (duomenys neskelbtini)vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad jiems už pasipriešinimą karinių grupuočių reikalavimams kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios jie gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

19. Jų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal moters ir nepilnamečių vaikų kriterijus, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

20. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita ir nurodė, kad 2021 metų EPPB ataskaitoje nurodyta, kad šiuo (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš esmės EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 metų spalio mėnesio, taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, Departamentas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti Pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad jiems kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

21. Pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai nenurodė, kokios realios grėsmės jiems gresia kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Migracijos departamentas neteisingai nustatė, kad nėra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą. Apeliantai savo poziciją grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

30. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Teisėjų kolegijai susipažinus su skundžiamais sprendimais mato, kad juos priėmusios institucijos nagrinėjo Įstatymo 86 straipsnio taikymo galimybę ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti šių nuostatų ir visiškai pritaria tokioms išvadoms. Tiek savo paaiškinimuose, tiek apeliacinio skundo argumentuose pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, kad jie iš savo kilmės valstybės išvyko dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

31. Migracijos departamentas tyrė, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl papildomos apsaugos, apeliacinis skundas yra susijęs su šių nuostatų teisingu taikymu, todėl teisėjų kolegija skundo ribose patikrina Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą netaikant Įstatymo 87 straipsnio nuostatų.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Svarstant šį argumentą reikšminga, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008 ir 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015 ir kt.). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015 ir 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, prieglobsčio bylose siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Apeliaciniame skunde nėra konkrečių ir individualizuotų argumentų dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktų nuostatų taikymo. Iš skundo turinio teisėjų kolegija nemato argumentų, kurie būtų susiję su visiškai pagrįsta baime pareiškėjams grįžus į kilmės valstybę patirti kankinimus, žiaurų ar nežmonišką elgesį, orumo žeminimą ar kitokį baudimą arba esama grėsme, kad grįžus jiems bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

36. Pareiškėjų (pareiškėjo ir pareiškėjos) pasakojimai atsakovo bei pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Išsamūs motyvai, kuriais remiantis padaryta ši išvada, yra pateikti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

37. Vertinant pareiškėjo pasakojimo turinį nustatyta, kad jis apklausos pradžioje nurodė (duomenys neskelbtini).

38. Kaip prieštaringas buvo įvertintas ir pareiškėjos pasakojimo turinys. Pareiškėja negalėjo nurodyti, (duomenys neskelbtini).

39. Sprendžiant dėl pabėgėlių statuso suteikimo pagrįstumo reikšmingas ne tik pareiškėjų pasakojimo vertinimas, tačiau ir kitos, tiesiogiai su galima neigiama patirtimi nesusijusios aplinkybės. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Tai, vertinant kartu su kitais pirmiau aptartais duomenimis, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai siekia išvykti iš kilmės valstybės ir savo pasakojimus pateikia taip, kad jie atitiktų Įstatymo bei Konvencijos kriterijus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjai turi galimybę saugiai keliauti kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad galimi nemalonumai pareiškėjų kilmės valstybėje buvo siejami iš esmės su (duomenys neskelbtini). Visgi, kaip matyti, (duomenys neskelbtini), o kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėjams gresia koks nors pavojus, nėra.

40. Pareiškėja pasakojimo metu buvo nurodžiusi, kad jai šiuo metu niekas negrasina, o grėsmė buvo kilusi dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, kad jam galėtų grėsti pavojus jau po to, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsta laikytina atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

41. Vertinant pareiškėjų atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, padaryta išvada, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėjais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie tokiu būdu bus baudžiami, kad jiems asmeniškai kiltų grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą. Prašydami suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, pareiškėjai turi nurodyti grėsmes ir baimes, susijusias su grįžimu į kilmės šalį, o Migracijos departamentas turi atlikti tyrimą tik dėl prašytojų nurodytų ir identifikuotų grėsmių ir baimių, susijusių su grįžimu į kilmės šalį. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl sutiktina su atsakovo išvada, kad jų deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta. Apibendrinant tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Sprendimu pagrįstai jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

42. Apeliaciniame skunde nenurodyta, tačiau iš visumos byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų pozicija dėl prieglobsčio jiems suteikimo grindžiama ir tuo, kad pareiškėjai yra šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visuose procedūrų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi, etapuose būtina atsižvelgti į vaiko, priskiriamo prie pažeidžiamų asmenų grupės, interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę. Iš tiesų tiek nacionaliniai, tiek tarptautinės teisės instrumentai, skirti vaiko teisių užtikrinimui, inter alia sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, pabrėžia, kad kompetentingos valstybės institucijos visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir jo gerovę (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Šiuo atveju nenustatyta, kad įvertinant tėvų padėtį buvo nepakankamai atsižvelgta į jų vaikų interesus. Šioje byloje nėra jokių indikacijų, kad nepilnamečių vaikų šeimos prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su specifinėmis vaikų persekiojimo formomis. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo manyti, kad išsiskiria vaiko ir jo tėvų pozicijos ar jos kitaip nesutampa (be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad šeima atvyko kartu). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tėvai neturėjo veiksmingos galimybės pakankamai atskleisti savo vaikų situaciją, t. y. nėra informacijos, kad jų pasakojimas buvo nepagrįstai pertraukiamas, buvo teikiami ir netenkinami papildomi prašymai, susiję su teise būti išklausytiems ir pan.. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad šeima, atstovaujama profesionalaus atstovo, nei prieglobsčio prašymo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų, susijusių su jų vaikų individualia situacija ir poreikiu ją atskirai įvertinti. Pagal teismo turimus duomenis nėra indikacijų, leidžiančių suabejoti tuo, kad nepilnamečius lydintys tėvai turėjo galimybę veiksmingai pateikti savo argumentus, susijusius su vaikų situacija, todėl klausimo grąžinimas papildomam nagrinėjimui yra netikslingas.

43. Apeliaciniame skunde, siekiant pagrįsti atsakovo atlikto tyrimo neišsamumą, plačiai aprašoma situacija pareiškėjų kilmės valstybėje. Kaip minėta, pareiškėjai jiems kylančią grėsmę siejo tik su (duomenys neskelbtini). Pasakojimų metu pareiškėjai neteigė, kad jiems būtų nesaugu kilmės valstybėje dėl kitų, su pirmiau ištirtomis aplinkybėmis nesusijusių priežasčių, todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra neaktualūs nagrinėjamai bylai ir atmestini.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų E. A. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , A. Y. A. A. A. , M. Y. A. A. J. , R. Y. A. A. A., Y. A. S. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė