2018-12-04 Nr. AB-22169-3-65-3-00282-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-839-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00282-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūros 1–ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė iš Panevėžio apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus priteisti pareiškėjui 20 000 Eur žalos atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Panevėžio apygardos prokurorės J. R. veiksmus ir nutarimus, kuriais duotas rašytinis nurodymas neleisti pareiškėjui paskambinti ir pasimatyti su nutarimuose įvardintais asmenimis. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Skundžiami prokurorės nutarimai priimti kardomosios priemonės vykdymo metu. Teismas pažymėjo, jog prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), kurio 63 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai skundžiami aukštesniajam prokurorui, o šiam atsisakius patenkinti skundą – toks nutarimas skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su prokuroro procesinės veiklos ikiteisminiame tyrime vykdymu, todėl atsisakė priimti skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. spalio 2 d. pakartotinai gautas A. S. skundas, kurio turinys analogiškas anksčiau teiktam skundui, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo A. S. iki 2018 m. spalio 19 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus: savo skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties įforminti atskiruoju skundu, jame suformuluoti reikalavimą apeliacinės instancijos teismui dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties (prašyti ją panaikinti).

Pareiškėjas A. S. 2018 m. spalio 15 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, nurodė skundžiantis 2018 m. spalio 3 d. priimtą nutarimą atmesti jo skundą dėl Panevėžio apygardos prokurorės J. R. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos priimtą nutarimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokurorės J. R. veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Šios administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde aiškiai nesuformulavo reikalavimo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, o atskirajame skunde nurodė 2018 m. spalio 3 d. nutartį, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau iš atskirojo skundo turinio bei reikalavimo „išnagrinėti (išsamiai) mano skundą“, matyti, kad pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, iš esmės siekia, kad jo 2018 m. rugsėjo 14 d. skundas būtų priimtas ir išnagrinėtas administraciniame teisme. Taigi nagrinėjamu atveju konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų išvada sutinka.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad BPK nustatyta tvarka skundžia Panevėžio apygardos prokurorės J. R. veiksmus bei 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. nutarimus, priimtus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-165782-17, kuriais pareiškėjui neleista paskambinti telefonu ir pasimatyti su savo sugyventine ir mažamečiais vaikais. Byloje taip pat nustatyta, jog Panevėžio apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. S. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokurorės J. R. 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui neleista pasimatyti su sugyventine ir mažamečiais vaikais, panaikinimo.

Kaip teisingai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, prokurorų veiksmai ir nutarimai ikiteisminio tyrimo metu skundžiami BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui; jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš pateikto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad priimant nutarimus dėl procesinės prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat skundžiant tokius nutarimus, susiklosto teisiniai santykiai, kurie yra reguliuojami BPK normų, o prokurorai juose veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip baudžiamojo proceso subjektai. Įvertinus pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ginčas byloje kilo ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, taikant procesinės prievartos priemonę pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad BPK nustatyta speciali prokuroro veiksmų apskundimo tvarka ir ją reglamentuojantys BPK straipsniai pareiškėjui buvo žinomi. Šia tvarka pareiškėjas naudojosi skųsdamas Panevėžio apygardos prokurorės J. R. 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą aukštesniajam prokurorui D. S., kuris 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė bei paaiškino, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į administracinį teismą.

Išvados, kad byla pagal pareiškėjo skundą neteisminga administraciniams teismams, nepaneigia ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotas reikalavimas dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Panevėžio prokuratūros prokurorų J. R. bei D. S. veiksmų, atlyginimo priteisimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus ginčus dėl žalos atlyginimo, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais (CK 6.272 str.), nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-520/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1019-624/2017, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-602/2018 ir Nr. AS-100-556/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui išaiškintina, jog su skundu jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 7 dalimi, ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, pareiškėjas bendrosios kompetencijos teismui taip pat gali pareikšti pagal savo gyvenamąją vietą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė