2018-09-19 Nr. AB-16075-3-61-3-00548-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-09-19 Nr. AB-16075-3-61-3-00548-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Paaiškino, kad Komisijai pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo dalį nekilnojamojo turto kartu su kitais bendrasavininkais ir jam priklausančią buto dalį (11,55 kv. m ploto), jis perleido. Pareiškėjo nuomone, 5 metų terminas taikomas tik perleidžiant namą ar jo dalį, taip pat visą butą, bet ne jo dalį.
Full text
Administracinė byla Nr. A-928-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00548-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą atsisakyti skirti ir mokėti butpinigius (toliau – ir Sprendimas) bei Vilniaus AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. protokolo Nr. 10-IL-23664 (toliau – ir Protokolas Nr. 10-IL-23664) dalį dėl sprendimo neskirti butpinigių; 2) priteisti iš Vilniaus AVPK 414,16 Eur dydžio butpinigius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d. ir įpareigoti juos išmokėti; 3) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-175 (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punkto dalį dėl paskirto butpinigių dydžio, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui, ir įpareigoti mokėti 74 Eur dydžio butpinigius per mėnesį; 4) įpareigoti išmokėti butpinigių nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos dėl neteisėto Įsakymo 1.3 punkto taikymo.
2. Skunde nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko pareigose. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 47 straipsnio nuostatomis, 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu mokėti jam teisės aktais nustatyto dydžio butpinigius, nes tarnybos vietoje neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto ir nėra aprūpintas tarnybiniu butu, tačiau Vilniaus AVPK jo prašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 5-S-11927 pasiūlė organizuoti pakartotinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą Vilniaus AVPK prašymų skirti materialines pašalpas nagrinėjimo, butpinigių mokėjimo ir tarnybinių butų bei priedų ir priemokų skyrimo komisijoje (toliau – ir Komisija). Komisija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, tačiau jo netenkino, motyvuodama tuo, kad nėra pasibaigęs 5 metų terminas nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio buto dalies perleidimo.
3. Paaiškino, kad Komisijai pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo dalį nekilnojamojo turto kartu su kitais bendrasavininkais ir jam priklausančią buto dalį (11,55 kv. m ploto), jis perleido. Pareiškėjo nuomone, 5 metų terminas taikomas tik perleidžiant namą ar jo dalį, taip pat visą butą, bet ne jo dalį.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus AVPK, priimdamas nepagrįstą sprendimą, nemokėjo jam butpinigių nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki skundo teismui padavimo dienos, o Įsakymu pareiškėjui buvo paskirti butpinigiai, mokami tik nuo šio Įsakymo pasirašymo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 4 d. Taigi atsakovas nepagrįstai pareiškėjui nemokėjo butpinigių laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d. Pareiškėjui mokėtinų butpinigių dydis yra 74 Eur per mėnesį, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 4 d. jam nebuvo išmokėta iš viso 414,16 Eur butpinigių. Atkreipė dėmesį, kad Įsakymo 1.3 punktu jam paskirti 72 Eur dydžio butpinigiai, nors mokėtini 74 Eur, todėl ši Įsakymo dalis turėtų būti panaikinta, atsakovas įpareigotas mokėti 74 Eur dydžio butpinigius.
5. Pareiškėjas patikslintu skundu atsisakė reikalavimų panaikinti Įsakymo 1.3 punkto dalį dėl paskirto butpinigių dydžio ir įpareigojimo mokėti 74 Eur dydžio butpinigius per mėnesį bei įpareigoimo išmokėti butpinigių nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
6. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Statuto 47 straipsnio 1 dalimi, butpinigiai mokami, jeigu pareigūnas per pastaruosius 5 metus nėra perleidęs tarnybos vietoje turėto buto, namo ar jo dalies. Kadangi pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. tarnybos vietovėje yra perleidęs buto dalį, jis buvo informuotas, kad prašymą dėl butpinigių jis galės pateikti tik nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas apskundė Komisijos sprendimą Departamentui, kuris pasiūlė pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą, kadangi netiksliai buvo pateiktos Statuto 47 straipsnio 1 dalies bei Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 10-V-1159 patvirtinto Butpinigių mokėjimo Vilniaus apskrities policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.3 punkto sąvokos. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl butpinigių skyrimo, prašymo netenkino.
8. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Statutas, kuriame nebeliko 5 metų turto perleidimo apribojimo, todėl Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu pareiškėjui paskirti butpinigiai. Pareiškėjo reikalavimas dėl butpinigių priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d. neturėtų būti tenkinamas, kadangi butpinigiai pareiškėjui paskirti tik 2016 m. kovo 4 d. Įsakymu, o butpinigiai yra mokami ne anksčiau nei nuo įsakymo dėl butpinigių skyrimo priėmimo dienos.
II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-175 1.3 punkto dalį dėl paskirto butpinigių dydžio ir įpareigojimo pareiškėjui mokėti 74 Eur dydžio butpinigius per mėnesį bei butpinigių nepriemokos išmokėjimo, susidariusios laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos dėl neteisėto Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-175 1.3 punkto taikymo, nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus AVPK pareiškėjui E. P. apskaičiuoti ir išmokėti butpinigius, susidariusius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 3 d. (įskaitytinai).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. P. 2015 m. rugsėjo 16 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas aprūpinti jį tarnybiniu butu arba mokėti nustatyto dydžio butpinigius. Komisija 2015 m. spalio 15 d. posėdyje nutarė neskirti pareiškėjui butpinigių, kadangi nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto (buto dalies) perleidimo (2011 m. gruodžio 12 d.) nėra pasibaigęs 5 metų terminas (Komisijos 2015 m. spalio 20 d. protokolas Nr. 10-IL-18581). Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Departamentui, kuris 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 5-IL-4923 nurodė, kad Vilniaus AVPK plečiamai aiškina Statuto 47 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 5.3 punkte įtvirtintą „namo ar jo dalies“ sąvoką, todėl siūlė organizuoti pakartotinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą Komisijoje. Pakartotinai svarstant pareiškėjo prašymą 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje, Komisija nutarė palikti 2015 m. spalio 15 d. posėdyje priimtą Komisijos sprendimą (Komisijos 2015 m. gruodžio 28 d. protokolas Nr. 10-IL-23664). Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas aprūpinti jį tarnybiniu butu arba mokėti nustatyto dydžio butpinigius. Vilniaus AVPK viršininkas 2016 m. kovo 4 d. priėmė Įsakymą Nr. 10-TE-175, kurio 1.3 punktu nurodė nuo Įsakymo pasirašymo dienos E. P. mokėti butpinigius – 72 Eur per mėnesį. Vilniaus AVPK viršininkas 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 10-TE-356, pakeitė Įsakymo 1.3 punktą, nurodė, kad pareiškėjui skiriami butpinigiai – 74 Eur per mėnesį.
11. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą skirti butpinigius, nustatė, kad sprendimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdyje ir įformintas protokolu Nr. 10-IL-23664. Įvertinęs Protokolo Nr. 10-IL-23664 turinį ir su šio dokumento priėmimu susijusius duomenis, teismas nustatė, kad sprendimą nemokėti butpinigių pagal pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą Vilniaus AVPK Komisija priėmė konstatavusi, jog pareiškėjas neatitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 47 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 5.3 punkto reikalavimų, t. y. dėl to, kad pareiškėjas per pastaruosius 5 metus (2011 m. gruodžio 12 d.) tarnybos vietovėje yra perleidęs buto dalį. Teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad butpinigiai gali būti skiriami pareigūnui, kuris tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto arba namo arba namo dalies ir pastaruosius 5 metus namo ar jo dalies nėra perleidęs. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, matyti, jog tarnybinio buto arba butpinigių skyrimo prielaida yra nuosavybės teise valdomo gyvenamojo ploto tarnybos vietovėje neturėjimas arba perleidimas per pastaruosius 5 metus. Atitinkamai, apibrėždamas tokį pareigūno nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį plotą, įstatymų leidėjas jį yra suskirstęs į tris atskiras kategorijas, t. y. butą, namą, namo dalį. Toks Statuto 47 straipsnio 1 dalies aiškinimas sietinas ir su šioje normoje įtvirtinta sąlyga, kad gyvenamasis plotas turi atitikti minimalius techninius ir sanitarinius reikalavimus ir būti tinkamas pareigūnui gyventi. Taigi buto dalies tarnybos vietovėje turėjimas ar perleidimas per pastaruosius 5 metus neapriboja pareigūno teisės kreiptis dėl tarnybinio buto ar butpinigių skyrimo Statuto 47 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tokį Statuto 47 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 5.3 punkto nuostatų aiškinimą 2015 m. gruodžio 1 d. teikime Nr. 5IL-4923 pateikė ir Departamentas, tačiau Vilniaus AVPK, nagrinėdamas E. P. 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą, į šį aiškinimą neatsižvelgė.
12. Teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK Komisija, nustačiusi, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. tarnybos vietovėje perleido buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį, nepagrįstai nusprendė, jog butpinigiai pagal E. P. 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą negali būti mokami. Skirtingai nei teigia Vilniaus AVPK, toks butpinigių neskyrimo pagrindas Statuto 47 straipsnio 1 dalyje bei Aprašo 5.3 punkte nustatytas nebuvo. Teismas panaikino 2015 m. gruodžio 28 d. protokolo Nr. 10-IL-23664 dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą.
13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti butpinigius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d., nustatė, kad iš Aprašo nuostatų matyti, jog butpinigiai pagal pareiškėjo prašymą galėjo būti pradėti mokėti tik nuo Vilniaus AVPK viršininko sprendimo, kuris, atitinkamai, turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir reikiamų dokumentų gavimo, priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju E. P. prašymas dėl butpinigių skyrimo ir kartu su juo pateikti dokumentai Vilniaus AVPK buvo gauti 2015 m. rugsėjo 16 d., todėl šis prašymas Vilniaus AVPK turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl butpinigių skyrimo pareiškėjui turėjo būti priimtas iki 2015 m. rugsėjo 30 d., atitinkamai, butpinigiai pagal pareiškėjo prašymą galėjo ir turėjo būti pradėti mokėti nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., o ne nuo 2015 m. rugsėjo 16 d., kaip skunde teigė pareiškėjas.
14. Teismas nurodė, kad iš Aprašo nuostatų matyti, jog kompetencija priimti sprendimą dėl butpinigių E. P. skyrimo ir mokėjimo teisės aktais yra suteikta Vilniaus AVPK viršininkui. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, byloje nustatęs, kad pareiškėjui butpinigiai mokami nuo 2016 m. kovo 4 d., konstatavęs, kad butpinigiai pagal pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą galėjo ir turėjo būti pradėti mokėti nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., tenkino pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti iš atsakovo 414,16 Eur dydžio butpinigius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d., ir įpareigojo Vilniaus AVPK apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui butpinigius pagal jo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą, susidariusius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 3 d. įskaitytinai.
III. 15. Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad nesutinka su kai kuriais teismo sprendime nurodytais argumentais. Pažymi, kad teismas sprendė, jog, butpinigiai gali būti skiriami pareigūnui, kuris tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto arba namo arba namo dalies ir pastaruosius 5 metus namo ar jo dalies nėra perleidęs. Lingvistiškai aiškindamas šią teisės normą, teismas jau nurodė, kad tarnybinio buto ar butpinigių skyrimo prielaida yra nuosavybės teise valdomo gyvenamojo ploto tarnybos vietovėje neturėjimas arba perleidimas per pastaruosius 5 metus. Atitinkamai apibrėždamas tokį pareigūno nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį plotą, teismas nurodo, kad įstatymų leidėjas nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį plotą yra suskirstęs į tris kategorijas, t. y. butą, namą, namo dalį, tačiau tokiu būdu teismas iš esmės netinkamai keičia Statuto 47 straipsnio 1 dalyje minimas nekilnojamojo turto (buto, namo ar jo dalies) sąvokas, keisdamas jas sąvoka „gyvenamasis plotas“. Teismas tokį Statuto 47 straipsnio 1 dalies aiškinimą sieja su šioje normoje įtvirtinta sąlyga, kad ne nuosavybės teise valdomas butas, namas ar jo dalis (nekilnojamieji daiktai) turi atitikti minimalius techninius ir sanitarinius reikalavimus ir turi būti tinkamas pareigūnui gyventi, o gyvenamasis plotas.
17. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas kai kurias teisės normas, nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė iš Vilniaus AVPK 414,16 Eur butpinigių laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 3 d., todėl teismo sprendimas naikintinas.
18. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
19. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Statuto 47 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį, aiškiai nurodė, jog įstatymų leidėjas šioje normoje išskiria tris nekilnojamojo turto kategorijas: butas, namas ar namo dalis, bet ne buto dalis, kaip tai aiškina Vilniaus AVPK. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimu, kuris priimtas objektyviai išnagrinėjus bylą, įvertinus šalių argumentus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Vilniaus AVPK 2015 m. gruodžio 28 d. protokole Nr. 10-IL-23664 įtvirtinto 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui butpinigius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo ir butpinigių priteisimo.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. P. 2015 m. rugsėjo 16 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas aprūpinti jį tarnybiniu butu arba mokėti nustatyto dydžio butpinigius. Komisija 2015 m. spalio 15 d. posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą ir nutarė jo netenkinti, kadangi nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto (buto dalies) perleidimo (2011 m. gruodžio 12 d.) nėra pasibaigęs 5 metų terminas (Komisijos 2015 m. spalio 20 d. protokolas Nr. 10-IL-18581). Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Departamentui, kuris 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 5-IL-4923 nurodė, kad Vilniaus AVPK plečiamai aiškina Statuto 47 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 5.3 punkte įtvirtintą „namo ar jo dalies“ sąvoką, todėl pasiūlė organizuoti pakartotinį pareiškėjo prašymo nagrinėjimą Komisijoje. Komisija, pakartotinai 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje svarstydama pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 16 d. prašymą, nutarė palikti 2015 m. spalio 15 d. posėdyje priimtą Komisijos sprendimą, įformintą Komisijos 2015 m. gruodžio 28 d. protokolu Nr. 10-IL-23664.
22. Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. pakartotinai su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas aprūpinti jį tarnybiniu butu arba mokėti nustatyto dydžio butpinigius. Vilniaus AVPK viršininkas 2016 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-175, kurio 1.3 punktu nurodė nuo šio įsakymo pasirašymo dienos E. P. mokėti butpinigius – 72 Eur per mėnesį. Vilniaus AVPK viršininkas 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 10-TE-356, pakeitė minėto įsakymo 1.3 punktą ir nurodė, kad pareiškėjui skiriami butpinigiai – 74 Eur per mėnesį.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVPK Komisijos sprendimu, su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. gruodžio 28 d. protokolu Nr. 10-IL-23664 įformintą sprendimą neskirti jam butpinigių laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. kovo 3 d., taip pat priteisti už minėtą laikotarpį 414,16 Eur butpinigių.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė skirti pareiškėjui butpinigius ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Protokolo Nr. 10-IL-23664 dalį dėl butpinigių neskyrimo ir jų priteisimo tenkino iš dalies. Pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimų dalies panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-175 1.3 punkto dalį dėl paskirto butpinigių dydžio ir įpareigojimo pareiškėjui mokėti 74 Eur dydžio butpinigius per mėnesį bei butpinigių nepriemokos išmokėjimo, susidariusios laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylą šioje dalyje nutraukė.
25. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Statuto 47 straipsnio 1 dalyje nurodytas nekilnojamojo turto (buto, namo ar jo dalies) sąvokas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kurį prašė panaikinti.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinka su jo dalimi, kuria tenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas, sprendimo dalies dėl bylos nutraukimo neginčija.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
30. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa).
Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 10-V-1159 patvirtinto Butpinigių mokėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnams tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atitinkantis Statuto 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, Vilniaus AVPK viršininkui pateikia su tiesioginiu vadovu ir Vilniaus AVPK finansų skyriumi suderintą prašymą tarnybos vietoje suteikti pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtą, techninius ir higienos reikalavimus atitinkantį suremontuotą tarnybinį butą arba skirti butpinigius.
Pagal Aprašo 5.3 punktą, prie prašymo pareigūnas prideda valstybės įmonės Registrų centro ne anksčiau kaip prieš 30 dienų išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai per pastaruosius 5 metus pareigūno tarnybos vietovėje nėra perleidę nuosavybės teise priklausančio buto, namo ar jo dalies, arba perleidimą dėl santuokos nutraukimo pagrindžiančius dokumentus.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Statuto 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisingai aiškino jame įtvirtintas sąvokas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad tarnybinio buto arba butpinigių skyrimo prielaida yra nuosavybės teise valdomo tinkamo gyventi gyvenamojo ploto, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies pastate (bute ar name) jis yra, tarnybos vietovėje neturėjimas arba perleidimas per pastaruosius 5 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusi buto dalis (11.55 kv. m. ploto), kurią jis 2011 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartimi perleido, atsižvelgiant į Statuto 47 straipsnio 1 dalies ir Aprašo nuostatas, nelaikytina atitinkanti techninius ir sanitarinius reikalavimus bei tinkama pareiškėjui gyventi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buto dalies tarnybos vietovėje turėjimas ar perleidimas per pastaruosius 5 metus neapriboja pareigūno teisės kreiptis dėl tarnybinio buto ar butpinigių skyrimo Statuto 47 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingu atveju, kitoks aiškinimas neatitiktų teisiniu reglamentavimu siekiamų tikslų.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog atsakovo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė