2022-01-12 Nr. AB-1005-3-61-3-03014-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-42-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03014-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunaliniu atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava, rinkliava) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės administracija suteikė teisę Klaipėdos RATC organizuoti ir administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Neringos savivaldybės teritorijoje, kurioje ši rinkliava įvesta jau nuo 2008 m. gegužės 1 d., o nuo 2017 m. liepos 1 d. patvirtinta dvinarė vietinė rinkliava. Šiuo atveju atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui už jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. penkis poilsio namelius (toliau – ir ginčo objektai).

3. Atsakovę atsiliepimu prašė pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovė nurodė, kad atliekų turėtojas laikomas asmuo, kuris turi atliekų. Kompleksiškai aiškinant Neringos savivaldybės tarybos patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą, nuostatas darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turėtų mokėti tik tie asmenys, kurie turi komunalinių (buitinių ar panašių į buitines) atliekų. Ginčo objektų iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos.

Ginčo objektai nėra eksploatuojami ir jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ar galėtų būti tvarkomos, nesusidaro. Apie tai atsakovė nė kartą informavo Klaipėdos RATC. Ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybės, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Taip pat ginčo objektai patenka į miško teritoriją, kurios tvarkymo klausimai perduoti spręsti Kretingos miškų urėdijai. Tai reiškia, kad Klaipėdos RATC veiklos teritorija neapima teritorijos, kurioje yra ginčo objektai, dėl ko pareiškėjas negali teikti prašymų, susijusių su ginčo objektais.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas netaikomas žemei, įskaitant neiškastą dirvožemį, ir nuolat toje žemėje esančius pastatus. Už atliekas turi mokėti tas, kuris teršia. Jokių būtinų atliekų, kurios būtų susijusios su ginčo objektais, nėra ir negali atsirasti, prašymas teismui yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė iki pat dokumentų iš teismo gavimo dienos nėra gavusi jokių pareiškėjo jai siųstų pranešimų ar raginimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Vadinasi, Klaipėdos RATC nesilaikė pranešimų ir raginimų įteikimo tvarkos, pagal kurią jie turėjo būti siunčiami registruotu paštu, o tokiu atveju prašymas negali būti tenkinamas.

Prašomos priteisti sumos yra visiškai nepagrįstos, iš prašymo turinio nėra aišku, kodėl būtent tokios sumos yra prašomos priteisti iš atsakovės. Be to, ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėjas, todėl tik ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Pareiškėjas vykdo tik tarpininko funkciją. Už mokesčių išieškojimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, o ne bendrovė, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.

Šiuo atveju pareiškėjas nėra valstybės įstaiga ar institucija, Klaipėdos RATC suteikti įgaliojimai atlikti tik vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, o ne patį išieškojimą. Išieškojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius. Todėl pareiškėjas net neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.

5. Pareiškėjas Klaipėdos RATC pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė, kad atsakovės atsiliepime iš esmės atkartojami tokie patys argumentai, kurie buvo teikti apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019, dėl kurių išsamiai jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Toks skaičiavimas nepakito ir po 2017 m. birželio 30 d. Visi teismui pateikti mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo pranešimuose detalizuotas vietinės rinkliavos apskaičiavimas, t. y. nurodoma administravimo parametras, bendras plotas, metinė rinkliava ir priskaičiuota suma. Atsakovė nustatyta tvarka nėra atleista nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Šios tvarkos nesilaikymas negali suteikti atsakovei pranašumo kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos dėstomas aplinkybes apie tai, kad ginčo objektai nenaudojami pagal paskirtį, nėra eksploatuojami.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui Klaipėdos RATC iš atsakovės 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d.

7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

8. Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. galiojo patvirtinti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2008 m. nuostatai), kurių nauja redakcija buvo patvirtina Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 (toliau – Nuostatai). Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-955-484/2018 tarp pareiškėjo ir atsakovės (tos pačios ginčo šalys kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (tas pats dalykas kaip ir šios nagrinėjamos bylos) už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies, nustačius, kad buvo praleistas senaties terminas, išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Atsakovė ir ankstesnėje byloje tarp pareiškėjo ir jos kėlė ir šioje nagrinėjamoje byloje kelia tuos pačius argumentus, t. y. dėl atliekų nesusidarymo, dėl teritorijos, kurioje yra ginčo objektai, dėl pareiškėjo reikalavimo teisės ir teisės teikti prašymą, dėl informavimo apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą (tas pats pagrindas kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje).

Šie atsakovės argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl jų pripažinimo nepagrįstais ir juos papildžius. Taigi šiuo atveju atsakovės atsiliepimo argumentai, dėl kurių jau išsamiai yra pasisakęs tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, jų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir šioje administracinėje byloje. Atsakovė iš esmės nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios keistų susidariusios situacijos teisinį vertinimą.

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovės atžvilgiu priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo jai suteikta lengvata, ji atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo objektus ir dėl to prašymas, kuriuo prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą, yra nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, atsakovė teismui iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiama tai, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir todėl turi pareigą mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

10. Teismas pažymėjo, kad nors administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018 buvo vertinami atsakovės argumentai dėl informavimo, tačiau šiuo atveju sprendžiama dėl prašymo, kuris pateiktas už naują laikotarpį, pagrįstumo. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, pateikė teismui pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.16)-7R-19, kurioje pateiktos apskaičiuoto įsiskolinimo sumos atskirais laikotarpiais už kiekvieną ginčo objektą atskirai. Taip pat pareiškėjas pateikė atsakovei siųstus mokėjimo pranešimus. Šiuose mokėjimų pranešimuose kartu nurodoma ne tik mokėtina suma, bet ir informacija apie tai, už kokius laikotarpius vietinė rinkliava dar nėra sumokėta, per kiek laiko atitinkamai turi būti sumokamos atitinkamos sumos (einamoji vietinės rinkliavos mokėjimo suma ir nedelsiant apmokėtina vietinės rinkliavos suma).

Kaip matyti, šie mokėjimo pranešimai siųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tuo pačiu adresu atsakovei buvo siųsti ir teismo procesiniai dokumentai, kuriuos ji gavo. Ši aplinkybė leidžia teismui kritiškai vertinti atsakovės atsiliepimo argumentus dėl netinkamo informavimo apie vietinės rinkliavos mokėjimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatus ir netinkamai informavo atsakovę apie vietinės rinkliavos mokėjimą. Priešingai, byloje pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad buvo laikomasi nustatytos tvarkos.

Be to, pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tinkamo informavimo, jau buvo atkreipęs dėmesį į aplinkybę, jog atsakovė teismo procesinius dokumentus gavo, nors jai jie buvo siųsti tuo pačius adresu, kuriuo buvo siunčiami ir mokėjimų pranešimai. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji buvo netinkamai informuota apie vietinės rinkliavos mokėjimą, dėl ko prašymas priteisti susidariusį įsiskolinimą turėtų būti netenkinamas. Taip pat kritiškai vertinami atsakovės argumentai dėl vietinės rinkliavos sumų apskaičiavimo.

Atsakovė iš esmės tik deklaratyviai nurodė, kad sumos jai neaiškios, tačiau nepateikė jokių tokią išvadą pagrindžiančių argumentų, pavyzdžiui, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė, apskaičiuodamas mokėtiną vietinę rinkliavą. Įvertinus mokėjimo pranešimus darytina išvada, kad juose aiškiai ir detaliai bei suprantamai nurodyta, už kokį laikotarpį kokia suma yra apskaičiuota. Esant tokioms aplinkybėms, šie atsakovės argumentai vertinami kaip abstraktūs ir deklaratyvūs.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikėsi nustatytos tvarkos, o atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Dėl šios priežasties susidarė 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Nustačius, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objekto patalpomis nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, jai Neringos savivaldybės tarybos sprendimu suteikta vietinės rinkliavos lengvata ar ji tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

III. 12. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo. Klaipėdos RATC atlieka tik vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, t. y. tik administravimą, o ne patį skolų išieškojimą. Teismas to tinkamai neįvertino ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai sprendimu vietinę rinkliavą nusprendė priteisti iš atsakovės pareiškėjui. Pareiškėjas byloje neįrodė, jog būtent jis turi reikalavimo teisę (ar įstatymų saugomą interesą), kurią atsakovė būtų pažeidusi.

12.2. Jokie pranešimai registruotu paštu pareiškėjo atsakovei realiai nebuvo siųsti ginčo laikotarpiu, t. y. tiek iki pat 2017 m. sausio 1 d., tiek po to, nors pagal 2008 m. nuostatų, galiojusių iki 2017 m. birželio 30 d., 36, 37 punktus ne tik pranešimai, bet ir raginimai turėjo būti siunčiami ir jie turėjo būti siunčiami kasmet.

12.3. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu ginčo objektais (jų dalimi) apskritai būtų realiai naudojusis. Netgi priešingai, ginčo objektų – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt., o tai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo objektai realiai nėra eksploatuojami ir kad jokios su jais susijusios buitinės atliekos, kurios būtų ir (ar) galėtų būti pareiškėjo tvarkomos, realiai nesusidaro ir neegzistuoja, ir apie tai yra žinoma Klaipėdos RATC. Be to, atsakovei priklausantys ginčo objektai yra ne atsakovei, o Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl kurio nuomos ne dėl atsakovės kaltės ginčo laikotarpiu vyko įvairūs teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. ir todėl atsakovė visą tą laiką iš esmės net ir neturėjo sąlygų laisvai ir nekliudomai naudotis nei žemės sklypu, nei ginčo objektais, jų valdyti ir (ar) jais disponuoti, o tai taip pat patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoja.

12.4. Ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir, kaip teismų yra pasisakyta, ginčo objektai yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, o, kiek žinoma atsakovei, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų žemės sklypai tvarkymui yra perduoti VĮ Kretingos miškų urėdijai. Iš to darytina išvada, kad apskritai pareiškėjo veiklos teritorija net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, būtent kurioje yra ginčo objektai. Be to, atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir dėl to atitinkamai nuolat (nepertraukiamai) kiekvieną mėnesį būtent šiame mieste, t. y. Vilniuje, atsakovė moka už buitinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu nėra įmanoma būti komunalinių atliekų turėtoju keliuose skirtinguose miestuose.

12.5. Byloje nėra pateikta ir jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo vietinę rinkliavą būtų paskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas ar kad nebūtų įmanoma jų konkrečiai paskaičiuoti, o, kaip yra pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendime, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. vasario 20 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-394-662/2017, atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) nenustatė reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį, tačiau principas „teršėjas moka“ minėtą atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu, todėl tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuota pagal nurodytą atliekų kiekį, priešingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų viršijama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti. Įrodyti, kad ginčo vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, kas šiuo atveju byloje nebuvo padaryta, pareiga tenka būtent pareiškėjui, o ne atsakovei.

12.6. Teismas tinkamai neįvertino visų susijusių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei naikintiną sprendimą, kuriuo visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti. Dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018 priimto sprendimo atsakovė yra pasikreipusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

13. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nustatyta tvarka nėra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Nustatytos tvarkos nesilaikymas negali suteikti atsakovei pranašumo kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Be kita ko, vertintinas ir pačios atsakovės elgesys. Atsakovei buvo aiškiai žinoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamo turto objektus, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-955-484/2018 atsakovė buvo pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja ir priteista priskaičiuota vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2016 metų. Nuo minimo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė nesikreipė į Neringos savivaldybę dėl lengvatų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo (bent į bylą tokių įrodymų nepateikė) ir toliau vengė mokėti skaičiuojamą vietinę rinkliavą. Motyvas, kad atsakovei nebuvo žinoma apie prievolę mokėti nustatyto dydžio rinkliavą, aptartų aplinkybių kontekste kelia pagrįstų abejonių. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo motyvu, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovė pripažintina rinkliavos mokėtoja, t. y., kad pastaroji yra „teršėja“, įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovei. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad pastaroji yra atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir nepaneigus jos nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą, atsakovė pagrįstai pripažintina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 331,66 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą atmesti.

17. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) ne pareiškėjas, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo; 2) jokie pranešimai registruotu paštu pareiškėjo atsakovei realiai nebuvo siųsti ginčo laikotarpiu; 3) byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu ginčo objektais (jų dalimi) apskritai būtų realiai naudojusis ir juose būtų susidariusios komunalinės atliekos; 4) pareiškėjo veiklos teritorija net neapima Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos, būtent kurioje yra ginčo objektai, o pačios atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje; 5) byloje nėra pateikta ir jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo vietinę rinkliavą būtų paskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas ar kad nebūtų įmanoma jų konkrečiai paskaičiuoti. Pareiga įrodyti, kad ginčo vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, tenka būtent pareiškėjui, o ne atsakovei; 6) teismas tinkamai neįvertino visų susijusių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei naikintiną sprendimą, kuriuo visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti. Dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018 priimto sprendimo atsakovė yra pasikreipusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovei ginčo vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apskaičiuota vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtintais Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (2008 m. nuostatais), o už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 patvirtintais Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (Nuostatais).

20. Pagal 2008 m. nuostatų 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (2008 m. nuostatų 2 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų), o pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.

21. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo pirmosios argumentų grupės pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019, kuria apeliacinio proceso tvarka sprendė ginčą dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino 2008 m. nuostatus, kuriais vietinės rinkliavos surinkėju paskyrė Klaipėdos RATC (2008 m. nuostatų 9 p.) ir nurodė, kad vietinės rinkliavos surinkimą organizuoja ir tvarko pareiškėjas (29 p.).

Vadovaujantis 2008 m nuostatais, pareiškėjas atsako už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą (18 p.), rengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus 27 punkte numatytus atvejus (30 p.), ir kiekvienais metais iki sausio 15 d. paštu siunčia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (31 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos (2008 m. nuostatų 34 p.).

Praėjus dešimčiai dienų po 34 punkte nustatytų mokėjimų terminų, vietinių rinkliavų nesumokėjusiems turėtojams pareiškėjas išsiunčia raginimus registruotu laišku sumokėti vietines rinkliavas arba atitinkamas jų dalis. Gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, atliekų turėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo datos (2008 m. nuostatų 36–37 p.). Pagal 2008 m. nuostatų 38 punktą, praėjus 37 punkte nustatytam terminui, nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.

Iš esmės panašaus turinio nuostatos numatytos ir Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 patvirtintuose Nuostatuose, kurių 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Klaipėdos RATC, kaip vietinės rinkliavos administratorius, atlieka nepriemokų (skolų) išieškojimo administravimą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo.

22. Dėl atsakovės apeliacinio skundo antrosios argumentų grupės, kad jokie pranešimai registruotu paštu pareiškėjo atsakovei realiai nebuvo siųsti ginčo laikotarpiu, pabrėžtina, jog tokie atsakovės argumentai yra niekuo nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti mokėjimo pranešimai, adresuoti atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu (Teatro 9B-11, Vilnius) (toks atsakovės gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir jos atsiliepime į skundą, ir apeliaciniame skunde), patvirtina, kad pranešimai apie mokėtina rinkliavą atsakovei buvo siųsti. Daryti kitokią išvadą šioje byloje nėra pagrindo. Todėl pripažintina, kad atsakovė buvo informuota apie mokėtinas vietinės rinkliavos sumas.

23. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo trečiosios argumentų grupės, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu ginčo objektais (jų dalimi) apskritai būtų realiai naudojusis ir juose būtų susidariusios komunalinės atliekos, yra aktuali nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Visgi atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jos nuosavybės teise valdomuose ginčo objektuose (t. y. poilsio nameliuose (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesusidarė. Šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021).

Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip šioje byloje yra Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 patvirtintų Nuostatų atveju), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021).

Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021). Todėl atsakovė 2017 m. priimtų Nuostatų taikymo atveju, kuriuose, kaip minėta nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys (Nuostatų 10 p.), nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiama, o, byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų siekusi būti atleista nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo tiek 2008 m.

Nuostatuose, tiek Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja tiek 2008 m. nuostatų (8 p.), tiek Nuostatų (4 p.) prasme.

24. Dėl atsakovės apeliacinio skundo ketvirtosios argumentų grupės pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, tačiau jie kartu yra ir Neringos savivaldybės teritorijoje, kurioje ir yra įvesta vietinė rinkliava, kurią, kaip minėta, administruoja Klaipėdos RATC. Taigi niekuo nepagrįstas atsakovės argumentas, kad tai, jog ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės administruoti su jais susijusios vietinės rinkliavos. Aplinkybė, kad pačios atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, taip pat savaime nepaneigia, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja Neringos savivaldybėje. Atsakovė, kaip nuosavybės teise valdanti ginčo objektus Neringos savivaldybėje ir kaip neįrodžiusi, kad jis nesukaupė atliekų (nustatyta tvarka neatleista nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo), kaip minėta, yra vietinės rinkliavos mokėtoja tiek 2008 m. nuostatų (8 p.), tiek Nuostatų (4 p.) prasme.

25. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo penktosios argumentų grupės pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskaičiavo neteisingai, t. y. ne 2008 m. nuostatuose ir Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovė šiuo aspektu pateikė tik abstrakčius teiginius, dėl kurių nėra pagrindo daryti kitokią išvadą.

26. Dėl atsakovės apeliacinio skundo šeštosios argumentų grupės pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė tik rašymo apsirikimo klaidą, kad pareiškėjui Klaipėdos RATC iš atsakovės priteistina 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d., nors iš tiesų turėjo būti nurodyta, kad priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau ši rašymo apsirikimo klaida iš esmės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovės argumentas, kad dėl anksčiau iš jos priteistos vietinės rinkliavos ji yra pasikreipusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes nėra duomenų, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų priėmęs sprendimą, kuriame padarytos išvados būtų reikšmingos ir šioje byloje.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, kad pareiškėjui priteisia iš atsakovės 331,66 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis) pakeičiama, nurodant, kad pareiškėjui Klaipėdos RATC iš atsakovės priteistina 331,66 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nes šiuo atveju skundžiamas teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis) keičiamas tik dėl padaryto rašymo apsirikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės I. S. 331,66 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt šešis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą (iš atliekų turėtojų) ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius