9837d6e6-e895-44ce-a6c1-e3d43526af83 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2153-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25109-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1; 122.4; 125.11.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus (apelianto) UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-32561-861/2015 pagal kreditoriaus UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei D.

V..Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Kreditorius UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ skolininkės 137,20 EUR skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad kreditorius teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1920.

Skolininkė D. V. yra buto, esančio adresu esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“ suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame skolininkė turi nuosavybės teise butÄ ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkė privalo iÅ¡laikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiÅ«rÄ (CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d.).

KiekvienÄ mėnesį Å¡io buto adresu į paÅ¡to dėžutę buvo pateikiama sÄ skaita su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. SÄ skaitoje nurodyta suma turėjo bÅ«ti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Skolininkės skola už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-05-31 yra: 137,20 EUR už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas; 5 proc. metinių palÅ«kanų; 3 EUR žyminio mokesčio; 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vienÄ paieÅ¡kÄ duomenų bazėje ir vieno registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane; 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä apie skolininkÄ ; 24,20 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ . GrÄ Å¾ino kreditoriaus sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Nurodė, kad kreditorius praÅ¡o iÅ¡ skolininko priteisti 24,20 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

Kitokios atstovavimo iÅ¡laidos civilinio proceso dalyviui negali bÅ«ti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, 3K-3-212-219/2015). Teismas konstatavo, kad kreditoriaus praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ skolininkės 24,20 EUR už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkintinas, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie kitų bÅ«tinųjų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies, taip pat į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ atsisakyta priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį. PaaiÅ¡kino, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , netinkamai įvertino, ar reiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies.

Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Teismas nustatė, jog nėra numatyta galimybės tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimo iÅ¡ dalies, kadangi tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau, toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ skolininko pagrindinę skolÄ , tuo tarpu kiti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų laikytini iÅ¡vestiniais.

Todėl, kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl pagrindinės skolos ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali bÅ«ti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiÅ¡kimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiÅ¡kiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-07-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kovo (apelianto) pareiÅ¡kimÄ dėl įsakymo iÅ¡davimo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-07-21F nutarties yra iÅ¡ esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas galėjo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl pagrindinės skolos ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos Å¡ios sÄ lygos, turi bÅ«ti iÅ¡duotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiÅ¡kimo pateikimo taisyklių, turi bÅ«ti nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams Å¡alinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiÅ¡kia, jog kreditorius gali reikÅ¡ti bet kokį materialinį reikalavimÄ ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu iÅ¡duos teismo įsakymÄ . Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Tokiu (aiÅ¡kiai nepagrįstu) pareiÅ¡kimu laikytinas toks pareiÅ¡kimas, kuriuo reiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimÄ (patenkinimÄ ) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiÅ¡kimo vertinimÄ , tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiÅ¡kiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiÅ¡kiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti iÅ¡laidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas/patenkinimas.Apelianto reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino aiÅ¡kiai nepagrįstu, yra procesinis reikalavimas.

Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo egzistuoja tada, kai pareiÅ¡kimu yra reiÅ¡kiami aiÅ¡kiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Be to, kÄ pagrįstai nurodo ir apeliantas, Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. IÅ¡ kitos pusės, iÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti jo pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , bÅ«tų iÅ¡kreipta paties sumarinio proceso esmė.

Å io procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sÄ naudomis bei kuo paprastesniu bÅ«du iÅ¡spręsti neginčijamų ir neprieÅ¡taraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi bÅ«ti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, iÅ¡davimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimo įmanomai paprasčiausiu bÅ«du.

Bylos, iÅ¡nagrinėtos Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (net ir procesinių reikalavimų iÅ¡sprendimo dalyje) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. IÅ¡davus teismo įsakymÄ dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) iÅ¡laidas ir atsisakius priimti jo pareiÅ¡kimÄ , kiek juo reikalaujama kompensuoti iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymÄ dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimo dalį).

Antra, atsisakius priimti pareiÅ¡kimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliacijÄ ir pareikÅ¡ti atskirÄ jį skundÄ dėl tokios nutarties (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iÅ¡ esmės vieno pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretÅ«s procesai – iÅ¡ieÅ¡kojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo reikÅ¡damas (nors ir vienÄ ) aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ , prisiima rizikÄ netekti teisės supaprastintu bÅ«du apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises.

Apeliantas vienÄ aiÅ¡kiai nepagrįstÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti jo pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė