2013-10-09 Nr. AB-6007-3-61-3-00929-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-179/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00929-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-474/2013 (Nr. I-2870-189/2013) pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2013 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 17.2-4513; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą (registruotas 2013 m. vasario 25 d. Nr. 5.6-938) išnagrinėti iš esmės bei atlikti reikalaujamus veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nusikalstamų veikų; ikiteisminio tyrimo pradėjimo; tarnybinės nuobaudos skyrimo; ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei S. N. skyrimo. Generalinė prokuratūra skundžiamu 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 17.2-4513 dėl skundo persiuntimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (toliau – ir Nuostatai), 7.3 punktu, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. raštas tik patvirtina pareiškėjo skundo persiuntimo faktą, todėl laikytinas lydraščiu. Pareiškėjo skundžiamame rašte (sprendime) nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, taigi tiek pats raštas (sprendimas), tiek ir toks veiksmas, kaip skundo persiuntimas, patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas taip pat pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra, 2013 m. kovo 1 d. raštu nuspręsdama persiųsti pareiškėjo skundą pagal kompetenciją Kauno apygardos prokuratūrai, neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo, t. y. šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas konkretus neigiamas sprendimas, galintis sukelti tam tikras pasekmes. Atkreipė dėmesį, jog tokiu atveju pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti Kauno apygardos prokuratūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus persiųstą 2013 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir reikalavimą, susijusį su įpareigojimu Generalinei prokuratūrai išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Pareiškėjas skundžia Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. raštą Nr. 17.2-4513 dėl skundo persiuntimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. I-268 redakcija), 7.3 punktu, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Teismas nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo, ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore įdarbintam asmeniui S. N. skyrimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punkte (2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. I-268 redakcija) nustatyta, jog Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) sprendžia, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas. Vadovaujantis paminėtu Nuostatų punktu, skundžiamu 2012 m. kovo 1 d. raštu pareiškėjo skundas persiųstas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjui išsiųsta tik šio rašto kopija, siekiant informuoti jį apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją). Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad persiunčiant jo skundą pažeista Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, jo skundas persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai, o ne Kauno apylinkės prokuratūrai, kurioje dirba prokurorė S. N., kurios veiksmus skundžia pareiškėjas.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai taip pat nepagrįsti, skundo persiuntimo negalima laikyti galutiniu Generalinės prokuratūros sprendimu dėl pareiškėjo skundo. Kauno apygardos prokuratūrai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo atveju, savo teises jis galėtų ginti, skųsdamas tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.

III. 2013 m. liepos 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-474/2013 (Nr. I-2870-189/2013), vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant nutartį, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apie šias aplinkybes jis sužinojo: jau įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarčiai; pasibaigus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties padavimo laikui; vėliau nei galėjo skųsti atsakovo veiksmus – atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties padavimo laikas buvo pasibaigęs dar nepraėjus 2 mėnesiams nuo dienos, kai Kauno apygardos prokuratūrai ir atsakovui baigėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Kauno apygardos prokuratūra persiuntė jo Generalinei prokuratūrai siųstą skundą, reg. Nr. 5.6-938, Kauno apylinkės prokuratūrai, todėl paaiškėjo, jog pagrįstas atskirojo skundo teiginys; nuo 2013 m. gegužės 1 d. paaiškėjo, jog yra pagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad persiunčiant jo skundą pažeista Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, jo skundas persiųstas ne Kauno apygardos prokuratūrai, o Kauno apylinkės prokuratūrai, nes Kauno apygardos prokuratūra jį persiuntė Kauno apylinkės prokuratūrai, kurioje dirba prokurorė S. N., kurios veiksmus jis skundžia; paaiškėjo, jog ir kiti atskirojo skundo argumentai taip pat pagrįsti; paaiškėjo, jog skundo persiuntimas yra galutinis Generalinės prokuratūros sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Po jo 2013 m. liepos 4 d. telefoninių pokalbių su Generaline prokuratūra, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroru V. Č. paaiškėjo, kad nei Generalinė prokuratūra, nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Kauno miesto apylinkės prokuratūra jo skundo dalies ne baudžiamojoje teisenoje nenagrinėjo ir nesiruošia nagrinėti, o Generalinė prokuratūra apie Kauno apygardos prokuratūros įvykdytą skundo perdavimą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai nieko nežino, Kauno apygardos prokuratūra tai nuo Generalinės prokuratūros nuslėpė;

Generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno miesto apylinkės prokuratūra nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo sąmoningai tyčia nuslėpė, jog jo skundo Generalinė prokuratūra nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo; paaiškėjo, kad Kauno apygardos prokuratūra jo skundą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūroje prokuroru įdarbintam V. Č., kuris, kaip ir S. N., nepajėgus kritiškai vertinti savo veiksmų, objektyviai suvokti tikrovę ir prokuroro teises ir pareigas; paaiškėjo, jog jo skundą gavęs Generalinis prokuroras D.

V. buvo ir yra nepajėgus tinkamai eiti savo pareigas; šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai – žinant šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

2. Procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nes pateikia akivaizdžius įrodymus, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys, taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė esminius materialinės teisės normų – Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies, Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30, 33 straipsnių, Prokuratūros įstatymo 2, 3 straipsnių, 9 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 5 dalies (tarnybinis nusižengimas ir prokuroro vardą žeminantis poelgis), 20 straipsnio, 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 30 straipsnio 1, 6 dalių, 33, 38 straipsnių, 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 53 straipsnio, Lietuvos prokurorų etikos kodekso, generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 nustatytos Asmenų aptarnavimo telefonu tvarkos 24, 25, 27, 29 punktų – pažeidimus jas taikant, turėjusius įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą, nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktus (b. l. 48–49, 56).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareiškėjas iš esmės įvardijo Kauno apygardos prokuratūros jo Generalinei prokuratūrai siųsto skundo perdavimą nagrinėti Kauno apylinkės prokuratūrai (ir iš to kylančias pasekmes). Tačiau toks faktas nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti tik tokios, kurios iš esmės gali pakeisti teismo išspręstą situaciją. Šiuo atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, esminė aplinkybė buvo tai, ar Generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 1 d. raštas Nr. 17.2-4513 „Dėl skundo persiuntimo“ sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir ar gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šią aplinkybę teismas aiškinosi vertindamas paminėto dokumento turinį. Pareiškėjo nurodytas faktas nepaneigia teismo atlikto vertinimo. Prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, esminę reikšmę turėjo ne materialinės teisės, o procesinės teisės normų taikymas. Pareiškėjo argumentai dėl teismo analizuojant faktines aplinkybes padarytų išvadų nepagrįstumo yra byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, kuris yra skundo priėmimo klausimą išsprendusio teismo prerogatyva. Taigi prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą taip pat yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS822-474/2013 (Nr. I-2870-189/2013) pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius