9834b2ea-3154-4697-95cb-1f3bb3a53442 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas PSkundas Nr. 1S-322-312/2013                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:1.1.6.3; 2.12.3; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė,sekretoriaujant Violetai SemaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,skundÄ padavusiam asmeniui K.

G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos ir nukentėjusiosios K. G. (toliau tekste - pareiÅ¡kėja) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos      2013 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja K.

G., n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. kovo 15 d. patvirtino Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja K. G..Prokuroro nutarime nurodyta, jog įtariamajam G. K. prisipažinus padarius jam inkriminuotÄ neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiÄ ja K.

G., susitarus su ja, kad visa dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ir neturtinė žala bus atlyginta draudimo bendrovės - AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta jo įvykio metu vairuota transporto priemonė, 2013 m. vasario 11 d. ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas, proceso dalyvių iniciatyva surašė susitaikymo protokolÄ , patvirtinantį, kad įtariamasis G. K. susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ K. G.. Atsižvelgiant į tai, kad G.

K. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., susitaikė su nukentėjusiÄ ja ir susitarė su ja dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, be to, jis anksčiau nebuvo teistas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, konstatuotina, jog yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytos sÄ lygos, leidžiančios nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir atleisti G.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės.Skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad savo kaltę pripažinęs G. K. norėjo su ja taikytis, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bÅ«tų nutrauktas. Pats G. K. žinojo kokias traumas ji patyrė, tačiau dėl žalos atlyginimo nebuvo apsilankęs draudimo bendrovėje AAS „G.

B.“. PareiÅ¡kėja neprieÅ¡taravo, kad G. K. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau su sÄ lyga, kad jai bus atlyginta dėl eismo įvykio patirta moralinė ir turtinė žala, atitinkanti jos patirtas traumas, potrauminį gydymosi laikotarpį, skausmus, nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.AiÅ¡kinantis žalos atlyginimo klausimÄ , pareiÅ¡kėja viena kreipėsi į draudimo bendrovę - AAS G. B.“ Lietuvos filialÄ , kur civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta G.

K. įvykio metu vairuota transporto priemonė. Draudimo bendrovėje pareiÅ¡kėja užpildė praÅ¡ymÄ , be kitų iÅ¡laidų, atlyginti ir neturtinę žalÄ 5000,00 Lt suma. Draudimo bendrovės darbuotojas nurodė, kad patirtos žalos kompensacija bus iÅ¡mokėta vėliau, jÄ paskaičiavus. Ä® tokiÄ situacijÄ pareiÅ¡kėja nurodo patekusi pirmÄ kartÄ , todėl tikėjosi, kad draudimo bendrovė, po sprendimo byloje priėmimo, iÅ¡mokės praÅ¡omÄ arba bent jau panaÅ¡iÄ iÅ¡mokÄ už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Be to, ir G. K., bÅ«damas suinteresuotas sprendimo byloje priėmimu, žadėjo, kad ir toliau eis į draudimo bendrovę ir rÅ«pinsis, kad jai greičiau bÅ«tų atlyginta žala. Dėl minėtos priežasties, vėliau, nuolat skubinant G. K., jie pas tyrėjÄ pasirašė susitaikymo protokolÄ , patvirtinantį, kad su įtariamuoju susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kad žala bus pilnai atlyginta draudimo bendrovės lėšomis. Vėliau, kovo mėnesio pradžioje, pareiÅ¡kėja gavo trumpÄ jÄ SMS žinutę, kad į jos sÄ skaitÄ iÅ¡ draudimo bendrovės buvo pervesta 605,74 Lt suma.

Nuvykusi į draudimo bendrovę pareiÅ¡kėja iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jai buvo paskaičiuota 500 Lt suma kaip neturtinės žalos atlyginimas ir 105,74 Lt suma kaip turtinės žalos atlyginimas. Taip pat, jai reikalaujant, draudimo bendrovė vėliau atsiuntė praneÅ¡imÄ , kuriame paskaičiuota, už kÄ atlyginta žala, patirta dėl eismo įvykio.PareiÅ¡kėjos vertinimu, tai akivaizdžiai per maža suma, nes ji patyrė didesnę moralinę žalÄ , kadangi buvo partrenkta sesijos pradžioje ir visÄ jos laikÄ praleido ligoninėje.

Taip pat ligoninėje ir pratęstos sesijos metu buvo sunku mokytis, nes jautė didelį skausmÄ . Plėštinė pirÅ¡to žaizda, atsiradusi eismo įvykio metu, gijo beveik tris mėnesius po įvykio, todėl teko gaiÅ¡ti laikÄ ir vaikščioti pas gydytojus bei kęsti didžiulį skausmÄ . Dar iki Å¡iol ji jaučia patirto eismo įvykio pasekmes, nes pasikeitus orams, kamuoja skausmai lūžio vietoje ir tebeskauda sužalotÄ pirÅ¡tÄ , jaučia diskomfortÄ dėl gydytojo duotų apribojimų, kurie atsirado dėl eismo įvykio metu patirtų traumų.

Be to, po patirto eismo įvykio prastai pradėjo veikti jos mobilusis telefonas, kuris įvykio metu buvo deÅ¡inėje palto kiÅ¡enėje, o maždaug po savaitės, kai pareiÅ¡kėja parašė praÅ¡ymÄ draudimo bendrovėje dėl žalos atlyginimo, jis visai nustojo veikti. Taip pat pareiÅ¡kėja jaučia po eismo įvykio suprastėjusios atminties keliamus nepatogumus. Kadangi suprato, kad draudimo bendrovė neketina daugiau jai iÅ¡mokėti jokių iÅ¡mokų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad jau buvo per vėlu, nes tyrimas 2013 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ir 2013 m. kovo 15 d. patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo.PareiÅ¡kėja nurodo, kad į tokiÄ situacijÄ patenka pirmÄ kartÄ , todėl pilnai neiÅ¡siaiÅ¡kinusi ir iÅ¡ dalies bÅ«dama suklaidinta draudimo bendrovės ketinimų, pasirašė susitaikymo protokolÄ , patvirtindama, kad su įtariamuoju G.

K. iÅ¡sprendė žalos atlyginimo klausimÄ , kas vėliau ir buvo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Atsižvelgiant į jos eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ir dėl to padarytÄ neturtinę žalÄ bei tolesnius turtinės žalos nuostolius (mobiliojo telefono gedimas), mano, kad draudimo jai iÅ¡mokėta suma akivaizdžiai yra per maža, todėl praÅ¡o 2013 m. kovo 12 d. prokuratÅ«ros nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo panaikinti.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja prašė skundÄ tenkinti.

Prokuroras sutiko, kad skundas bÅ«tų patenkintas.Skundas tenkintinas.SkundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu nepagrįstai patvirtino Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu.Lietuvos Respublikos BK 38 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš įtariamajam pareikšto 2013 m. vasario 11 d. įtarimo, jis įtariamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau tekste - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2013 m. sausio 4 d., apie 07.55 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienintele (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti nuo J.

B. gatvės pusės, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) - A. V. gatvių sankryÅ¾Ä , pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, tai yra, vairuojamu automobiliu iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) - A.

V. gatvių sankryžos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleisti už minėtų gatvių sankirtos esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ K. G. ir jÄ partrenkė, dėl ko K. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Pažymėtina, kad vertinant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, bÅ«tina nustatyti teisinį pagrindÄ , pateisinantį tokį asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, reikia konstatuoti, jog G.

K. anksčiau nėra teistas. Nors ir yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimų pažeidimais, tačiau nusikaltimo padarymo metu įtariamasis jau buvo laikomas nebaustu administracine tvarka (b. l. 45). Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, G. K. daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi du vaikus (b. l. 38-39), dirba (b. l. 40). Ä®tariamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vertinant aptartas aplinkybes su G. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu, taip pat jo elgesiu po nusikaltimo padarymo, teigtina, jog yra pagrindas manyti, kad jis daugiau nenusikals, tai pat, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Todėl Å¡iuo atveju lemiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. veiksnys yra nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo ir susitaikymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2013 m. vasario 11 d. susitaikymo protokolo, įtariamasis susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ K.

G., susitarus su ja, kad visa dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ir neturtinė žala bus atlyginta draudimo bendrovės - AAS „G. B.“ Lietuvos filialo, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta jo įvykio metu vairuota transporto priemonė, lėšomis (b. l. 47). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks susitaikymo protokolas negali būti laikomas pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes neleidžia konstatuoti, jog žala buvo atlyginta ar, kad buvo tinkamai susitarta dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Akcentuotina, kad susitaikymo protokolas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., atlieka susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, kuriame konstatuojama padaryta žala bei susitariama dėl jos atlyginimo bÅ«do, vaidmenį. Vadovaujantis minėtu dokumentu vėliau yra tikrinama, ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo tinkamai jį vykdo. Jeigu asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, 2013 m. vasario 11 d. susitaikymo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, nes jame nėra aiÅ¡ku, dėl kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra susitarta minėtame susitaikymo protokole, t. y. Å¡is procesinis dokumentas pilnai neatspindi susitariančių asmenų valios dėl susitarimo objekto – žalos dydžio, o tik bÅ«dÄ , kaip bus Å¡alinama žala. Dokumentas yra dviprasmiÅ¡kas, iÅ¡ jo turinio negalima patikimai nuspręsti, kokio dydžio žalÄ susitarta atlyginti, taigi, negalima nustatyti ar jis tinkamai vykdomas.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios K. G. skundo turinio, pasiraÅ¡ydama susitaikymo protokolÄ , ji tikėjosi, kad draudimo bendrovės lėšomis jai bus atlyginta ne mažesnė kaip 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos suma. Akivaizdu, kad pasiraÅ¡ant susitaikymo protokolÄ , nukentėjusiosios sÄ monėje buvo susiformavęs klaidingas įsitikinimas dėl jai padarytos žalos atlyginimo dydžio, t. y. pasiraÅ¡ydama susitarimo protokolÄ , ji manė, jog tariasi dėl minėtos sumos atlyginimo, tačiau draudimo bendrovė jai atlygino ženkliai mažesnę sumÄ .

Taigi konstatuotina, jog susitaikymo protokolo pasiraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėja klydo dėl esminės aplinkybės – žalos dydžio, kas lėmė jos valios trÅ«kumÄ , o tai neleidžia konstatuoti esant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytÄ aplinkybę, kad įtariamasis G. K. susitaikė su nukentėjusiÄ ja ir savu noru atlygino ar paÅ¡alino jai padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo. Pažymėtina, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti atleistas tik konstatavus Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybių visumos nėra, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimas patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja K. G., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., n u t a r ė: pareiÅ¡kėjos K.

G. skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtintas, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. K. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK   281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja K. G. ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ Netenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro  2013 m. kovo 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G.

K. atžvilgiu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja K. G..Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                               Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė