2024-08-28 Nr. AB-12246-3-61-3-01334-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2056-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01334-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir (duomenys neskelbtini)), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84479 (toliau – ir Sprendimas 1) bei 2024 m. kovo 23 d. Sprendimą Nr. 24S85503 (toliau – ir Sprendimas 2); įpareigoti atsakovą klausimus dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką spręsti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu 1 buvo panaikintas Migracijos departamento 2022 m. spalio 13 d. sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Sprendimu 2 pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų, konstatavus, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau kartu – ir Sprendimai).

2.2. Migracijos departamentas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. kovo 6 d. rašte Nr. 18-2207 (toliau – ir VSD išvada) pateikta informacija apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybei, kuri grindžiama vien tuo, kad jos kilmės valstybė yra Baltarusijos Respublika. VSD nepagrindė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų realią grėsmę valstybės saugumui, o vien aplinkybė, kad pareiškėja prieš šešerius metus dirbo pagal darbo sutartį Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sistemoje, nepatvirtina minėtos grėsmės. VSD išvada formuluojama būtuoju laiku, joje nepatvirtinta, kad pareiškėja privalėjo būti lojali šalies valdžiai ir palaikyti valdžios režimą, atsižvelgiant į jos darbinę, asmeninio gyvenimo bei veiklos patirtį, klausimyne išdėstytą poziciją, negalima teigti, kad ji anksčiau buvo ir (ar) yra lojali Baltarusijos Respublikai.

2.3. Pareiškėja 2019 m. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, išmoko lietuvių kalbą. Po 1 metų, prabuvus santuokoje 6 metus, pareiškėja turės teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, ji siekia atsisakyti turimos. Pareiškėja gyveno atvirai, neslėpė jokių duomenų apie save, jai nuolat, nuo 2019 metų, buvo pratęsiamas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Pareiškėja dirba ir yra teigiamai charakterizuojama. Pareiškėja nebuvo teista, neturi nuobaudų. Pareiškėja nuolat užsiėmė visuomenine veikla ir padėjo pabėgėliams iš Ukrainos socializuotis Lietuvoje. Pareiškėja stengėsi integruotis į Lietuvos kultūrinį, socialinį, ekonominį gyvenimą, nepaisant pablogėjusios sveikatos padėties stengėsi būti naudinga Lietuvos visuomenei ir valstybei.

2.4. Sprendimai priimti klaidingai įvertinus aplinkybes ir įrodymus, atsakovas formaliai ir paviršutiniškai sprendė dėl laikotarpio, kurio metu kilo grėsmė nacionaliniam saugumui. Pareiškėja nepalaiko Baltarusijos režimo politikos, kategoriškai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, nekaltumo prezumpciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), nesilaikė teismų praktikos, tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio atžvilgiu.

2.5. Sprendimu 1 pareiškėja gali būti laikoma diskriminuojama dėl pilietybės, dėl buvusios darbo vietos. Pareiškėja 2016–2019 m. dirbo samdomą pagal sutartį, be tarnybinio laipsnio – sekretore, registravo ir siuntė korespondenciją. Taigi, pareiškėja neturi operatyvinio darbo patirties, neturi policijos ar karinio išsilavinimo, nėra saistoma jokia priesaika. Migracijos departamentas rėmėsi prielaidomis.

2.6. Teisės aktai draudžia išskirti šeimas (šiuo atveju – pareiškėją ir jos sutuoktinį), taip pat išsiųsti asmenis siųsti į šalis, kuriose dėl savo pažiūrų jie būtų kalinami ir kankinami.

2.7. Nesutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjos ekonominiai ryšiai vertintini kaip trumpalaikio pobūdžio ir pakankamai silpni. Taip pat neaišku, kodėl Migracijos departamentas vertino tik šeimyninius ryšius, kuriuos įvardino stipriais, bet išsamiai nevertino kitų socialinių ryšių. Atsakovo veiksmai prieštarauja teisinės valstybės principui.

2.8. VSD Išvadoje nėra duomenų, ar buvo vertinama ir kita informacija, neapsiribojant tik pareiškėjos klausimyne nurodytais duomenimis apie darbą ir šeiminę padėtį.

2.9. Sprendimas 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat prieštarauja įstatymų viršenybės bei kitiems gero administravimo principams.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus bei papildomai pažymėjo, kad grėsmė nagrinėjamu atveju nustatyta nepagrįstai ir remiantis prielaidomis. Paaiškino, kad pareiškėja kilmės šalyje gyvena (duomenys neskelbtini), darbo neturi.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.

5.2. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius su Lietuva, naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė. Be to, Migracijos departamentas 2024 m. kovo 12 d. atliko nuotolinę pareiškėjos apklausą. Migracijos departamentas, įvertinęs visus turimus ir surinktus duomenis, pareiškėjai nustatė tik 2,5 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Šis draudimas laikytinas proporcingu.

5.3. Pareiškėjai taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja jos kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas.

5.4. Pareiškėja darbą Baltarusijos Respublikos VRM baigė neseniai, t. y. 2019 m., todėl gali palaikyti ryšius su kolegomis. Tai gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, o kartu ir tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

5.5. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos, kad minėtas 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Sprendimais pareiškėjai nėra uždrausta atvykti ir gyventi Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėse narėse, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktiniui būtų uždrausta atvykti ar apsigyventi jos kilmės valstybėje. Pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, o ne leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.6. VSD išvada yra pagrįsta asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla), o ne spėjimais ir įtarimais. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

5.7. Pareiškėjos cituojama teismų praktika yra neaktuali, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios, be to, pareiškėja cituoja jau pasenusią praktiką.

5.8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių, geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Sprendimais pareiškėja nėra išsiunčiama iš Lietuvos, jai yra uždrausta atvykti atitinkamą laikotarpį. Pareiškėja pati klausimyne nurodė, kad Baltarusijoje dirbo VRM (duomenys neskelbtini) inspektore, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji dirbo eiline darbuotoja ir neturėjo prieigos prie įslaptintos informacijos, vertintini kritiškai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja dirbo inspektore Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tokiame specializuotame padalinyje dirbančių asmenų patikimumui ir lojalumui valstybei keliami itin aukšti reikalavimai.

7.2. VSD vertinimu, pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Skunde dėstomų argumentų bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtina teismų praktika analogiškose administracinėse bylose. Lietuva neturi pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, išduoti jai nacionalinės vizos, leisti laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo sutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Migracijos departamento veiksmai ir sprendimai pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio, trečiojo suinteresuoto asmens, teisę į šeimyninį gyvenimą, gerą administravimą, teisinį saugumą bei teisėtų lūkesčių apsaugą.

8.2. Pareiškėja, negavusi naujai įforminto leidimo laikinai gyventi, turėjo skubiai išeiti iš darbo, per kelias valandas susidėti daiktus ir neapibrėžtam laikotarpiui išvykti iš bendrų namų į šalį, kurioje neturi nei namų, nei darbo ir dėl savo politinių pažiūrų jaučiasi nesaugiai ir nejaukiai. Pareiškėja stengėsi integruotis į Lietuvos kultūrinį, socialinį, ekonominį gyvenimą, užmezgė glaudžius ryšius su trečiojo suinteresuoto asmens tėvais ir kitais šeimos nariais. Pareiškėja idealizuoja Lietuvą ir demokratinę santvarką, nebeįsivaizduoja savo tolimesnio gyvenimo ne Lietuvoje. Nesuprantama, kodėl VSD neapklausė trečiojo suinteresuoto asmens ir kitų su pareiškėja nuolat bendraujančių asmenų, o rėmėsi tik pareiškėjos pildant prašymus suteikti teisę gyventi Lietuvoje pateikta informacija, kad ji pagal darbo sutartį dirbo techninio pobūdžio darbą padalinyje, kuris vykdo juridinių ir privačių asmenų turto apsaugos funkcijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo garantuoja ir laiduoja, kad pareiškėja niekada nekėlė ir nekels grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) papildomai nurodė, kad visa šeima sunkiai išgyvena šią situaciją. Su pareiškėja susipažino dirbdamas (duomenys neskelbtini), jie susituokė 2019 m. Pareiškėja Baltarusijoje turi sūnų, seserį. Pareiškėja į Baltarusiją važiuodavo porą kartų per metus aplankyti sūnaus.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

11.1. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (Lietuvoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje (leidimo laikinai gyventi keitimas).

11.2. 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.

11.3. 2024 m. kovo 6 d. VSD atsakovui pateikė išvadą, kad pareiškėja, pildydama atsakovo klausimyną, nurodė, jog 2016–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, todėl privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaryti palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

11.4. 2024 m. kovo 21 d. atsakovas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjai buvo išrašytas ir 2022 m. lapkričio 4 d. įteiktas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2024 m. sausio 10 d. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą įforminti naują leidimą laikinai gyventi ir užpildė Migracijos departamento klausimyną, kuriame nurodė, kad 2016–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

11.5. 2024 m. kovo 23 d. atsakovas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo „36 mėnesius“ (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi.

11.6. 2024 m. kovo 25 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 24S85798, kuriuo atsakovas nusprendė pakeisti Migracijos departamento 2024 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 24S85503: vietoje teksto „1. Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (2,5 metų), įrašyti tekstą „1. Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų)“.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo (4, 35, 50, 133 str.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (64, 76, 131 p.; toliau – ir Aprašas) nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi.

13. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2016–2019 metais dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. Pareiškėja pati klausimyne nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektore. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad jos atliekamos pareigos buvo nereikšmingos, susijusios tik su korespondencija, jos registravimu. VSD išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų patikimumui ir lojalumui Baltarusijos valstybei keliami itin aukšti reikalavimai. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad neturi jokio operatyvinio darbo patirties, neturi policijos ar karinio išsilavinimo, nėra saistoma jokia priesaika, tai nepaneigia fakto apie pareiškėjos darbą. Minėtas pareiškėjos darbas savaime suponuoja išvadą apie galimą pareiškėjos lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.

14. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad ir neaukštos kvalifikacijos pareigos (kurias nurodė pati pareiškėja) paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Be to, nuo pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos VRM praėjo neilgas laiko tarpas, tai sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius, jų poveikį pareiškėjai, pareiškėjos pažeidžiamumą. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo paneigti.

15. Teismas pažymėjo, kad Sprendime 1 nurodyta, jog pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti ir jie vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Ekonominiai asmens ryšiai Lietuvos Respublikoje yra nustatyti, tačiau jie vertintini kaip trumpalaikio pobūdžio ir pakankamai silpni. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nustatyti ryšiai ir asmens interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliečiais šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos šeiminius ryšius, buvo nustatytas trumpesnis, nei teisės aktuose numatytas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, tai yra 2,5 m., kuris, teismo vertinimu, laikytinas proporcingu. Taip pat Sprendimais pareiškėjai neuždrausta atvykti ir gyventi Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėse narėse, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktiniui būtų uždrausta atvykti ar apsigyventi jos kilmės valstybėje. Pareiškėjos noras gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti aukščiau už galimą grėsmę Lietuvos saugumui.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, kurioje gyvena jos sūnus, taip pat sesuo. Tai gali kelti papildomas rizikas ir, kaip nurodė VSD, galbūt sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi laikantis Įstatymo nuostatų, todėl teismas konstatavo, kad grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai bei atsižvelgiant į pareiškėjos socialinius bei šeiminius ryšius. Valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino Sprendimus motyvuotais, teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjos skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Migracijos departamentas neatliko kompleksinio visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimo ir išsamaus situacijos tyrimo. Vien faktas apie pareiškėjos darbą negali būti vertinamas atsietai nuo kitų duomenų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas praėjęs laiko tarpas nuo darbo kilmės valstybėje, pareiškėjos šeiminiai ryšiai, nebuvo įvertintas pareiškėjos integracijos Lietuvoje lygis ir jos veikla, nebuvo nustatyta esamų pareiškėjos ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, taip pat neįvertinta pareiškėjos pozicija dėl Rusijos vykdomų veiksmų Ukrainoje.

19.2. Atsakovas rėmėsi ne Įstatymu, o nepagrįstomis prielaidomis, neparemtos pareiškėjos individualia situacija. Aplinkybė, kad atsakovas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nustatydamas trumpesnį, nei maksimalų, terminą, patvirtina, kad atsakovas supranta, jog yra neteisus ir išskiria šeimą. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė susiklosčiusią situaciją ir įteisino neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas turėjo nurodyti, kad atsakovas privalėjo atlikti operatyvinius veiksmus, nustatyti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje iš tikrųjų kelia realią grėsmę.

19.3. Teismas nevertino individualios pareiškėjos situacijos (kad ji 2019 m. sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu, nuolat gyveno Lietuvoje, turėjo sveikatos problemų, todėl jos statusas prilygsta ilgalaikio gyventojo statusui). Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, o atsakovas, neatlikęs savarankiško vertinimo, negalėjo remtis vien VSD išvada. Teismas taip pat nevertino argumentų, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pažeidė Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas taip pat nepasisakė, kad pareiškėjos sutuoktinis laidavo, kad jo žmona nekėlė ir nekels grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, nors laidavimo institutas gali būti taikomas baudžiamojoje teisėje atleidžiant kaltininkus nuo baudžiamosios atsakomybės.

19.4. Migracijos departamentas, pasinaudodamas tuo, kad pareiškėja nežinojo įstatymų, išdavė jai ne leidimą nuolat, tačiau laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl šiuo atveju yra aktualūs išaiškinimai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendime Nr. eA-1304-968/2024.

19.5. VSD nenurodė, kuo rėmėsi darydamas išvadą, kad skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja, dirbančių asmenų patikimumui ir lojalumui keliami itin aukšti reikalavimai – VSD nepateikė nei pareigybės aprašymo, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Vieša informacija patvirtina, kad vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaigų padaliniai ir darbuotojai, tvarkantys kanceliarinę dokumentaciją, paprastai turi specifinius pavadinimus („skambius“), tačiau jų veikla nėra susijusi su slaptos informacijos rinkimu ar analize.

19.6. Teismas nevertino pareiškėjos sutuoktinio teismo posėdžio metu nurodytos informacijos apie pareiškėjos vykdytas funkcijas, kurios buvo techninio pobūdžio. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė į posėdį kviesti pareiškėjos sutuoktinio brolį, nors šis asmuo galėjo patvirtinti informaciją apie pareiškėjos asmenybę bei pažiūras Lietuvoje, dėl tokio sprendimo turėjo posėdį praleisti už durų. Tokiu būdu buvo pažeista minėto asmens teisė dalyvauti viešame teismo posėdyje ir sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

19.7. Atsakovas ir teismas diskriminuoja pareiškėjos sutuoktinį dėl jo santuokos su kitataute ir verčia jį emigruoti į Baltarusiją ar kitą valstybę, tokiu būdui sukelia jam kančias ir verčia jį emigruoti iš šalies, kuri turi jį ginti. Be to, teismas nevertino, kad trečiųjų šalių piliečiams uždraudus atvykti į vieną iš Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybių, iš esmės neįmanoma gauti leidimo atvykti ar apsigyventi kitoje Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėje. Taip pat nebuvo įvertinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojama nevykti į Baltarusiją, o tiems, kurie šiuo metu yra šalyje, nedelsiant išvykti. Tai, kad minėtoje šalyje yra nesaugu, patvirtina ir kilmės valstybės informacija. Taigi, teismas nevertino, kad Sprendimais pažeidžiama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, o taip pat ir jos sutuoktinio teisę gyventi Lietuvoje ir joje kurti šeimą. Pareiškėjos sutuoktinis reguliariai vyksta į Baltarusiją pas sutuoktinę, kuri negali įsidarbinti.

19.8. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui iš tikrųjų kelia pareiškėja, t. y. kokią žvalgybinę informaciją ji gali teikti Baltarusijos specialiosioms tarnyboms.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:

21.1. VSD išvada, priešingai nei teigia pareiškėja, yra pagrįsta darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis, o ne spėjimais ir įtarimais. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas.

21.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nebuvo atliktas kompleksinis vertinimas. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios ir aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, užpildytas klausimynas, apklausos rezultatai). Priešingai nei teigia pareiškėja, praėję 5 metai nuo jos darbo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sistemoje nėra toks ilgas laikotarpis, kad būtų galima teigti, jog jos ryšiai yra nutrūkę. Toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Taip pat pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką, kurioje gyvena jos sūnus, taip pat sesuo, o tai gali kelti papildomas rizikas. Sprendimuose taip pat yra įvertinti pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus. Be to, Migracijos departamentas atliko nuotolinę pareiškėjos apklausą. Migracijos departamentas pareiškėjai nustatė proporcingą draudimo atvykti į Lietuvą terminą.

21.3. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, be to, užsieniečio keliama grėsmė kiekvienu atveju vertinama individualiai.

21.4. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad jos statusas Lietuvoje prilygsta ilgalaikio gyventojo statusui. Pareiškėja nėra išgyvenusi Lietuvos Respublikoje 5 metų. Taip pat ji nėra ir nebuvo pateikusi prašymo išduoti leidimo nuolat gyventi, todėl jos teiginiai, kad Migracijos departamentas, naudodamasis tuo, kad ji neišmano Įstatymo, išdavė tik leidimą laikinai gyventi, atmestini. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai buvo kliūčių teikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi nuolat Įstatyme numatytais pagrindais. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios.

21.5. Taip pat atmestini argumentai dėl neapklausto liudytojo. Pareiškėjos atstovai posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokias reikšmingas šiai bylai aplinkybes, kurios galėtu paneigti arba pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą, liudininkas gali nurodyti. Be to, minėti asmenys iki posėdžio nebuvo pateikę prašymo stebėti posėdį, o vienu metu būti stebėtoju ir liudininku nėra galima, nes liudytojai, atvykę iki apklausos yra pašalinami iš posėdžių salės. Pareiškėjos atstovai prašymą liudininkui leisti būti stebėtoju išreiškė po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės.

21.6. Laidavimas yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės forma, ji užsieniečių teisinės padėties kontrolėje nenumatyta. Be to, pareiškėjos sutuoktinis neturi jokių svertų ar įgaliojimų kontroliuoti pareiškėją, todėl jo laidavimas neužtikrintų pareiškėjos kontrolės ir negarantuos, kad pareiškėja nekels grėsmės nacionaliniam saugumui ateityje.

21.7. Atsakovas, remdamasi Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl šeimos išskyrimo šiuo atveju yra nepagrįsti. Be to, vien tik asmens ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl jo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui. Taip pat Sprendimais pareiškėjai nėra uždrausta atvykti ir gyventi Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėse narėse, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktiniui būtų uždrausta atvykti ar apsigyventi jos kilmės valstybėje.

21.8. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo manymu, tiek Sprendimai, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismo sprendimas atitinka aktualią teismų praktiką. Užsieniečio sutuoktinio turima Lietuvos Respublikos pilietybė ir (ar) lietuvių kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Pareiškėjos nurodoma praktika nėra pagrindo vadovautis, nes: 1) ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje; 2) ji prieštarauja vyraujančiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad teismas turėjo suabejoti jos lojalumu Baltarusijos valdžiai.

22.2. Pareiškėjos argumentas, kad byloje buvo nepagrįstai nustatyta pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjos ryšiai su kilmės šalies VRM susiformavo visiškai neseniai ir jie nebuvo atsitiktiniai, darbą Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje pareiškėja pasirinko sąmoningai ir kryptingai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

22.3. Atsakovui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus.

22.4. Pareiškėja privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei sprendimuose nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos dėstomi argumentai gali būti laikomi tik jai naudinga įrodymų interpretacija, o ne jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamu įvykdymu.

22.5. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos Respublikos valdžios institucijose (ypač padaliniuose, atsakinguose už (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjai VSD ir atsakovo nurodytų aplinkybių įrodymais nepaneigus, teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

22.6. Pareiškėja nepagrįstai mano, kad Sprendimai ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėjimais. VSD išvadoje, kuria pagrįsti Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjos ryšį su šiomis institucijomis. Pareiškėja nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

22.7. Iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja turi stiprius ryšius su Baltarusija. Šiuo metu pareiškėja nuolat gyvena Baltarusijoje, kur ją reguliariai lanko ir jos dabartinis sutuoktinis.

22.8. Pareiškėja, teismo posėdžio metu negebėjo bendrauti lietuvių kalba. Galiausiai dėl šios priežasties pareiškėja apsisprendė net nedalyvauti teismo posėdyje. Kalbinės integracijos nebuvimas lemia ir pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės pareiškėjos integracijos negalimumą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui patvirtinimas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminių ginčo šalių argumentų ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Atsakovas rėmėsi nepagrįstomis ir nepatikrintomis prielaidomis.

23.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo įsigilinta į individualią pareiškėjos situaciją, į tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio teisių pažeidimus. Uždraudus pareiškėjai atvykti į Lietuvą, bendras gyvenimas taptų neįmanomas, pareiškėja net negalėtų aplankyti sutuoktinio. Teismas taip pat neįvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laidavo už pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Sprendimu 1 Migracijos departamentas panaikino Migracijos departamento 2022 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, nes jos asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimu 2 Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 m., nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybes saugumui. Sprendimai priimti remiantis VSD išvada, kad pareiškėja 2016–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, todėl ji kelia grėsmę valstybės saugumui.

26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus Sprendimus.

27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas ir atsakovas neištyrė susiklosčiusios situacijos, nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės, taip pat neįvertino individualių aplinkybių.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjos prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

30. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

32. Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023; 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024; kt.).

34. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, atsižvelgusi į ginčui aktualią teismų praktiką, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamuose Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad VSD ir Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos individualią situaciją.

36. Bylos duomenys patvirtinta, kad Migracijos departamento Sprendime Nr. 1 padaryta išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog 2016–2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. VSD išvadoje taip pat ši faktinė aplinkybė įvertinta kaip suponuojanti pareiškėjos lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, pažeidžiamumą, išnaudojant asmenį priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) interesais, ir konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir VSD procesiniuose dokumentuose teisingai pasisako dėl Rusijos / Baltarusijos valstybių ir jų vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šių valstybių piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai, tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybinėse ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, Sprendimuose nebuvo įvertinta visuma su pareiškėja susijusių aplinkybių, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Nors pareiškėjos biografijos faktas apie darbą Baltarusijos VRM (specializuotame padalinyje) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Iš skundžiamų Sprendimų turinio matyti, kad atsakovas nevertino pareiškėjos darbo pobūdžio (kurį itin akcentavo pareiškėja ir jos sutuoktinis), tolesnės jos darbinės veiklos ir kitų šiuo aspektu aktualių aplinkybių, kurios gali lemti lojalumą priešiškai Baltarusijos valdžiai, o kartu ir kelti grėsmę Lietuvos saugumui. Kartu pabrėžtina, kad VSD nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja dirbo specializuotame padalinyje, kuriame dirbančių asmenų patikimumui ir lojalumui Baltarusijos valstybei keliami itin aukšti reikalavimai, nei VSD išvadoje, nei Sprendimuose nurodyta ir vertinta nebuvo. Migracijos departamentas taip pat tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, jos teigimu, patvirtina, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui, be kita ko, kad ji dalyvauja visuomeninėje veikloje, padeda pabėgėliams iš Ukrainos, nesutinka su Rusijos kariniais veiksmais Ukrainoje (t. y. deklaruojamos pozicijos dėl autoritarinio režimo ir veiklos), siekia atsisakyti turimos bei įgyti Lietuvos pilietybę bei visapusiškai integruotis Lietuvoje. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliktas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas yra itin formalus ir negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku.

38. Taigi, Sprendimai, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin formalūs, pagrįsti tik VSD išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendimuose ir VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimų motyvuotumo bei išsamumo trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamų Sprendimų teisėtais ir pagrįstais.

39. Kartu pažymėtina, kad, nors Migracijos departamentas nurodė, jog skundžiami Sprendimai laikytini proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui nebuvo tinkamai grindžiama individualiomis su pareiškėjos asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl skundžiami Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus.

40. Ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Migracijos departamento ir VSD nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje.

41. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos apskųsti Sprendimai panaikinami ir Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

43. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

44. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

46. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už, be kita ko, skundo surašymą. Susipažinusi su pareiškėjos prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme bei įrodymais, kuriais grindžiamas šis prašymas (2024 m. kovo 27 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_16, 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymai), ir įvertinusi juos pagal ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis šioje administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2, 5 punktuose įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (800 Eur) yra proporcinga, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

47. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš prie šio prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad prašoma atlyginti išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas (apeliacinį skundą pasirašė pati pareiškėja). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

48. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme, o taip pat ir pasirašyti apeliacinį skundą bei pateikti jį teismui, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84479 bei 2024 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 24S85503 ir įpareigoti atsakovą klausimus dėl pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką spręsti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė