2025-09-10 Nr. AB-14045-3-61-3-06141-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-897-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06141-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybės istorijos archyvui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. I. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – ir atsakovas, Archyvas) 2023 m. vasario 3 d. raštą Nr. R10(8.12Mr)-196 „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Raštas), tinkamai atsakyti į pareiškėjo prašymą ir pašalinti padarytus pažeidimus: panaikinti arba tinkamai pakeisti Darbo valstybės archyvų skaityklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-68 „Dėl Darbo valstybės archyvų skaityklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 16.1 punktą; išduoti pareiškėjui Fondo Nr. 604, apyrašo Nr. 37 „Švenčionių dekanato metrikų knygų apyrašas“ originalus, kadangi mikrofilmai yra pažeisti, o mikrofilmų peržiūros įranga neįmanoma tinkamai ir kokybiškai naudotis nepatiriant papildomų išlaidų; įpareigoti Archyvą kompensuoti pareiškėjo išlaidas už antstolio R. V. 2023 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-23-2670 (toliau – ir Protokolas) sudarymą.

2. Komisija 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. AG-166/04-2023 pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo, įpareigojant tinkamai atsakyti į pareiškėjo prašymą ir pašalinti padarytus pažeidimus, atmetė kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybės istorijos archyvą kompensuoti pareiškėjo išlaidas už antstolio R. V. 2023 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-23-2670 sudarymą nutraukė.

3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir skunde teismui prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AG-166/04-2023 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. vasario 3 d. raštą Nr. R10 (8.12Mr)-196 „Dėl pateikto prašymo“ ir įpareigoti Lietuvos valstybės istorijos archyvą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą – išduoti pareiškėjui Fondo Nr. 604, apyrašo Nr. 37 „Švenčionių dekanato metrikų knygų apyrašas“ originalus; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo pareiškėjo A. I. patirtas su ginču tiesiogiai susijusias išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo kitas A. I. patirtas išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu teisme.

4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas, esant mikrofilmų ir jas nuskaitančios įrangos trūkumams, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę susipažinti su mikrofilmuotų dokumentų originalais, kas reiškia, kad nėra sudaromos ir užtikrinamos objektyvios galimybės tinkamai susipažinti su norima medžiaga. Pareiškėjas aiškiai išreiškė savo siekį susipažinti su mikrofilmuotų dokumentų originalais, išdėstė to priežastis ir pademonstravo atsakovo personalui (aptarnavusioms specialistėms) įrangos trūkumus. Tai, kad pareiškėjo prašymas susipažinti su dokumentų originalais ir pateiktos pastabos dėl mikrofilmų bei jas nuskaitančios įrangos prastos kokybės buvo pagrįstas, pareiškėjo manymu, patvirtina specialisčių paaiškinimai ir Komisijos Sprendime konstatuotas faktas, jog pareiškėjui buvo padaryta išimtis ir išduota viena byla (originalas) susipažinti. Jeigu pareiškėjo dėstomos aplinkybės būtų neatitinkančios tikrovės, tai jam apskritai nebūtų padaryta jokia išimtis ir nebūtų suteiktas bylos originalas susipažinti.

2.2. Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjo į bylą pateikto 2023 m. vasario 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuoti tiek mikrofilmų defektai, tiek atsakovo įrangos, naudojamos mikrofilmams skaityti, trūkumai. Būtent atsakovui, neigiančiam Protokolą, kaip didesnės įrodomosios galios dokumentą, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti savo argumentus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose (filmuotoje vaizdo medžiagoje) aiškiai matyti, kad kai kurie mikrofilmuotų dokumentų įrašai yra neperskaitomi dėl per juos einančios linijos, kurią nulėmė mikrofilmų defektai. Liudytojų parodymai šiuo klausimu neatitinka tikrovės, yra aiškiai melagingi, tačiau Komisija to nevertino ir į tai neatsižvelgė, nesugretino liudytojų parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais.

2.3. Atsakovas atsisakė išduoti mikrofilmuotų dokumentų originalus vien dėl to, kad pareiškėjas raštu nenurodė konkrečių bylos lapų ar įrašų, kurių negali perskaityti, o tai yra vienas iš biurokratizmo bruožų, į kurį Komisija Sprendime nekreipė dėmesio. Komisija neįvertino, kad pareiškėjas pats negalėjo pateikti mikrofilmuotų dokumentų originalų kopijų (įprastų kopijų), nes neturėjo prieigos prie dokumentų originalų, neturėjo galimybės padaryti jų kopijų. Komisija paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir neišreikalavo iš atsakovo dokumentų originalų kopijų, kad įsitikintų pareiškėjo pretenzijų tikrumu. Komisija neištyrė esminių ginčo įrodymų, dėl kurių Komisijos Sprendimas yra ydingas ir todėl naikintinas. Komisija neįvertino bylai išnagrinėti visų reikšmingų įrodymų, selektyviai vadovavosi tik kai kuriais duomenimis, jų nelygindama ir nesugretindama su kitais byloje esančiais priešingais duomenimis, kaip antai, Protokolu, ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo pastabų ir pateiktų prašymų teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo teisės tinkamai susipažinti su dokumentų turiniu ribojimo.

2.4. Pareiškėjui analogišku pagrindu buvo sudarytos galimybės susipažinti su vienos bylos originalu, o su kitų bylų originalais pažadėta leisti susipažinti kitą dieną, tačiau pareiškėjui atvykus, pateiktas neigiamas atsakymas. Tokiu būdu pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį ir pagrįstai tikėjosi, kad bus leista susipažinti su kitų pageidaujamų bylų originalais dėl analogiškų priežasčių – mikrofilmų ir jas nuskaitančios įrangos trūkumų.

2.5. Pareiškėjo vertinimu, Tvarkos aprašo 16.1 punktas „Jei valstybės archyve yra užsakytų dokumentų mikrofilmai ar kitos kopijos, dokumentų originalai neišduodami“ prieštarauja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 ir 20 straipsniams, kadangi žemesnės teisinės galios administraciniu norminiu aktu nustatomas priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų teisės ribojimas, kai toks ribojimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Tvarkos aprašo 16.1 punktas nepagrįstai susiaurina susipažinimo su dokumentų originalais teisę, nes nenumato išimties, jog dokumentų originalai išduodami ir tais atvejais, kai archyve yra užsakytų dokumentų mikrofilmai ar kitos kopijos, tačiau šios yra pažeistos ar netinkamos kokybės, turinčios trūkumų, trukdančių tinkamai susipažinti su dokumentų turiniu.

3. Atsakovas Archyvas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Atsakovas ginčijamą Raštą priėmė tik visapusiškai ir tinkamai įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reguliavimą. Iš Rašto turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti prašymo netenkinimo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl ginčijamas administracinis aktas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.

4.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti pareiškėjui išimtį ir suteikti jam galimybę susipažinti su mikrofilmuotų dokumentų originalais. Tiek kreipimasis į atsakovą ikiteisminėje stadijoje, tiek pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovo naudojamos įrangos defektus nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjui perduotos susipažinti mikrofilmų laikmenos yra netinkamos naudoti, o jose fiksuota informacija yra nesuprantama, neįskaitoma ar mikrofilmų kokybė neleidžia pasiekti pareiškėjo tikslų.

4.3. Pareiškėjo kartu su pareiškimu teikiamas Protokolas patvirtina pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, jog „dėl prastos Archyvo skaityklų techninės būklės, paieškos stipriai apsunkinamos“. Iš to atsakovas daro išvadą, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su pareiškėją dominančia ir atsakovo turima archyvine medžiaga, kuri atitinka informatyvumo reikalavimus, ir nors naudojimasis tam suteiktomis priemonėmis yra apsunkintas, tačiau esamomis priemonėmis naudotis objektyviai galima.

4.4. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta informacija ar ji suteikta netinkamai. Ginčo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovui priimant skundžiamą Raštą buvo pažeistos VAĮ nuostatos bei nustatytos prašymo nagrinėjimo procedūros ar jame pateiktas nepakankamas / neišsamus atsakymas į pareiškėjo prašymą. Raštas yra išsamus ir aiškus. Rašto turinys neturi įtakos pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė Archyvui 2022 m. gruodžio 15 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl bylų originalų išdavimo. Archyvas 2022 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. R10(1.8 E)-1479 „Dėl skundo persiuntimo“ persiuntė pareiškėjo Prašymą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai (toliau – ir Tarnyba). Tarnyba 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.7 Mr)V4-706 „Dėl pateikto prašymo“ pateikė atsakymą pareiškėjui bei Archyvui. Archyvo direktoriaus pavaduotojas 2023 m. sausio 6 d. tarnybiniais pranešimais kreipėsi į Archyvo Dokumentų saugojimo ir apskaitos skyriaus vyresniąją specialistę V. Š. ir šio skyriaus patarėją D. B., prašydamas dokumentų valdymo sistemoje susipažinti su pareiškėjo Prašymu, pareiškėjo 2022 m. gruodžio 12 d. ir 13 d. dokumentų užsakymo lapais ir iki 2023 m. sausio 11 d. darbo laiko pabaigos raštu pateikti informaciją, atsakant į pateiktus klausimus. Archyvo Dokumentų saugojimo ir apskaitos skyriaus vyresnioji specialistė V. Š. 2023 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R15-23 pateikė atsakymą į Archyvo direktoriaus pavaduotojo 2023 m. sausio 6 d. tarnybinį pranešimą.

7. Archyvas Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą, informuodamas, kad Prašymą nagrinėja vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nagrinėjimo taisyklės). Archyvas nurodė, kad vadovaudamasis Nagrinėjimo taisyklių 36 punkto nuostata, Prašymo trečiąjį klausimą 2022 m. gruodžio 21 d. raštu persiuntė nagrinėti institucijai, patvirtinusiai Tvarkos aprašą, t. y. Tarnybai. Archyvas 2022 m. gruodžio 22 d. gavo pareiškėjui adresuoto Tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. rašto kopiją. Tarnybos atsakyme iš esmės atsisakoma panaikinti Tvarkos aprašo 16.1 papunktį, nurodoma, kad atskirais objektyviais ir pagrįstais atvejais, siekiant užtikrinti skaitytojų teises, valstybės archyvo direktoriaus ar jo įgaliotų darbuotojų sprendimu gali būti nukrypstama nuo bendros normos. Archyvas pagal kompetenciją atsakė į kitus Prašymo klausimus.

8. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 1 dalies, Nagrinėjimo taisyklių 35, 45 punktų nuostatomis, įtvirtinančiomis asmenų prašymų nagrinėjimą, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).

9. Teismas aptarė Įstatymo nuostatas, įtvirtinančias asmenų teisę prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, Tvarkos aprašo nuostatas ir sprendė, kad pareiškėjui dokumentai turėjo būti išduoti bendra tvarka pagal Tvarkos aprašo 16.1 punktą, numatantį, jog valstybės archyve esant užsakytų dokumentų mikrofilmams ar kitoms kopijoms, dokumentų originalai neišduodami.

10. Vertindamas pareiškėjo prašymą ištirti Tvarkos aprašo 16.1 punkto teisėtumą ir atitiktį Įstatymo 19, 20 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, jog Tvarkos aprašo 16.1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas akivaizdžiai prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Teismas vertino, jog, priešingai, Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dokumentų saugotojas asmeniui, norinčiam susipažinti su dokumentais, turi pateikti tas paieškos priemones, kurias turi ir nurodytus dokumentus arba jų kopijas. Tačiau jeigu dokumentų saugotojas atsisako pateikti asmens nurodytus dokumentus, jis turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir galimybę šį atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be kita ko, pagal Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, priėjimas prie dokumentų gali būti ribojamas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad Tvarkos aprašo 16.1 punktas neatitiktų Įstatymo 19, 20 straipsnių nuostatų.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Archyvui Prašymą, suformuluodamas penkis klausimus, susijusius su prašymu išduoti Fondo Nr. 604, apyrašo Nr. 37 „Švenčionių dekanato metrikų knygos“ originalus. Atitinkamai, Archyvas skundžiamu Raštu atsakė į visus penkis pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus, pateikdamas atsakymus į kiekvieną Prašymo klausimą.

12. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata pareiškėjui buvo išduoti Fondo Nr. 604 „Vilniaus Romos katalikų vyskupijos dvasinė konsistorija“ apyrašo Nr. 37 „Švenčionių dekanato bažnyčių metrikų knygų apyrašas“ apskaitos vienetų Nr. 111, 118, 120, 121, 124, 125, 127–129 ir 167 mikrofilmai. Tokiu būdu buvo užtikrinta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, išskyrus tuos dokumentus, prie kurių priėjimą riboja įstatymai. Teismo vertinimu, Prašyme nėra nurodyti duomenys, objektyviai pagrindžiantys, kad minėta teisė galimai nebuvo užtikrinta ar užtikrinta netinkamai. Prašyme nenurodyta, kuriame fondo Nr. 604 „Vilniaus Romos katalikų vyskupijos dvasinė konsistorija“ apyrašo Nr. 37 „Švenčionių dekanato bažnyčių metrikų knygų apyrašas“ apskaitos vieneto Nr. 111, 118, 120, 121, 124, 125, 127–129 ar 167 mikrofilme, kuriame tokio mikrofilmo kadre ir kurioje tokio kadro vietoje yra informacija, su kuria pareiškėjas teisėtai bandė susipažinti, bet galimai dėl konkrečių mikrofilmo pažeidimų, netinkamo darbuotojų ir (ar) konkretaus mikrofilmų peržiūros aparato netinkamo veikimo ji yra neidentifikuotina ar galimai identifikuotina, kitaip, nei atitinkamo dokumento originalioje laikmenoje.

13. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį teismas darė išvadą, jog jame pateikta informacija yra aiški, Rašte atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, pateikiant tokią informaciją, kuria Archyvas disponuoja, nurodant aiškinimą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Be to, atsakovas dėl atsakymo į Prašymo ketvirtąjį klausimą rėmėsi ir darbuotojų tarnybiniais pranešimais. Taigi, atsakovas ne formaliai, o iš esmės siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją.

14. Teismas akcentavo, kad Komisija, tenkinusi pareiškėjo skunde išreikštą prašymą, liudytojomis apklausė Archyvo darbuotojas, kurios pareiškėją aptarnavo, t. y. V. Š. bei D. B.. Liudytoja V. Š. Komisijos posėdyje pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus pažeisto mikrofilmo lapo, pareiškėjas nurodė, jog viskas mikrofilmuose jam netinka. Sutikrinus originalus, nustatė, kad mikrofilmai nebuvo idealios būklės, bet skaitomos kokybės, be to, ir originaluose yra tokia pati linija, fizinė būklė nebuvo ideali. Liudytoja nurodė, jog, jei pareiškėjas būtų įvardijęs konkrečius defektuotus lapus, jam būtų išduotas originalas. Prierašas užsakymo lape padarytas tuo tikslu, kad atnešti originalus sutikrinti su mikrofilmais. Liudytoja D. B. paaiškino, kad V. Š. ją iškvietė, pareiškėjas buvo nepatenkintas mikrofilmų kokybe, pareiškėjas skaitė metrikų knygą, nenurodė, kokio konkretaus įrašo jis nemato. Tekstas buvo įskaitomas, bet linija trukdė skaityti tekstą, tačiau pareiškėjas nenurodė konkretaus įrašo, kurio nemato. Pareiškėjui buvo padaryta išimtis ir jam buvo išduotas 118 bylos originalas.

15. Įvertinęs bylos medžiagą, kartu su liudytojų parodymais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie atsakovo naudojamos įrangos defektus nepatvirtina fakto, jog pareiškėjui perduotos susipažinti mikrofilmų laikmenos yra netinkamos naudoti, o juose fiksuota informacija yra nesuprantama, neįskaitoma ar mikrofilmų kokybė neleidžia pasiekti pareiškėjo tikslų. Priešingai, pareiškėjo teikiamas 2023 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2670 patvirtina aplinkybę, kad dėl prastos Archyvo skaityklų techninės būklės, paieškos stipriai apsunkinamos, tačiau nepaneigta, kad atsakovas sudarė sąlygas pareiškėjui susipažinti su jį dominančia, atsakovo turima archyvine medžiaga, kuri atitinka informatyvumo reikalavimus.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog dokumentai gali būti transliuojami, tačiau itin lėtai. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad naudojimasis suteiktomis priemonėmis yra apsunkintas, tačiau galimas. Taigi, vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Rašto turiniu, turi savo subjektyvų įsitikinimą apie įrangos ir mikrofilmų kokybę, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta informacija ar kad ji suteikta netinkamai.

17. Teismo vertinimu, į Prašyme suformuluotus klausimus buvo atsakyta, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Archyvas netinkamai aiškina ir taiko teisės normas, netinkamai atlieka viešojo administravimo funkcijas yra deklaratyvaus pobūdžio ir laikytas nepagrįstu.

18. Teismas, įvertinęs Archyvo Raštą, suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, objektyvumo ir informacijos patikimumo bei pakankamumo aspektais, darė išvadą, jog Rašte pateikta informacija atitinka pareiškėjo Prašymo turinį, yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis. Atsisakymas išduoti prašomus dokumentų originalus yra pagrįstas taikytinu teisiniu reglamentavimu, t. y. Įstatymu, Tvarkos aprašo 16.1 punktu, pateikiant konkrečius ir aiškius atsisakymo išduoti motyvus.

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad Archyvas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pateikė pareiškėjui motyvuotą, aiškų bei išsamų atsakymą pagal savo kompetenciją ir turimus duomenis, atsižvelgdamas į Prašymo turinį, nurodė reikšmingas aplinkybes pareiškėjo keltais klausimais ir tokiu būdu įgyvendino pareiškėjo teisę į prašomos informacijos gavimą.

20. Teismas konstatavo, kad Komisijos Sprendimas ir Archyvo 2023 m. vasario 3 d. Raštas Nr. R10 (8.12Mr)-196 „Dėl pateikto prašymo“ atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

21. Pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas vertino kaip išvestinį, todėl netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, t. y. panaikinti Raštą ir Sprendimą, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas, šioje byloje, nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, sprendė, kad atsakovo prašoma priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga, tačiau atsakovas teismui pateikia patvirtinimą tik dėl 600 Eur lėšų išskaitymo. Atsižvelgdamas į tai, kad priteistinos tik patirtos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai atsakovui nepateikus įrodymų, kad sąskaitoje Nr. 21 nurodomos išlaidos tikrai yra patirtos, teismas atsakovui iš pareiškėjo priteisė 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos aprašo 16.1 punkto teisėtumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 19, 20 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Teismas išsamiai neįvertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo Protokolo turinio, kuriame antstolis, be kita ko, nustatė, kad „Eina ištisa stora linija per visą mikrofilmą, dėl ko sunkiai arba išvis neįmanoma perskaityti mikrofilmo tekstą.“, taip pat pareiškėjo papildomai pateiktų vaizdo įrašų su matomais mikrofilmų trūkumais. Pareiškėjas ieškojo informacijos apie asmenis, todėl jų vardai, pavardės, kiti duomenų aprašymai, jų tikslumas yra itin svarbus tokios paieškos tikslui pasiekti. Mikrofilmuotuose dokumentuose pateikiamas tekstas, įrašai savaime yra sunkiau įskaitomi tiek dėl įrašų senumo, išblukimo ir rašysenos stiliaus, todėl bet kokios papildomos nepageidaujamos žymės, linijos, užlenkimai ar mikrofilmo juostos defektai dar labiau iš esmės kliudo susipažinti su mikrofilmuotų dokumentų turiniu. Pareiškėjo dėstomi trūkumai neabejotinai sudarė pagrindą pareiškėjui pateikti prašomų mikrofilmuotų dokumentų originalus. Nagrinėjamu atveju ne tik buvo užfiksuoti mikrofilmuotų dokumentų kopijų (mikrofilmų) ir atsakovo įrangos trūkumai, bet ir nustatyti esminiai kokybės trūkumai, dėl kurių tam tikros informacijos, įskaitant pateiktos Protokole nurodytose vaizdo medžiagose, peržiūra yra apskritai negalima, nes informacija mikrofilmuotoje medžiagoje neįskaitoma. Niekaip kitaip, išskyrus dokumentų originalų pateikimą pareiškėjui susipažinti, nėra galimybės ištaisyti susiklosčiusios situacijos, dėl kurios pareiškėjas negali tinkamai ir kokybiškai susipažinti su dokumentuose pateikiamais įrašais ir pasiekti turėtų susipažinimo su nurodytais dokumentais tikslų.

24.2. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas vienos bylos originalas ir atsakovo darbuotojos paaiškinimai, kad pareiškėjui būtų išduoti dokumentų originalai, jei jis būtų konkrečiai nurodęs neįskaitomus lapus, patvirtina, kad atsakovas prašymą išnagrinėjo formaliai, nesilaikydamas gero viešojo administravimo principo.

24.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesugretino jų tarpusavyje (liudytojų parodymų ir Protokolo), todėl nepagrįstai sprendė, kad dokumentai nebuvo idealios kokybės, bet įskaitomi, o originaluose neva yra tokia pat linija, kokia matoma mikrofilmuose.

24.4. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti gero administravimo principą, kuris yra numatytas VAĮ. Šis principas reikalauja, kad administracinės paslaugos būtų teikiamos efektyviai, skaidriai ir atsižvelgiant į visų suinteresuotų asmenų teises ir interesus. Archyvai yra svarbi informacijos šaltinių dalis, todėl jų pareiga yra užtikrinti, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų veiksmingai susipažinti su archyviniais dokumentais, nepaisant techninių apribojimų, techninių priemonių trūkumas ar nepakankamumas neturėtų riboti piliečių teisės gauti informaciją. Atsakovas turėtų ieškoti sprendimų, kaip pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti modernių technologijų naudojimą ir taip patenkinti lankytojų poreikius, o jei tokie techniniai sprendimai nepriimami ir tai kliudo susipažinti su dokumentais per atsakovo suteikiamas jų kopijas (pavyzdžiui, mikrofilmuotą medžiagą), atsakovas privalo sudaryti sąlygas netrukdomai ir netaikant papildomų biurokratinių reikalavimų susipažinti su pageidaujamais dokumentų originalais.

24.5. Asmens teisė susipažinti su pageidaujamų dokumentų originalais neturi ir negali priklausyti nuo biurokratinių procedūrų taikymo, kai pateikiamų dokumentų kopijų ar mikrofilmuotos medžiagos kokybė pati savaime parodo trūkumus, dėl kurių dokumento turinys yra neįskaitomas. Todėl vien tai, kad pareiškėjas raštu atsakovo personalui nenurodė visų konkrečių mikrofilmuotos medžiagos puslapių ar konkrečių įrašų, kurių pareiškėjas negalėjo perskaityti, tačiau esant bendrai matomiems mikrofilmuotos medžiagos trūkumams, kurie kliudo perskaityti dokumento turinį (tekstas užbrauktas, išblukęs, dalies teksto neužfiksuota mikrofilme, mikrofilmuoti sulenkti lapai ir pan.), vien tai sudaro pagrindą išduoti dokumento originalą, kuriame nurodytų trūkumų, susijusių su mikrofilmo kokybe, nėra.

24.6. Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos dėl Aprašo 16.1 punkto neatitikties Įstatymo 19, 20 straipsnių nuostatoms, todėl prašo pradėti šio poįstatyminio teisės akto teisėtumo tyrimą.

24.7. Pareiškėjas taip pat laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad jam turi būti atlygintos išlaidos, susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu.

24.8. Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas kaip biudžetinė įstaiga vykdė viešąjį pirkimą dėl teisinių paslaugų teikimo ar skelbė su juo susijusius skelbimus, todėl atsakovo patirtos advokato išlaidos yra patirtos neteisėtai. Atsakovo sprendimas tokių nesudėtingų bylų ir spręstinų klausimų atvejais samdyti advokatą bei reikalauti iš pareiškėjo atlyginti su tuo susijusias atsakovo bylinėjimosi išlaidas yra kritikuotinas, perteklinis ir atgraso piliečius ar kitus gyventojus nuo, jų manymu, atsakovo veiksmais ar neveikimu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo teismo tvarka.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovo vertinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti fakto, kad pareiškėjui perduotos susipažinti mikrofilmų laikmenos yra netinkamos naudoti, o jose fiksuota informacija yra nesuprantama, neįskaitoma ar mikrofilmų kokybė neleidžia pasiekti pareiškėjo tikslų. Atsakovo teigimu, pareiškėjo papildomai pateikti vaizdo įrašai Protokole nėra fiksuoti kaip apžiūrėti antstolio.

27. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad asmuo, norėdamas, jog jo prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo būtų išnagrinėtas bei būtų efektyviai apgintos jo teisės, turėtų konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus asmens prašymas viešojo administravimo subjektui.

28. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nagrinėdamas Prašymą, privalėjo vadovautis specialiais įstatymais bei juos įgyvendinančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatydami konkrečias viešojo administravimo subjekto galimas atlikti funkcijas. Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakovas atlieka išsaugojimo valstybės archyvuose saugomų unikalių ir vienetinių dokumentų ir juose esančios informacijos apsaugą. Iš esmės atsakovo tiesioginė funkcija yra ne tik suteikti galimybę interesantams susipažinti su saugomais dokumentais, tačiau apsaugoti atsakovui saugoti perduotų dokumentų fizinės būklės blogėjimo dėl dokumentų naudojimo. Tik įrodžius, kad Tvarkos aprašo 16.1 punkto normos įgyvendinimas neužtikrina aukštesnio teisės akto – Įstatymo – nuostatų įgyvendinimo, galima pagrįstai spręsti nukrypti nuo Tvarkos aprašo 16.1 papunkčio normos. Nagrinėjamu atveju nei skundo, nei apeliacinio skundo motyvai neleidžia konstatuoti objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti išimtį ir suteikti pareiškėjui galimybę susipažinti su mikrofilmuotų dokumentų originalais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo Rašto (atitinkamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo), reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir prašymo priteisti išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad Raštas teisėtas ir pagrįstas, jame faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, atitinkamai atmestini reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus ir priteisti patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo ištirti Tvarkos aprašo 16.1 punkto teisėtumą ir atitiktį Dokumentų ir archyvų įstatymo 19, 20 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iš pareiškėjo priteisė 600 Eur atsakovui Lietuvos valstybės istorijos archyvui.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai teikė teisę.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1321/2013; ir kt.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jog jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo Protokolu, nes vertina šį įrodymą nustatytų faktinių aplinkybių ir visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija jas tik papildo, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

37. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Įstatymo tikslas – sudaryti teisinį pagrindą: 1) dokumentams efektyviai valdyti, kad būtų pagrįstas juridinių asmenų veiklos skaidrumas ir atskaitingumas bei užtikrinami susijusių asmenų teisėti interesai; 2) galimybei prieiti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų, kad būtų įgyvendinta piliečių ir kitų asmenų teisė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, taip skatinant šių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos veiksmingumą ir teisėtumą, stiprinant visuomenės pasitikėjimą jomis; 3) Nacionaliniam dokumentų fondui kaupti ir administruoti, kad būtų išsaugotas valstybės dokumentinis paveldas, atminimas ir nacionalinis tapatumas.

38. Įstatymo 19 straipsnis nustato, kad asmenys turi teisę prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, išskyrus tuos dokumentus, prie kurių priėjimą riboja įstatymai. Prie šių dokumentų asmenys turi teisę prieiti tų įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 1 d.). Asmuo gali susipažinti su dokumentais, prie kurių priėjimas neribojamas, dokumentų saugotojo patalpose arba naudodamasis saugotojo užtikrinama teisėta prieiga prie saugomų elektroninių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis. Asmuo, norintis susipažinti su dokumentais, turi kreiptis į dokumentų saugotoją, pateikdamas rašytinį prašymą. Asmuo neprivalo nurodyti susipažinimo su dokumentais priežasčių (Įstatymo 19 str. 2 d.). Dokumentų saugotojas asmeniui, norinčiam susipažinti su dokumentais, turi pateikti turimas paieškos priemones ir jo nurodytus dokumentus arba jų kopijas. Dokumentai ir jų paieškos priemonės asmeniui susipažinti pateikiami nemokamai. Kai susipažinti su dokumentais galima tik specialios įrangos priemonėmis arba kai asmens prašymu pagaminamos dokumentų kopijos, asmuo turi padengti su dokumentų demonstravimu ar kopijavimu susijusias išlaidas. Jei dokumentų saugotojas atsisako pateikti asmens nurodytus dokumentus, jis turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir galimybę šį atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 3 d.).

39. Įstatymo 20 straipsnis nustato, kad priėjimo prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų teisė gali būti ribojama tik įstatymais, kad būtų apsaugota juose esanti informacija šiais tikslais:

1) nacionalinio saugumo, gynybos, tarptautinių santykių;

2) visuomenės saugumo;

3) privatumo ir kitų teisėtų privačių interesų;

4) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo; 5) šalių lygiateisiškumo teismo procesuose;

6) valstybės ekonominės, pinigų (monetarinės), valiutos keitimo politikos;

7) viešųjų ir privačių komercinių ir kitų ekonominių interesų (Įstatymo 20 str. 1 d.). Pasibaigus įstatymų nustatytiems priėjimo prie dokumentų ribojimo terminams, dokumentai turi būti vieši ir prieinami (Įstatymo 20 str. 2 d.). Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, išvardytų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, yra neribojamas. Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų reglamentuojamas šio Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, taip pat atvejais, kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, yra ribojamas.

Priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką, taip pat tvarką, pagal kurią nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Įstatymo 20 str. 3 d.). Priėjimas prie nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ar fizinių asmenų veiklos dokumentų, perduotų papildant Nacionalinį dokumentų fondą, gali būti ribojamas, jei tai numatyta dokumentų perdavimo sutartyje (Įstatymo 20 str. 4 d.).

Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkinių ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jeigu asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai (Įstatymo 20 str. 5 d.). Priėjimas prie blogos fizinės būklės dokumentų gali būti ribojamas tol, kol bus pataisyta tokių dokumentų būklė ar pagamintos jų atsarginės kopijos (Įstatymo 20 str. 6 d.).

40. Tvarkos aprašo 16.1 papunktis nustato, jei valstybės archyve yra užsakytų dokumentų mikrofilmai ar kitos kopijos, dokumentų originalai neišduodami.

41. Nagrinėjimo taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

42. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymai patvirtina, kad į pareiškėjo Prašymą (2 lapai) atsakyta Raštu (7 lapai), kuriame išsamiai ir motyvuotai, remiantis tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, išspręsti pareiškėjo prašymai. Rašte nurodyti teisės aktai (Įstatymas, Tvarkos aprašas, Nagrinėjimo taisyklės ir kt.), detaliai paaiškinama faktinė situacija (pareiškėjas įvairių atsakovo darbuotojų buvo ne kartą prašytas nurodyti konkrečius nesimatančius puslapius, pareiškėjas atsisakė tai padaryti, abstrakčiai teigė, kad viskas blogai ir nesimato, reikalavo pateikti originalus), paaiškinami darbuotojų veiksmai (pareiškėjo situaciją sprendė keli darbuotojai, bendradarbiavo, uždavė klausimų, tikslinosi dėl situacijos, siekė išvengti konflikto ir kt.), atskleidžiama pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo detali ir kruopšti procedūra (tarnybiniai pranešimai, informacijos pateikimas, el. laiškai), nurodomi sprendimo neišduoti dokumentų originalų aiškūs tikslai (siekiant apsaugoti dokumentus, tarp jų ir dokumentus, įtrauktus į Dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas dėl blogos jų fizinės būklės, apskaitos žurnalą) ir motyvai (pareiškėjas nenurodė konkrečiai kuris mikrofilmas pažeistas, kur netinkamai mikrofilmuota, kur konkrečiai netinkamai veikia mikrofilmų peržiūros aparatas, kad dokumento turinys yra neidentifikuojamas ar galimai identifikuotina kitaip nei atitinkamo dokumento originalioje laikmenoje). Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė teisę, nes teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Raštas atitinka Įstatymo, VAĮ, Tvarkos aprašo, Nagrinėjimo taisyklių reikalavimus, jame individualiai, išsamiai ir motyvuota atsakyta į pareiškėjo Prašymą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

43. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

44. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kuriuose jis nurodo konkrečius, jo nuomone, neįskaitomus mikrofilmų vaizdus, nes byloje nėra ginčo, kad jų pareiškėjas nebuvo pateikęs atsakovui ir šie argumentai nebuvo atsakovo įvertinti teisme tikrinamos administracinės procedūros metu. Priešingai – pareiškėjas turi teisę susipažinti su duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, be kita ko, nepateikimas ir nenurodymas konkrečių puslapių, abstraktūs pareiškėjo teiginiai buvo priežastis pareiškėjo Prašymą spręsti priimant skundžiamą Raštą. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir tuo klausimu, ar kiti (nauji, vėliau pateikti) duomenys nesudaro pagrindo priimti kitą administracinį sprendimą.

45. Pareiškėjas pateikė prašymą ištirti Tvarkos aprašo 16.1 punkto teisėtumą ir atitiktį Įstatymo 19, 20 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui.

46. ABTĮ 113 straipsnis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (2 dalis).

47. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant apsaugoti dokumentus, pareiškėjui buvo suteikti mikrofilmai, o pareiškėjas nekonkretizavo, kuris mikrofilmo vaizdas neužtikrina pareiškėjo teisės susipažinti su nacionalinio dokumentų fondo dokumentais. Todėl nagrinėjamu atveju bylai teisingai išspręsti nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

48. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

49. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

50. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 8 str.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Lietuvos valstybės istorijos archyvas srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo struktūrą ir argumentų bei įrodymų, kodėl atsakovui buvo būtina ir racionalu atstovavimui pasitelkti advokatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, priešingai byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai pagrįsti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenka būtent jį teikiančiam proceso dalyviui. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmetamas.

53. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011; 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-981-858/2017).

54. Vadovaujantis ABTĮ VI skyriaus „Bylos nagrinėjimo išlaidos“ normomis, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (ABTĮ 34 str.) ir kitos bylos nagrinėjimo išlaidos (ABTĮ 39 str.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

55. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, įvertinusi, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, pakeista tik bylinėjimosi išlaidų dalis, sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. 3,75 Eur (11,25 Eur/3).

56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 49–52 punktuose išdėstytais motyvais atmeta atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenustatė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir racionalumo, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmesti.“

Pareiškėjui A. I. iš atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo priteisti 3,75 Eur (tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis