2017-03-29 Nr. AB-7111-3-62-3-00175-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-332-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00175-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. Š., atstovaujama advokatės Z. R., kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydama įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T-354 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – išmokėti pareiškėjai vienkartinę pašalpą gimus dvynukams. Taip pat pareiškėja prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėja nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. susirgo jos vaikai ir jie buvo nuolatinėje gydytojų priežiūroje 2 mėnesius. Vėliau pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų skirta nemokama teisinė pagalba. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. A1-1214 buvo nurodyta neaiški jo apskundimo tvarka, t. y. įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, į tai, kad skundžiamame atsakovo įsakyme nebuvo tinkamai išaiškintas apskundimo terminas, tai, kad pareiškėja su skundu į teismą kreipiasi pirmą kartą, pareiškėja teismo prašo laikyti, kad terminą skundui pateikti ji praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi (b. l. 25–27) neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjos K. Š. skundą; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-753-11).

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Iš byloje esančių duomenų ir skundo turinio nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės pašalpos K. Š.. Pareiškėja nesutikdama su šiuo įsakymu, prašo teismo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T-354 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – išmokėti pareiškėjai vienkartinę pašalpą gimus dvynukams. Pareiškėja skunde nurodė, jog apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. A1-1214 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ sužinojo 2016 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėja skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. vasario 3 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą.

Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėja motyvuoja, kad įsakyme atsakovas nurodė neaiškią sprendimo apskundimo tvarką. Kaip matyti iš pridėto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. A1-1214 jame pateikta tik bendro pobūdžio informacija, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau LVAT yra nurodęs, jog teismas laikosi praktikos, kad įstatymo reikalavimų neatitikimas individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas, kaip šiuo atveju, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškintis skundo padavimo tvarką (kreiptis teisinės pagalbos suteikimo į advokatą ir pan.) (LVAT 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. AS492-440/2012). Dėl šių priežasčių, pareiškėjos motyvas, jog nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo tvarka ir dėl to reikia atnaujinti terminą, yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, turėjo objektyvią galimybę veikti aktyviai bei efektyviai (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.) ir laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Pareiškėja nurodė, jog praleido kreipimosi į teismą terminą dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. susirgo vaikai ir buvo nuolatinėje gydytojų priežiūroje 2 mėnesius. Vėliau kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų skirta nemokama teisinė pagalba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., LVAT nutartis adm. byloje Nr. AS525-661/2011). Nors pareiškėja nurodo, jog nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. sirgo vaikai ir buvo nuolatinėje gydytojų priežiūroje 2 mėnesius, todėl negalėjo laiku kreiptis į teismą, šis faktas negali pagrįsti, kodėl pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2017 m. vasario 3 d.

Iš Kauno apygardos administraciniam teismui prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. lapkričio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4737-18839 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. rašto dėl vienkartinės pašalpos Nr. 62-5-2013 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Z. R..

Remiantis LVAT praktika, laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Kaip jau ir buvo minėta, vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais. Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinti kokius aktyvius veiksmus ji (ar jai teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas) atliko nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d., kai buvo pateiktas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal LVAT suformuotą praktiką, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas (2012 m. vasario 17 d. nutartis adm. byloje Nr. TA146-18/2012). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėja, gavusi Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pasirašiusi su advokato kontora leidimo ir pavedimo sutartį, privalėjo elgtis rūpestingai ir stengtis skundą teismui paduoti kuo skubiau. Pareiškėja skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. vasario 3 d. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog advokatas (advokato padėjėjas), kaip pareiškėjos atstovas, būdamas savo srities specialistas, išmanydamas įstatymus, institucijos sprendimų apskundimo terminus, turėjo būti aktyvus teisminiame procese bei neatidėliodamas pasirūpinti dėl atsakovo priimto sprendimo apskundimo per įstatymo nustatytą terminą. Advokato (advokato padėjėjo) neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį adm. byloje Nr. AS442-669/2011).

Esant minėtoms aplinkybėms ir dėl išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjai atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjos skundą, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T-354 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – išmokėti pareiškėjai vienkartinę pašalpą gimus dvynukams, atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėja K. Š. atskiruoju skundu (b. l. 29–31) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga, teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus duomenis ir netinkamai taikė LVAT praktiką. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku paduoti skundą, nepriklausė nuo jos valios. Pirma, pareiškėja, augindama vaikus, neturėjo galimybės aktyviai domėtis ginčijamo įsakymo apskundimo tvarka. Be to, teismo nurodyta praktika, kai asmuo dėl ligos negalėjo pats ar per atstovus kreiptis į teismą, turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai pats asmuo sirgo. Šiuo atveju sirgo ne pareiškėja, o jos vaikai, kurie neturėjo metukų. Netgi gavusi teisinę pagalbą, pareiškėja neturėjo galimybės skubiau kreiptis į advokatą, nes rinko duomenis, reikalingus skundo pateikimui. Medicininių dokumentų išrašus pareiškėja gavo jau po 2017 metų sausio mėnesio. Dalį dokumentų pareiškėja perdavė advokatei 2017 m. sausio mėnesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja K. Š. skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino bei ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka.

Kaip nustatyta iš byloje surinktų duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. A1-1214, su kuriuo ji susipažino 2016 m. rugsėjo mėnesio viduryje (žr. pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, b. l. 2–4). Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakyme Nr. A1-1214 buvo nurodyta neaiški šio akto apskundimo tvarka, taip pat, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. susirgo jos du vaikai (kūdikiai), kurie maždaug du mėnesius buvo nuolat prižiūrimi gydytojų, tik po to pareiškėja kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Iš į bylą pateiktų 2016 m. lapkričio 3 d. Medicininių pažymų dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą matyti, kad pareiškėjai nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. nustatytas nedarbingumo laikotarpis (b. l. 14); pareiškėjos vaikams tokie laikotarpiai nustatyti nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 15) ir nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 8 d. (b. l. 16). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai (b. l. 24). Šiuo sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai paskirta advokatė Z. R.. Į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2017 m. vasario 3 d. (b. l. 2).

Teisėjų kolegija pritaria Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjai atnaujinti. Kaip pagrįstai ir teisėtai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepagrindė, kodėl ji negalėjo skundo teismui pateikti laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. (t. y. po vaikų slaugymo laikotarpio pabaigos bei sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo dienos) iki 2017 m. vasario 3 d. (kreipimosi į teismą su skundu dienos).

Apeliaciniame skunde (b. l. 29–31) pareiškėja nurodė, kad šiuo laikotarpiu rūpinosi vaikais, todėl neturėjo laiko domėtis apskundimo tvarka, taip pat rinko skundui paduoti reikalingus dokumentus, pažymas, be to, jai paskirta advokatė buvo užima. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis adm. byloje Nr. eAS-567-552/2015). Šios bylos kontekste kolegija pastebi, jog administracinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, laikydamiesi įstatymų nustatytų terminų.

Vadovaujantis LVAT praktika, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas (ar poilsio dienos) savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas taip pat dažniausiai negali būti pateisintas ir atostogomis ar švenčių dienomis (žr., pvz., 2011 m. spalio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. TA442-73/2011; 2012 m. vasario 10 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-127/2012). Ši praktika ypač aktuali byloje pareiškėjui turint profesionalų atstovą – advokatą, kuriam keliami didesni kvalifikacijos ir darbo kokybės reikalavimai.

Advokatas, būdamas savo srities profesionalas, privalo darbą organizuoti tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, bei, žinodamas, jog negalės garantuoti tinkamo atstovavimo, informuoti apie tai atstovaujamąjį, perįgalioti kitą asmenį ir pan. (žr., LVAT 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-876-438/2016).

Be to, aplinkybė, kad pareiškėja rūpinasi mažamečiais vaikais, pati savaime negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad po Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo priėmimo rinko duomenis, reikalingus skundui paduoti, dalį dokumentų jai paskirtai advokatei elektroniniu paštu išsiuntė 2017 m. sausio mėnesį, kitus dokumentus pridėjo vėliau. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pareiškėjos neveikimas vertintinas kaip pačios pareiškėjos subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, kuriuo pareiškėja pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pastebėtina, jog priešingas situacijos vertinimas suteiktų asmenims teisę piktnaudžiauti procesu, sukurtų teisinį nestabilumą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylos faktines aplinkybes bei tinkamai joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos K. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė