982538e9-4e4a-4dd6-a3bf-ee8fc5a0ee62 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1700-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00992-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebasta“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vestartus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Stiebasta“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vestartus“ dėl 264 726,70 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovė prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės ir jos akcininkų pinigines lėšas, nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turimas kitų įmonių akcijas. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė neturi duomenų apie atsakovės turtÄ , pati atsakovė neatsiskaitymo priežastimi yra nurodžiusi savo sunkiÄ finansinė padėtį, taip pat yra minėjusi, kad ketina realizuoti turimÄ turtÄ , o tai, ieÅ¡kovės manymu, apsunkintų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ arba padarytų iÅ¡ esmės neįmanomÄ , nes skolos suma yra labai didelė.

IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, kurie dėl to taip pat yra inicijavę teisminius procesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies – teismas nutarė areÅ¡tuoti atsakovės UAB „Vestartus“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat turtines teises 267 780,70 Eur sumai; turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovės pinigines lėšas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atliktų darbų aktus).

Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus.Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovė ne kartÄ nurodė, kad skolos ieÅ¡kovei nesumokės, ir neketina taikiai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusio ginčo. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. eL2-21335-868/2016), tiek Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-4712-450/2016) yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti apie tai, kad atsakovei reikalaujama suma yra didelė ir kad dėl pareikÅ¡to reikalavimo atsakovė gali imtis veiksmų, apsunkinančių ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė UAB „Vestartus“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo Å¡iuos argumentus:IeÅ¡kinys nėra prima facie pagrįstas, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos praÅ¡omÄ priteisti skolÄ . Teismas negalėjo remtis vien tik ieÅ¡kovės, kuri pati yra skolinga atsakovei didelę pinigų sumÄ , prielaidomis.

Atsakovė yra pateikusi ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl darbų trÅ«kumų, kurie nebuvo iÅ¡taisyti. Toks ieÅ¡kovės elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir vengimu bendradarbiauti, todėl ieÅ¡kovės neva pažeistos teisės neturėtų bÅ«ti ginamos.IeÅ¡kovė neįrodė grėsmės, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas. DeklaratyvÅ«s teiginiai nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Atsakovės nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas. IeÅ¡kinio suma atsakovei nėra didelė, atsižvelgiant į jos turimo turto vertę.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiÅ¡kos.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė daro spaudimÄ atsakovei.Teismas nepranešė atsakovei apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Teismas neiÅ¡klausė atsakovės pozicijos, todėl neteisingai iÅ¡sprendė šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .IeÅ¡kovė UAB „Stiebasta“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovė pati pripažįsta, jog ieÅ¡kovė atliko ir papildomus darbus. Skundas grindžiamas melagingais ir prieÅ¡taringais teiginiais.

Atsakovė nutyli, kad jos turimas turtas yra įkeistas bankui. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ .Dėl naujų įrodymų priėmimoApeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Å¡alių pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras; 2015 m. birželio 4 d.

Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl gerbÅ«vio darbų atlikimo; įrodymus apie atsakovės atliktus mokėjimus ieÅ¡kovei; Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us; atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pretenzijÄ .Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau Å¡iuo atveju praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepraneÅ¡us atsakovei, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantė neturėjo galimybės Å¡ių įrodymų pateikti anksčiau.

Å iais įrodymais, iÅ¡skyrus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, atsakovė grindžia savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų nepagrįstumo, todėl Å¡ie įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės praÅ¡ymo priimti ir vertinti Å¡iuos įrodymus nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ Å¡iame apeliaciniame procese.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ais apeliantė įrodinėja savo turtinę padėtį, siekdama paneigti teismo iÅ¡vadÄ , kad didelė ieÅ¡kinio suma kelia grėsmę, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas. IeÅ¡kovė su Å¡iais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo turėjo galimybę pasisakyti savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ . Todėl atsakovės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us – apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygųCPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus.

Kaip minėta, teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Ar ieÅ¡kovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Preliminarus (lot. prima facie) ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas reiÅ¡kia teismo įsitikinimÄ , kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodė aplinkybes ir pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovei. Nėra pagrindo manyti, kad toks ieÅ¡kinys, kuriame reikalaujama apmokėjimo už atliktus darbus pagal Å¡alių sudarytÄ statybos rangos sutartį, apskritai negalėtų bÅ«ti patenkintas. Todėl apeliantės argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip paneigiantys teismo iÅ¡vadÄ dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo.Atskirajame skunde teigiama, kad nėra ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. grėsmės, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantės teigimu, jos turimo turto vertė kelis kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus piniginius reikalavimus.Susiformavusioje teismų praktikoje ieÅ¡kinio suma yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, egzistavimo. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Å i prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerÄ turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieÅ¡kinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtÄ prezumpcijÄ tenka Å¡aliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Vėliau apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / pakeitimo, prie kurio pridėjo papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį. Pagal preliminarų 2016 m. liepos 31 d. UAB „Vestartus“ balansÄ , įmonė iÅ¡ viso turi turto už 4 724 817 Eur, iÅ¡ kurių 3 732 061 Eur yra ilgalaikio materialaus turto vertė. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 3 743 232 Eur, iÅ¡ kurių 340 152 Eur yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad didžioji dalis apeliantės turimo ilgalaikio materialaus turto yra nekilnojamasis turtas. Beveik visÄ Å¡Ä¯ turtÄ apeliantė įkeitė vykdydama savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, kurios pagrindu AB DNB bankas įsipareigojo suteikti apeliantei 3 mln. eurų kreditÄ . Apeliantė minėtame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / pakeitimo nurodė, kad negrÄ Å¾inta kredito dalis yra 2 923 000 Eur. Nors Å¡iÄ aplinkybę tiesiogiai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Kredito sutartį kredito grÄ Å¾inimo pradžia – 2016 m. vasario 29 d., yra pagrindas manyti, kad apeliantė dalį kredito bankui jau yra grÄ Å¾inusi.

Remiantis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertintojo 2016 m. gegužės 4 d. iÅ¡vada bei 2016 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo ataskaita, apeliantei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisės bendra rinkos vertė yra 3 927 000 Eur. Å ie duomenys iÅ¡ esmės atitinka minėtus apeliantės preliminaraus 2016 m. liepos 31 d. balanso duomenis. Todėl pagrįstas apeliantės argumentas, kad skirtumo tarp įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir negrÄ Å¾intos kredito dalies visiÅ¡kai pakaktų atsiskaityti su ieÅ¡kove, jeigu teismas patenkintų jos ieÅ¡kinį.Be to, byloje pateikta preliminari 2016 m. liepos 31 d.

UAB „Vestartus“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad nors praėję finansiniai metai įmonei buvo nuostolingi (patirta 107 910 Eur nuostolių), tačiau Å¡iais finansiniais metais apeliantė veikia pelningai (preliminariai gautina 55 338 Eur grynojo pelno). 2014 m. gruodžio 17 d. sudaryta pastato nuomos sutartis, pagal kuriÄ apeliantė įsipareigojo iÅ¡nuomoti jai priklausantį pastatÄ trečiajam asmeniui, patvirtina, kad apeliantė gauna nuolatines ilgalaikes pajamas iÅ¡ savo veiklos.IeÅ¡kovės praÅ¡yme ir skundžiamoje nutartyje nurodomos kitų atsakovės kreditorių inicijuotos civilinės bylos, kuriose, kaip teigia apeliantė, sprendžiami ginčai susiję su rangos teisiniais santykiais, o ne su jos vykdoma veikla.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, minėtos bylos dar nėra galutinai iÅ¡nagrinėtos, todėl kitų kreditorių reikalavimai, kuriuos apeliantė ginčija, nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, apeliantės teigimu, Å¡ie ginčijami įsipareigojimai yra įtraukti į byloje pateiktÄ preliminarų 2016 m. liepos 31 d. balansÄ . Ä®vertinus apeliantės pateiktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad UAB „Vestartus“ veiklos perspektyvos, turimo turto ir įsipareigojimų santykis Å¡iuo momentu paneigia minėtÄ prezumpcijÄ , kad vien dėl didelės ieÅ¡kinio sumos kyla reali grėsmė, jog atsakovė gali neįvykdyti teismo sprendimo, jei Å¡is bÅ«tų jai nepalankus (CPK 185 str.).Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokios grėsmės egzistavimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju, byloje nėra.

Vadovautis vien ieÅ¡kovės deklaratyviais teiginiais, kad atsakovė jai yra pareiÅ¡kusi, jog neketina sumokėti skolos, kad atskirajame skunde nurodomi melagingi teiginiai ir pan., nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl sutartų ir atliktų darbų apimties, kokybės ir atsiskaitymo už juos. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , kodėl nesutinka su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovė gali imtis kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.).

Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės skundžiamÄ nutartį.Taigi, konstatuotina, kad byloje neįrodyta viena iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojanti reali grėsmė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, atmetant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebasta“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus Žironas