AS-444-44-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-44/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK, atsakovas) pakartotinai nustatyti jo sveikatos sutrikdymo laipsnį pripažįstant, kad 2012 m. balandžio 8 d. pareiškėjo patirta tarnybos metu trauma yra traktuotina kaip lengvas sveikatos sutrikdymas, kaip nustato Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 3.11 punkto nuostata.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pabrėžė, kad nors pareiškėjas prašydamas įpareigoti CMEK pakartotinai nustatyti jo sveikatos sutrikdymo laipsnį, neprašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. liepos 26 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 4273, tačiau siekiant įpareigoti instituciją pakartotinai nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl minėtos pažymos teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, įvertinęs pareiškėjo keliamų reikalavimų pobūdį, padarė išvadą, kad ginčas dėl CMEK įpareigojimo pakartotinai nustatyti A. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnį yra nenagrinėtinas teismų, kadangi minėta pažyma nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis) ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Pabrėžė, kad pareiškėjui neužkertama galimybė ginčyti CMEK pažymą ir reikalauti pakartotinai nustatyti jo sveikatos sutrikdymo laipsnį, tačiau tik keliant ginčą dėl raštiško įstaigos vadovo sprendimo, kuriuo bus nuspręsta išmokėti ar atsisakyti išmokėti jam kompensaciją.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir dėl to priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą.

Nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neatsisako pareiškėjui išmokėti išmokos, tačiau tai padaryti gali tik gavęs tinkamą CMEK išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas pateikė skundą atsakovui CMEK dėl įpareigojimo atlikti veiksmus t. y. atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus (pakartotinai nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį) turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl CMEK 2012 m. liepos 26 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 4273 panaikinimo, o tokio dokumento teisėtumas nenagrinėtinas teisme.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, išplėstinei teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisinio statuso, jo reikšmės sprendžiant dėl pareigūno teisės į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją ir galimybės apskųsti CMEK ekspertinį sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakė, jog pasibaigus pirmajam administracinės procedūros etapui (tarnybiniam patikrinimui) ir jo metu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, prasideda antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas – pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 p.). Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato, ar yra medicinos mokslu pagrįstas padarinių pareigūno ar kursanto sveikatai ir pasireiškusio sveikatos sutrikdymu fizinio, cheminio, biologinio ar ergonominio veiksnio tarpusavio ryšys, nustato sunkų, apysunkį arba lengvą sveikatos sutrikdymo laipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus (Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 7 p.).

Minėta išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas pagal savo pobūdį iš esmės yra ekspertinis-medicininis tyrimas, kurio metu, remiantis specialiosiomis medicinos žiniomis ir kitais duomenimis, yra, be kita ko, nustatomas pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai sunkaus, apysunkio arba lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo nėra. Taigi CMEK šiame administracinės procedūros etape atlieka tik aiškiai jai suteiktas, iš esmės ekspertinio pobūdžio funkcijas ir nepriima sprendimo išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją arba ją atsisakyti išmokėti. Kaip minėta, CMEK išvada yra pateikiama pareigūną ar kursantą pasiuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui. Taigi, tik po šios išvados (ekspertinio sprendimo) pateikimo prasideda baigiamoji nagrinėjamos administracinės procedūros dalis. Kaip matyti iš toliau dėstomų teisės aktų nuostatų, CMEK ekspertiniu sprendimu įforminama tik vientisos administracinės procedūros, kurios tikslas yra atsakyti į klausimą, ar pareigūnui turi būti išmokėta kompensacija, dalies, t. y. vieno iš jos etapų, pabaiga.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, padaryta išvada jog nagrinėjama administracinė procedūra, jei ji nepasibaigė įstaigos vadovui patvirtintus tarnybinio patikrinimo išvadą, turi pasibaigti įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu – individualiau administraciniu aktu – kuriuo nusprendžiama išmokėti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją nukentėjusiam pareigūnui. Šis sprendimas turi būti priimamas remiantis CMEK išvada (ekspertiniu sprendimu) ir tarnybinio patikrinimo išvadomis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 padarytas išvadas, vertina, kad Centrinės medicinos komisijos ekspertizės išvada yra tarpinis patikrinimo etapo dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad ginčą šiuo atveju pareiškėjas kelia antrajame aptartos administracinės procedūros etape – CMEK medicininėje ekspertizėje – t. y. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pakartotinai nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnį. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad trečiasis administracinės procedūros etapas – pareiškėją į CMEK pasiuntusios įstaigos sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo priėmimas – dar nėra įvykęs. Taigi, galutinis sprendimas, kuris sukeltų pareiškėjui realias teisines pasekmes ir kuris gali būti skundžiamas teismui, nėra priimtas ir dėl jo ginčo šioje byloje nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 yra aktuali nagrinėjamai bylai dėl joje pateiktų išaiškinimų, susijusių su galimybe savarankiškai ginčyti CMEK sprendimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad faktinės aplinkybės šioje byloje nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos praktikos CMEK išvados teisinės reikšmės kompensacijos išmokėjimo aspektu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė