Legislator Case Law & Legislation
2025-09-17 Nr. AB-14700-3-61-3-00436-2022-2 AI generated

2025-09-17 Nr. AB-14700-3-61-3-00436-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-09-17 Nr. AB-14700-3-61-3-00436-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-09-17 Nr. AB-14700-3-61-3-00436-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymą „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. liepos 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-21“ (toliau – ir Įsakymas).

Cited Case Law

AI generated
ECLI:EU:C:2016:72

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-47-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00436-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymą „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. liepos 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-21“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. pavasario pradėjo vykdyti azartinių lošimų veiklą. Siekdamas pritraukti klientų iš užsienio, nusprendė savo reklamą skelbti interneto svetainėje www.sofascore.com, kuri yra registruota Kroatijoje ir veikia pagal šios šalies įstatymus. Pareiškėjas gavo Tarnybos raštą, kuriuo informuota, kad tinklapyje www.sofascore.com pareiškėjo skelbiama reklama pažeidžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalių nuostatas ir laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Pareiškėjas Tarnybai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog jo reklama tinklapyje www.sofascore.com skirta reklamuoti pareiškėjo prekių ženklą „7bet“ ir teikiamas azartinių lošimų paslaugas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau Tarnyboje buvo pradėtas pareiškėjo neplaninis specialusis patikrinimas. Atlikus patikrinimą priimtas Įsakymas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 27 ir 30 dienomis, 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis ir 2021 m. spalio 12–15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com skelbė įvairaus turinio reklaminius skydelius, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos buvo skelbiama ir papildoma informacija lietuvių ir anglų kalbomis ir tuo pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir 19 dalį. Be to, pareiškėjas sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su šešiais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį. Įsakymu nutarta už Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuotą pažeidimą pareiškėjui skirti 18 755 Eur baudą, už Įsakymo 2.2 papunktyje konstatuotą pažeidimą – 12 705 Eur baudą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad interneto svetainė www.sofascore.com nėra Lietuvos Respublikoje ir nėra skirta Lietuvos rinkai. Interneto svetainėje www.sofascore.com buvo skelbiama tokia reklama iš kurios reklaminių šūkių formuluočių matyti, kad jais buvo reklamuojami pareiškėjo siūlomi nuotoliniai azartiniai lošimai, tačiau nebuvo siūloma dalyvauti konkursuose, akcijose, gauti nuolaidas, „bonusus“ ir pan. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad reikalavimais, kurie buvo nustatyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – ir Įstatymo pakeitimas) nėra pagrindo vadovautis, nes jie yra nustatyti neteisėtai, kadangi prieš priimant Įstatymo pakeitimą, apie jį turėjo būti informuota Europos Komisija, tačiau tai nebuvo padaryta. Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalyse nurodytus draudimus skelbti azartinių lošimų reklamą ir skatinti dalyvauti lošimuose.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Priežiūros tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog jis sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su šešiais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 daliai, nes jo motyvai neaiškūs, nepakankami ir prieštarauja vieni kitiems. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje, nei kitose ALĮ nuostatose, ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta draudimo azartinius lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas užsienio piliečiams.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnyba skundžiamame Įsakyme netinkamai apskaičiavo baudų dydžius ir skyrė nepagrįstai dideles baudas.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Tarnyboje neplaninio specialiojo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 28 ir 30 dienomis bei 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis, o taip pat 2021 m. spalio 12–15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com buvo skelbiami įvairaus turinio reklaminiai skydeliai su pareiškėjo valdomu prekių ženklu „7Bet“. Reklama interneto svetainėje www.sofascore.com buvo užsakyta ir skelbiama pareiškėjo iniciatyva. Reklaminiai skydeliai su pareiškėjo valdomu prekių ženklu „7Bet“ buvo be įspėjamųjų užrašų, be to, reklaminiuose skydeliuose matomi skatinamieji užrašai lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets Try it“ (liet.: „7Bet.Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“); „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“).

8. Tarnyba paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pakeitimai, kurie nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Be to, absoliutus draudimas skatinti lošėjus dalyvauti lošimuose įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337. Taigi, šiuo metu galiojanti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija nustato absoliutų skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis draudžiamas. Interneto svetainė www.sofascore.com yra laisvai prieinama iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl pareiškėjo argumentai, kad interneto svetainė ir joje esanti reklama nėra skirta Lietuvos rinkai yra nepagrįsti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skelbtuose reklaminiuose skydeliuose esanti informacija akivaizdžiai atkreipė dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, tokia skelbiama informacija pareiškėjas siekė įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, parodyti pareiškėjo išskirtinumą, skatino potencialius lošėjus dalyvauti pareiškėjo organizuojamuose lošimuose, todėl buvo pažeisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimai.

10. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo medžiagoje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad interneto svetainėje www.sofascore.com skelbiama azartinių lošimų reklama ir skatinimas lošti buvo skirtas tiek Lietuvos, tiek užsienio vartotojams, kadangi buvo galimybė, paspaudus aktyvią nuorodą prie 7bet. prekių ženklo, patekti į pareiškėjo valdomą interneto svetainę, prisijungiant ne tik iš Lietuvos. Tarnyba patikrinimo metu užfiksavo, kad interneto tinklapyje www.sofascore.com buvo skelbiami reklaminiai skydeliai lietuvių kalba, todėl pareiškėjo argumentas, kad interneto tinklapyje www.sofascore.com skelbiama informacija buvo skirta užsienio šalių gyventojams taip pat nepagrįstas.

11. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (Pagrindinio komiteto) išvadoje buvo nustatyta, jog pagrindo pranešti Europos Komisijai apie ALĮ pakeitimą nėra, todėl pareiškėjo argumentai, kad priimant ALĮ pakeitimą turėjo būti informuota Europos Komisija taip pat atmestini.

12. Atsakovas nurodė, kad Įsakyme yra aiškiai nurodytos tiek ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis tokio pažeidimo argumentavimas bei pagrindimas. Priežiūros tarnybos vertinimu, Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su šešiais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį. ALĮ nustatyta tvarka išduotos licencijos bei leidimai organizuoti nuotolinius lošimus galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuotolinių lošimų organizatoriams ne tik draudžiama užsienio valstybėms skirtose interneto svetainėse skelbti azartinių lošimų reklamą, tačiau ir sudaryti galimybę lošti asmenims, prisijungiant iš užsienio valstybių teritorijų prie nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių teikiamų nuotolinių lošimų.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, už konstatuotus pažeidimus buvo apskaičiuotas baudos dydis trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes. Pareiškėjui už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių pažeidimus paskirta bauda neviršijo maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudos dydžio (25 000 eurų), o už ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta bauda neviršijo maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudos dydžio (15 000 eurų). Skundžiamas Įsakymas yra priimtas, įvertinus visas faktines aplinkybės, yra motyvuotas išsamus ir aiškus, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais argumentai nėra pagrindo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ skundą atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

15.1 UAB „Amber Gaming“ nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą. Pareiškėjui licencija organizuoti totalizatorių Nr. 0114 išduota Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming“ išdavimo“, o leidimas organizuoti nuotolinius lošimus – Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 „Dėl leidimo UAB „Amber Gaming“ organizuoti nuotolinius lošimus ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamento patvirtinimo“. Pareiškėjas savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikoje (Valstybiniame patentų biure) registruotus prekių ženklus 7bet. ir 7bet.casino, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje www.7bet.lt. Pareiškėjas savo paslaugas reklamavo interneto svetainėje www.sofascore.com, kuri yra registruota Kroatijoje ir veikia pagal šios šalies įstatymus.

15.2 Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. gavo Tarnybos elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad Tarnyba atlikdama žiniasklaidos ir viešosios erdvės stebėsenos veiksmus užfiksavo, jog tinklapyje www.sofascore.com yra skelbiama pareiškėjo azartinių lošimų reklama – reklaminiai skydeliai ir / ar logotipas, ant kurių paspaudus yra nukreipiama į pareiškėjo interneto svetainę, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalių nuostatas ir laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Tarnyba nurodė nedelsiant pašalinti reklaminius skydelius su nukreipimu ir / ar logotipą su nukreipimu bei nepriimti (blokuoti) iš tinklapio www.sofascore.com į pareiškėjo interneto svetainę nukreipiamą lankytojų srautą.

15.3 Pareiškėjas atsakydamas į Tarnybos laišką, nurodė, kad svetainėje www.sofascore.com informacija skelbiama išskirtinai kroatų ir anglų kalba, o svetainę administruoja Kroatijoje registruota bendrovė SOFA IT d. o. o. Ši svetainė nėra skirta Lietuvos Respublikos teritorijai ar Lietuvos gyventojams. Pareiškėjas nurodė, kad ALĮ galioja tik Lietuvos Respublikoje, todėl informacijos apie azartinius lošimus skelbimo taisyklės taip pat taikomos tik Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad ALĮ nenustato jokių reikalavimų nuotolinio lošėjo tautybei, pilietybei ar faktinei buvimo vietai.

15.4 Tarnyba 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2E-662 „Dėl azartinių lošimų organizavimo ir azartinių lošimų reklamos“ atsakė pareiškėjui, kad ALĮ nesuteikia teisės Tarnybai išduoti licencijas ir leidimus ūkio subjektams teikti lošimų paslaugas kitoje valstybės teritorijoje esantiems asmenims. Lietuvos Respublikoje licencijas ir leidimus organizuoti lošimus turintys lošimo organizatoriai nuotolinius lošimus gali organizuoti tik Lietuvos Respublikoje, o vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose būtų laikoma neteisėta lošimų organizatorių veikla. Tarnyba informavo pareiškėją, kad nuotolinių lošimų organizatoriams draudžiama ne tik sudaryti galimybę lošti asmenims, prisijungiant prie nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių teikiamų nuotolinių lošimų iš užsienio valstybių teritorijų, bet ir skelbti azartinių lošimų reklamą užsienio valstybėms skirtose interneto svetainėse, sudarant galimybę užsienyje esantiems asmenims, paspaudus aktyvias azartinių lošimų reklamos nuorodas ir patekus į lošimo organizatorių interneto svetaines, lošti nuotolinius lošimus. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo pozicija nėra suderinama su ALĮ nustatyta azartinių lošimų organizavimo tvarka ir nebus toleruojama. Tarnyba pareikalavo imtis priemonių, kad rašte Nr. 2E-636 nurodytose svetainėse nedelsiant būtų pašalinta draudžiama pareiškėjo azartinių lošimų reklama.

15.5 Pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. raštu informavo Tarnybą apie tai, kad vykdys reklaminę kampaniją interneto svetainėje www.sofascore.com, kuri yra skirta reklamuoti pareiškėjo prekės ženklą 7bet. ir teikiamas azartinių lošimų paslaugas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje pateiktas UAB „Top Sport“ pranešimas Priežiūros tarnybai dėl interneto svetainėse https://tutorialspoint.com/ ir https://www.sofascore.com skelbiamos pareiškėjo informacijos, kuri galimai pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9, 91, 92 dalių ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus bei neatitinka Tarnybos 2021 m. gegužės 4 d. konsultacijos dėl azartinių lošimų reklamos.

15.6 Tarnyba 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į pareiškėją ir pareikalavo nepriimti (blokuoti) iš interneto svetainių https://tutorialspoint.com/ ir https://www.sofascore.com į pareiškėjo interneto svetainę, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai, nukreipiamą lankytojų srautą. Informuoti interneto svetaines https://tutorialspoint.com/ ir https://www.sofascore.com administruojančius asmenis, jog minėtose svetainėse yra skelbiama su pareiškėju susijusi draudžiama azartinių lošimų reklama, kuri skatina naudotis pareiškėjo teikiamomis paslaugomis bei nutraukti draudžiamos reklamos skelbimą interneto svetainėse https://tutorialspoint.com/, https://www.sofascore.com ir skatinimą lošti.

15.7 Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, jog buvo informavęs Tarnybą 2021 m. birželio 10 d. raštu apie tai, kad pareiškėjas vykdys reklaminę kampaniją interneto svetainėje www.sofascore.com.

15.8 2021 m. liepos 16 d. Tarnyboje buvo pradėtas UAB „Amber Gaming“ neplaninis specialusis patikrinimas (Tarnybos 2021 m. liepos 16 d. pavedimas patikrinti Nr. PT-21). Atlikus patikrinimą, Tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. DIE-772 (toliau – ir Įsakymas Nr. DIE-772) 2.1.1 papunkčiu konstatuota, kad 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 27 ir 30 dienomis, 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis ir 2021 m. spalio 12–15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com buvo skelbiami įvairaus turinio reklaminiai skydeliai, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos (prekės ženklo „7Bet“) buvo skelbiama ir papildoma informacija lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets TRY IT“ (liet.: „7Bet. Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“) ir „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“), kuri nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9, 91 dalyse nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, be to, minėti reklaminiai skydeliai neatitiko ALĮ 10 straipsnio 92 dalies reikalavimo nurodyti įspėjamąjį užrašą bei ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtinto draudimo skatinti dalyvauti lošimuose, todėl tokio turinio nukreipiantys reklaminiai skydeliai su prekių ženklu „7Bet“ yra laikytini galimai draudžiama azartinių lošimų reklama. Įsakymo Nr. DIE-772 2.2 papunkčiu konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdamas tokiems asmenims dalyvauti interneto svetainėje www.7bet.lt organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, galimai pažeidė ALĮ 1 straipsnio bei 12 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Įsakymo Nr. DIE-772, 3 punktu nutarta pareiškėjo neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2.1.1 ir 2.2 punktuose nurodytų ALĮ pažeidimų perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai (toliau – ir Komisija), sprendimui dėl baudos skyrimo priimti.

15.9 Komisija, išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą, 2021 m. gruodžio 23 d. (Nr. IVL-186) konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 27 ir 30 dienomis, 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis ir 2021 m. spalio 12-15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com skelbė įvairaus turinio reklaminius skydelius, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos (prekės ženklo „7Bet“), buvo skelbiama ir papildoma informacija lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets TRY IT“ (liet.: „7Bet. Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“) ir „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“) ir tuo pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir 19 dalį. Komisijai taip pat buvo perduota medžiaga ir dėl pažeidimų pagal ALĮ 1 straipsnio bei 12 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Komisija, atsižvelgdama į ALĮ 292 straipsnio 3 ir 7 dalį, įvertinusi tai, kad Komisija privalo teikti teisėtus ir tikslius siūlymus bei tai, kad pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau Komisijai perduotame įsakyme suklysta nurodant ALĮ straipsnį, konstatavo, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su šešiais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, perkvalifikavo nurodytą pažeidimą pagal ALĮ 201 straipsnio 1 dalį.

15.10 Komisija, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, baudų dydžius pareiškėjui apskaičiavo trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Komisija už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių ir 201 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus siūlė skirti pareiškėjui 31 460 Eur baudą.

15.11 Priežiūros tarnybos direktorius 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kurio 2.1 papunkčiu konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 27 ir 30 dienomis, 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis ir 2021 m. spalio 12–15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com skelbė įvairaus turinio reklaminius skydelius, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos (prekės ženklo „7Bet“) buvo skelbiama ir papildoma informacija lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets TRY IT“ (liet.: „7Bet. Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“) ir „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“) ir tuo pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir 19 dalį. Įsakymo 2.2 papunkčiu konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su šešiais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui už šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuotą pažeidimą paskirta 18 755 Eur bauda, o už šio Įsakymo 2.2 papunktyje konstatuotą pažeidimą paskirta 12 705 Eur bauda.

16. Teismas sprendė, kad iš byloje pateiktų interneto svetainėje www.sofascore.com skelbtų azartinių lošimų reklamos turinio matyti, kad prie pareiškėjo prekės ženklo 7Bet. buvo skelbiami šūkiai (Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets TRY IT“ (liet.: „7Bet. Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“) ir „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“), kuriais akivaizdžiai yra skatinama prisijungti ir išbandyti siūlomus lošimus. Iš byloje esančių ekrano nuotraukų matyti, kad minėta svetainė yra laisvai prieinama iš Lietuvos Respublikos teritorijos, skelbiama informacija, kuri reikalinga statymui atlikti yra lengvai suprantama (lažybų įvykių dalyvių pavadinimai, lažybų įvykio laikas, lažybų koeficientai). Be to, interneto svetainėje www.sofascore.com buvo skelbiami reklaminiai skydeliai ir lietuvių kalba, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos (prekės ženklo „7Bet“) buvo skelbiama ir papildoma informacija („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“). Todėl pareiškėjo argumentai, kad interneto svetainė ir joje esanti reklama nėra skirta Lietuvos rinkai, atmestini. Teismo vertinimu, pareiškėjo skelbiama azartinių lošimų reklama neatitiko ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyto baigtinio leidžiamos skelbti informacijos apie azartinius lošimus sąrašo (azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir organizuojamų lošimų rūšies). Teismas darė išvadą, kad Priežiūros tarnyba patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skelbiama reklama interneto svetainėje www.sofascore.com pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus.

17. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas internetinėje svetainėje www.sofascore.com 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 27 ir 30 dienomis, 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis ir 2021 m. spalio 12–15 dienomis skelbė reklaminius skydelius, kuriuose šalia prekės ženklo „7Bet“ buvo skelbiama ir papildoma informacija lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino - kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets TRY IT“ (liet.: „7Bet. Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“) ir „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“). Interneto svetainė www.sofascore.com. kurioje buvo skelbiama azartinių lošimų reklama, skirta išskirtinai lošimais besidomintiems asmenims – svetainėje pateikiama informacija apie įvairius įvyksiančius lažybų įvykius, jų laikus bei jiems nustatytus lažybų koeficientus. Taigi, šios interneto svetainės tikslinė auditorija – potencialūs lošėjai. Teismo vertinimu, toks informacijos apie azartinius lošimus pateikimas vaizduoja lošimus kaip įprastą dalyką, didina lošimų patrauklumą ir gali turėti įtakos keičiant vartotojo nuomonę, nuostatas ar apsisprendimą pareiškėjo siūlomos paslaugos (azartinių lošimų) atžvilgiu, pritraukti vartotojų dėmesį, sužadinti vartotojo smalsumą, skatinti impulsyvų norą lošti, paraginti dalyvauti lošimuose.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad žodžio skatinti reikšmė yra palaikyti norą, palinkimas ką nors daryti, sukelti norą (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Skatinti). Tokiu būdu, pareiškėjas akivaizdžiai atkreipė dėmesį į jį kaip į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas. Tokia skelbiama informacija pareiškėjas siekė įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, parodyti savo išskirtinumą, skatino potencialius lošėjus dalyvauti organizuojamuose lošimuose. Teismas pažymėjo, jog skelbiamos informacijos turinys, formuluotės ir pan. negali būti skatinamojo pobūdžio, t. y. asmeniui objektyviai kelti norą dalyvauti lošimuose. Įstatymų leidėjas priimdamas Pakeitimo įstatymą įtvirtino absoliutų draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus. Lošimo paslaugų skatinimu įstatymų leidėjas laiko bet kokius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančius apsispręsti dalyvauti lošimuose, todėl pareiškėjo argumentai, kad minėta reklama nebuvo siūloma jokių akcijų, dovanų ar pan. ir ji nelaikytina skatinanti lošti, atmestini.

19. Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnio 1 dalis numato, kad laikydamosi 7 straipsnio, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei tos priežastys nėra aiškios iš projekto.

20. Lietuvos standartizacijos departamentas, vadovaudamasis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, praneša Europos Komisijai apie kiekvieną iš Lietuvos valdžios institucijų gautą techninio reglamento projektą. Informavus Europos Komisiją, prasideda 3 mėnesių projekto sustabdymo procedūra, kurios metu Komisija ar kitos valstybės narės turi teisę išsakyti komentarus dėl pateikto techninio reglamento projekto, į kuriuo Lietuvos valdžios institucija turi atitinkamai reaguoti. Komentarų teikimo laikotarpiu projektą teikusi valdžios institucija techninio reglamento priimti negali. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pranešimo apie Lietuvos techninių reglamentų projektus procedūra vykdoma pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 redakcija). Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyva (ES) 2015/1535 pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB.

21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendime byloje Nr. C‑336/14 (ECLI:EU:C:2016:72) nurodė, kad Įstatymo dėl Sutarties dėl azartinių lošimų įgyvendinimo nuostatoms turėtų būti taikoma tik pareiga, kuri pagal Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą nustatyta valstybėms narėms – „iš naujo pateikti“ pakeitimus, smarkiai keičiančius techninio reglamento projektą. Ši pareiga siejama su prielaida, kad po to, kai apie techninio reglamento projektą buvo pranešta Komisijai, per nacionalinės teisės aktų leidybos procesą padaryta reikšmingų šio projekto pakeitimų. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nors taisyklių, reglamentuojančių sporto lažybų organizavimą ir tarpininkavimą dėl jų pagal Įstatymą dėl Sutarties dėl azartinių lošimų įgyvendinimo, turinys yra identiškas Sutarties dėl azartinių lošimų, apie kurią anksčiau pranešta Komisijai, taisyklėms, skiriasi jų taikymo sritis laiko atžvilgiu ir teritoriškai. Todėl įgyvendinant pagal Direktyvą 98/34 siekiamus tikslus reikalaujama, kad apie teisės akto, pavyzdžiui, Įstatymo dėl Sutarties dėl azartinių lošimų įgyvendinimo, projektą būtų pranešta Komisijai pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Iš šios direktyvos 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių, be kita ko, matyti, kad ja, siekiama užtikrinti valstybės narės ketinamų priimti techninių reglamentų prevencinę kontrolę, informuojant Komisiją ir kitas valstybes nares iki jų priėmimo. Direktyvos 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad direktyva siekiama leisti ūkio subjektams geriau pasinaudoti vidaus rinkai būdingais pranašumais, numatant reguliarų valstybių narių techninių reglamentų skelbimą, ir suteikti galimybę šiems subjektams įvertinti jų poveikį. Ypač atsižvelgiant į šį tikslą svarbu, kad vienos valstybės narės ūkio subjektai būtų informuoti apie kitos valstybės narės priimtus techninius reglamentus ir jų taikymo sritį laiko atžvilgiu ir teritoriškai tam, kad jie galėtų žinoti galimų taikyti pareigų apimtį ir sureaguoti į šiuos tekstus, taip pat prireikus per tinkamą laikotarpį priderinti savo gaminius arba paslaugas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu nebuvo pakeista techninio reglamento taikymo sritis nei laiko atžvilgiu, nei teritoriškai.

22. Europos Komisijos 2014 m. liepos 14 d. pateiktose Rekomendacijose dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų 41 punkte įtvirtinta, kad komerciniai pranešimai turėtų atitikti šiuos reikalavimus: a) juose neturėtų būti daromi nepagrįsti pareiškimai apie tikimybę laimėti ar apie išlošius, kurių lošėjai gali tikėtis iš lošimų; b) jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimo rezultatai gali priklausyti nuo įgūdžių, kai taip nėra; c) jų laikas, vieta, pobūdis ar pateikimo intensyvumas neturėtų būti tokie, kad būtų daromas spaudimas lošti arba formuojama neigiama nuomonė apie nedalyvavimą lošimuose; d) jais neturėtų būti siekiama pavaizduoti lošimų kaip socialiai patrauklios veiklos – taip pat neturėtų būti pateikiama garsių asmenybių ar įžymybių patikinimų, kuriais būtų daroma užuomina, kad lošimai padeda užsitikrinti sėkmę socialiniame gyvenime; e) jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimas padeda išspręsti socialines, profesines ar asmenines problemas; f) jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimai gali būti darbo alternatyva, finansinių problemų sprendimo būdas ar finansinių investicijų forma. Taigi, Europos Komisija jau 2014 m. liepos 14 d. pateikė rekomendacijas, kad komerciniai pranešimai negali skatinti dalyvauti lošimuose.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, <...> jais buvo sugriežtintos rinkodaros priemonės, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujus žaidėjus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ankstesnės redakcijos, tiek šiuo metu galiojančio ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, įtvirtinta nedviprasmiška valstybės pozicija azartinių lošimų atžvilgiu – draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022).

24. Draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į Azartinių lošimų įstatymą. Iki ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392) toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo veiksmų pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Apie šį reglamentavimą buvo informuota Europos Komisija. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (Pagrindinio komiteto) išvadoje Nr. 2021 m. gegužės 5 d. Nr. 109-P-19 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-392“ nepritarta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pasiūlymui apie Įstatymo projektą pranešti Europos Komisijai, kadangi skatinimo lošti veikla yra vienašališka, savo iniciatyva organizuojama veikla, kuriai nėra būtinas lošėjo ar potencialaus kliento valios išreiškimas ar prašymas. Taigi, nesant Direktyvoje (ES) 2015/1535, nurodytų informacinės visuomenės paslaugos požymių visumos (nėra „asmeniško paslaugų gavėjo prašymo“ požymio), nėra ir pagrindo apie Projektą pranešti Europos Komisijai.

25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina vertinti Seimo, Seimo narių veiklos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d.), todėl teismas plačiau dėl priežasčių, lėmusių Seimo sprendimą atsisakyti apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą pranešti Europos Komisijai nepasisakė. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d., nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, kadangi apie įstatymo pakeitimus nebuvo pranešta Europos Komisijai, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Tarnyba patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (skelbiamą informaciją, formuluotes) pagrįstai įvertino kaip skatinimą dalyvauti lošimuose, todėl pagrįstai pripažino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų pažeidimą.

27. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikoje licencijas ir leidimus organizuoti lošimus turintys lošimo organizatoriai nuotolinius lošimus gali organizuoti tik Lietuvos Respublikoje, o vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, negali būti aiškinamos plečiamai ir tai reiškia, kad nesant ALĮ įtvirtintam leidimui Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms teikti nuotolinių lošimų paslaugas užsienio piliečiams esantiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje yra negalimas. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra sudaręs šešias nuotolinio lošimo sutartis su užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidė 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ nuostatomis.

28. Teismas, įvertinęs patikrinimo medžiagą, kuri pateikta ir aprašyta tiek neplaninį specialųjį patikrinimą inicijuojančiuose aktuose, tiek skundžiamame Įsakyme, įrodymų nepakankamumo nenustatė. Atsakovas išsamiai įvertino situaciją dėl pareiškėjo interneto svetainėje skelbtos informacijos ir suteiktų paslaugų bei ginčijamame Įsakyme pateikė jos teisinį įvertinimą, detaliai aprašydama patikrinimo metu atliktus veiksmus ir surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo argumentai, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų atmestinas, kaip nepagrįstas.

29. Teismas nustatė, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudas, vadovavosi ALĮ 291 straipsniu, 292 straipsniu, Aprašu. Atsakovas baudos dydį už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių pažeidimus apskaičiavo trimis etapais ir juos nurodė skundžiamame Įsakyme. Pirmajame etape buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas lošimų veiklą vykdo trumpiau nei vienerius metus ir nėra duomenų apie pareiškėjo praėjusių kalendorinių metų bendrąsias metines pajamas, todėl už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių pažeidimus Priežiūros tarnyba pareiškėjui apskaičiavo baudos dydį pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį (nuo 6000 Eur iki 25 000 Eur), t. y. sudėjus minimalų ir maksimalų galimą baudos dydį ir gautą sumą padalinus iš dviejų. Šiuo būdu apskaičiuotas baudos vidurkis už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių pažeidimus sudarė 15 500 Eur. Antruoju etapu nustatoma, ar yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Atsakovas nustatė lengvinančią aplinkybę, kad UAB „Amber Gaming“ ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus. Atsakovas nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pareiškėjas tęsia pažeidimą. Antruoju baudos apskaičiavimo etapu įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių, baudos vidurkis buvo padidintas 10 procentų – iki 17 050 Eur. Trečiuoju etapu atsakovas nustatė subjekto (pareiškėjos) padėtį gerinančias ar bloginančias aplinkybes ir konstatavo, kad pažeidimas susijęs su ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių nuostatų pažeidimu, nėra pašalintas, padarytas tyčia, todėl, antruoju baudos skyrimo etapu nustatytas baudos dydis 17 050 Eur buvo padidintas 10 procentų ir pareiškėjui paskirta 18 755 Eur bauda už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių nuostatų pažeidimus.

30. Teismas darė išvadą, kad skundžiamame Įsakyme pateiktas išsamus patikrinimo veiksmų ir nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas, pateiktas teisinis jų vertinimas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Paskirtos baudos neviršijo ALĮ 292 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam skirtos pernelyg didelės baudos, taip pat atmestini.

31. Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, skundžiamo Įsakymo turinį, konstatavo, jog Įsakymas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai reagavo, išnagrinėjo ir įvertino pateiktą informaciją apie galimą ALĮ nuostatų pažeidimą. Teismas įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, skundžiamo Įsakymo turinį, konstatavo, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, panaikinti skundžiamo Įsakymo remiantis skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstas.

III. 33. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Amber Gaming“ skundą patenkinti ir panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. DIE-829 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. liepos 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-21“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti UAB „Amber Gaming“ naudai iš Tarnybos 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtu raštu, kuriame yra pateikta nuomonė, jog ALĮ nuostatos dėl nuotolinių lošimų organizavimo yra nepakankamai aiškios, kadangi įstatymas nenumato aiškaus draudimo užsienio piliečiams dalyvauti Lietuvos bendrovių organizuojamuose lošimuose.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo lošimų organizavimo reglamento nuostatas, kurios neva suteikia teisę teikti paslaugas užsieniečiams.

36. Pareiškėjas teigia, kad jam nėra ir negali objektyviai būti suprantama, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, kadangi jam nėra aišku, kuo, Tarnybos nuomone, pasireiškė tariamas ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Įsakymas prieštarauja VAĮ 10 straipsniui, nes jo motyvai nėra nei aiškūs, nei pakankami ir prieštarauja vieni kitiems. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti tiek teismo sprendimą, tiek Įsakymą.

37. Pareiškėjas ginčija ALĮ 10 straipsnio 9 dalies taikymą teritorijos atžvilgiu, teigdamas, kad ALĮ galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o interneto svetainė www.sofascore.com nėra Lietuvos Respublikoje.

38. Pareiškėjas kvestionuoja ALĮ 10 straipsnio 19 dalies teisėtumą, t. y. teigia, kad Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti notifikuojamas Europos Komisijoje.

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Tarnyba netinkamai apskaičiavo baudų dydžius ir pareiškėjui skyrė nepagrįstai dideles baudas.

40. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir UAB „Amber Gaming“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti prašymą pareiškėjui iš Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje licencijas ir leidimus organizuoti lošimus turintys lošimo organizatoriai nuotolinius lošimus gali organizuoti tik Lietuvos Respublikoje, o vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Tarnyba sutinka su teismo padaryta išvada, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai ir, nagrinėjamu atveju, tai reiškia, kad nesant ALĮ įtvirtintam leidimui, Lietuvoje lošimus organizuojančioms bendrovėms nuotolinių lošimų paslaugų teikimas užsienio piliečiams, esantiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra negalimas. Galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose laikoma neteisėta lošimų organizatorių veikla.

42. Vykdant azartinių lošimų veiklą, taikomas principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, o vertinant esamą teisinį reguliavimą, niekur nėra nustatytas aiškus leidimas ūkio subjektams, gavusiems Tarnybos išduotą licenciją (leidimą), organizuoti nuotolinius lošimus ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Be to, Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdantis azartinių lošimų priežiūrą ir kontrolę, atlikdama savo funkcijas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas, parengtas institucijos, kuri nėra atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą ir kontrolę, teisiškai nereikšmingas.

43. Tarnyba sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidė 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ nuostatomis.

44. Atsakovo vertinimu, argumentas, jog pareiškėjui nėra ir negali objektyviai būti suprantama, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, kadangi jam nėra aišku, kuo, Tarnybos nuomone, pasireiškė tariamas ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimas, Tarnybos vertinimu yra nemotyvuotas ir nelogiškas. Įsakyme Nr. DIE-829 yra nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo tarnyba rėmėsi, priimdama Įsakymą, todėl toks argumentas laikytinas gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

45. Nors informacija interneto svetainėje pateikiama anglų kalba, tačiau ši svetainė yra laisvai prieinama iš Lietuvos Respublikos teritorijos, informacija reikalinga statymui atlikti yra lengvai suprantama (lažybų įvykių dalyvių pavadinimai, lažybų įvykio laikai skaičiais, lažybų koeficientas skaičiais), todėl pareiškėjo argumentai, kad interneto svetainė ir joje esanti reklama nėra skirta Lietuvos rinkai, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas turi Tarnybos išduotą licenciją bei leidimą organizuoti nuotolinius lošimus būtent Lietuvos Respublikoje (kitos ūkinės komercinės veiklos nevykdo, kitų valstybių išduotų licencijų veikti neturi), laikytini visiškai nepagrįstais, neatitinkančiais nei Europos Sąjungos formuojamos praktikos azartinių lošimų reglamentavime, nei ALĮ nustatyto reglamentavimo. Be kita ko, Tarnyba patikrinimo eigoje užfiksavo, kad 2021 m. rugpjūčio 16, 19, 20, 23, 24, 27 ir 30 dienomis bei rugsėjo 3 ir 13 dienomis interneto tinklapyje www.sofascore.com buvo skelbiami reklaminiai skydeliai lietuvių kalba, kuriuose šalia leidžiamos skelbti azartinių lošimų reklamos (prekės ženklo „7Bet“) buvo skelbiama ir papildoma informacija: „7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum. Prisijunk“. Taigi šiais faktais paneigtas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad interneto tinklapyje www.sofascore.com skelbiama informacija buvo skirta užsienio šalių gyventojams.

46. Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais, apie tokį reglamentavimą buvo informuota Europos Komisija, todėl Lietuvos Respublikos Seimui, priimant Pakeitimo įstatymą, nebuvo pakeista techninio reglamento taikymo sritis nei laiko atžvilgiu, nei teritoriškai, todėl nagrinėjamu atveju apie tokius pakeitimus neprivaloma pranešti Europos Komisijai. Tarnybos vertinimu, priimant šį įstatymą, nebuvo pažeista ALĮ 10 straipsnio 19 dalies priėmimo procedūra.

47. Apeliaciniame skunde vertinamas Lietuvos Respublikos Seimo priimto ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo priėmimo procedūros teisėtumas, kas priskirtina ne administracinių teismų kompetencijai, o išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos yra galiojančios, Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs, jog priimant šį įstatymą, būtų buvusios pažeistos šio įstatymo priėmimo procedūros, Tarnyba jomis vadovavosi ir pagrįstai pripažino pareiškėją, pažeidus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.

48. Priežiūros tarnyba sutiko su teismo padaryta išvada, kad skundžiamame Įsakyme pateiktas išsamus patikrinimo veiksmų ir nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas, pateiktas teisinis jų vertinimas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Paskirtos baudos neviršijo ALĮ 292 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam skirtos pernelyg didelės baudos, taip pat atmestini.

49. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ 2025 m. birželio 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

49.1 Administracinėje byloje Nr. eA-673-556/2024 pateiktais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, nes šiuo atveju Bendrovė buvo nubausta už tai, kad neva pažeidė ALĮ 201 straipsnio 1 dalį, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su 6 užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Kadangi ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje nieko nepasisakoma apie draudimą asmeniui turinčiam teisę lošti, dalyvauti lošime nuotoliniu būdu organizuojamose lošimuose Lietuvos Respublikoje, lošėjui fiziškai nesant Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su užsieniečio piliečiais, nepažeidė minėtos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas šioje dalyje turi būti panaikintas, kadangi jis yra neteisėtas.

49.2 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-673-556/2024 inter alia išaiškino, kad „galimybė asmeniui taikyti konkrečią poveikio priemonę už ALĮ pažeidimus yra sietina su tam tikrų sąlygų nustatymu - turi būti nustatyta konkreti neteisėta asmens veika ir tos neteisėtos veikos padarymas apibrėžtas konkrečiame teisės akte (jo dalyje(se))“. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neginčijamas faktas, kad Bendrovės reklama buvo skelbiama užsienyje (ne Lietuvoje), o ALĮ 10 straipsnio 9 dalis draudžia azartinių lošimų reklamą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendrovė, skelbdama azartinių lošimų reklamą užsienyje, nepažeidė ir negalėjo pažeisti ALĮ 10 straipsnio 9 dalies, kuri tokio draudimo nenumato, todėl Įsakymas šioje dalyje turi būti panaikintas, kadangi jis yra neteisėtas.

49.3 Įsakymu Bendrovė buvo nubausta ir už tariamą ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą. Pareiškėjas visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis jo atžvilgiu neturėjo ir negalėjo būti taikoma inter alia dėl to, kad tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį turėjo būti, bet nebuvo pranešta Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva) nuostatas. Šią pareiškėjo poziciją dar iki ALĮ pakeitimų priėmimo patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o galutinai šią poziciją patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimas UAB „Unigames“ prieš Tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje C-120/24.

49.4 Tarnyba ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas aiškino ir taikė itin plačiai, nes nubaudė pareiškėją už informacijos apie organizuojamus azartinius lošimus skelbimą užsienio interneto svetainėje. Bendrovės veiksmai, kurie Įsakymu buvo pripažinti pažeidimu pagal šiuo metu galiojantį įstatymą (ALĮ), negalėtų būti sankcionuojami pagal ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Akivaizdu, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu buvo iš esmės išplėsta skatinimo draudimo taikymo sritis, kas reiškia, kad apie šį pakeitimą turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

49.5 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kuriame, remdamasis minėtu ESTT prejudiciniu sprendimu, pateikė nagrinėjamai bylai aktualius išaiškinimus dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos aiškinimo bei taikymo.

49.6 Įsakymas ir toje dalyje, kuria konstatuotas tariamas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimas, laikytinas neteisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Byloje ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus. Įsakymo, kuriuo pripažinta, jog UAB „Amber Gaming“ pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 ir 19 dalis bei 201 straipsnio 1 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Tarnyba patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ( interneto svetainėje skelbiamą informaciją, formuluotes) pagrįstai įvertino kaip lošimų reklamą ir skatinimą dalyvauti Bendrovės organizuojamuose lošimuose, todėl pagrįstai pripažino ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių reikalavimų pažeidimą. Be to, teismo nuomone, pareiškėjas, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidė ALI 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ nuostatomis.

52. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Seimas, priimdamas 2021 m. gegužės 20 d. Nr. XIV-337 Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą, nenotifikavo Europos Komisijos ir tuo nesilaikė 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535.

53. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimo

54. Byloje nustatyta ir šių faktinių aplinkybių proceso šalys neginčija, jog 2021 m. rugpjūčio 13, 16–20, 23–25, 28 ir 30 dienomis bei 2021 m. rugsėjo 2, 3 ir 13 dienomis, o taip pat 2021 m. spalio 12–15 dienomis interneto svetainėje www.sofascore.com buvo skelbiami įvairaus turinio reklaminiai skydeliai su pareiškėjo valdomu prekių ženklu „7Bet“. Reklama interneto svetainėje www.sofascore.com buvo užsakyta ir skelbiama pareiškėjo iniciatyva. Reklaminiai skydeliai su pareiškėjo valdomu prekių ženklu „7Bet“ buvo be įspėjamųjų užrašų, be to, reklaminiuose skydeliuose matomi skatinamieji užrašai lietuvių ir anglų kalbomis („7Bet. Tikras kazino – kad ir kur bebūtum Prisijunk“; „7Bet. The best football bets Try it“ (liet.: „7Bet.Geriausi futbolo statymai Išbandykite“); „7bet. One spin winnings 1803 €“, (liet.: „7Bet. Vieno sukimo laimėjimas 1803 €“); „7Bet. Live Poker Give it a try“ (liet.: „7Bet. Gyvas pokeris Išbandykite“).

55. Aktualios nagrinėjamam ginčui Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos draudžia Lietuvos Respublikos teritorijoje lošimų reklamą, išskyrus: lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta; lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente; informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo subjektams. Leidžiamas tik lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, šalia nurodant žodį „lažybos“, skelbimas, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 15 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip tris kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 valandos ir ne ilgesnės kaip 15 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 18 iki 24 valandos;

b) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose (tai yra reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.).

56. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrovė, užsakydama savo reklamą anglų ir lietuvių kalbomis, apimančią ne tik pareiškėjo valdomą prekės ženklą bet ir papildomą informaciją, skelbti interneto svetainėje, prieinamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir jai pagrįstai skirta ALĮ 292 straipsnyje numatyta sankcija.

57. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su interneto svetainės www.sofascore.com buvimo, registracijos vieta ar tiksline auditorija pripažintini nepagrįstais, nes kaip minėta, ši interneto svetainė yra pasiekiama ir Lietuvos Respublikoje, skelbta lošimų reklama buvo ir lietuvių kalba, t.y. nukreipta į Lietuvos Respublikos gyventojus.

Dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pažeidimo

58. Pasisakydama dėl šio Bendrovei inkriminuoto pažeidimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad:

58.1 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( toliau - ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. eA-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.

58.2 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.

58.3 LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Tarnybos įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

60. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas LVAT 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos ( Bendrovei užsakius reklamą interneto svetainėje www.sofascore.com, joje buvo skelbiami skatinantys lošti įvairaus turinio reklaminiai skydeliai, susiję su bendrovės siūlomais nuotoliniais azartiniais lošimais), Bendrovei buvo paskirta bauda. Šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.

61. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima, todėl Tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.

62. Be kita ko, analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, 2025 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, taip pat 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-15-815/2025.

63. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas ta apimtimi, kuria konstatuotas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimas, negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šia apimtimi pripažintini pagrįstais, o pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu vertintinos kritiškai.

Dėl Azartinių lošimų įstatymo 201 straipsnio 1 dalies pažeidimo

64. ALĮ 201 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad nuotoliniai lošimai būtų organizuojami pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Atsakovas neįrodinėjo, jog pareiškėjui nebuvo išduota licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ar nebuvo patvirtintas nuotolinių lošimų organizavimo reglamentas. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 UAB „Amber Gaming“ buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir patvirtintas nuotolinio lošimo organizavimo reglamentas. Minimoje teisės normoje nieko tiesiogiai nepasisakoma apie draudimą asmeniui, turinčiam teisę lošti, dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamose lošimuose Lietuvos Respublikoje, lošėjui fiziškai nesant Lietuvos Respublikoje.

65. Nors pagal Azartinių lošimų įstatymo 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis yra nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, o pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. šios nuostatos , teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neleidžia daryti išvados, jog jose įtvirtintas akivaizdus draudimas dalyvauti nuotoliniame lošime asmeniui, nepatenkančiam į asmenų, nurodytų ALĮ 10 straipsnio 3 ir10 dalyse, kategorijas, tačiau fiziškai nesančiam Lietuvos Respublikoje.

66. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje akcentuojama, kad poveikio priemonių taikymas asmenims už padarytus pažeidimus turi būti grindžiamas tikslia teisine kvalifikacija, aiškiai nurodant, kokios teisės akte nustatytos taisyklės ar draudimo asmuo nesilaikė. Nesant aiškios nustatytos taisyklės ar imperatyvaus draudimo, nėra ir teisėto pagrindo taikyti sankcijas. tai ne tik paneigia asmens teisę žinoti kaltinimo ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu priimti objektyvų, visapusišką sprendimą.

67. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nenurodė konkrečios ALĮ normos, kurią, sudarydamas nuotolinio lošimo sutartis su užsienio piliečiais, pažeidė pareiškėjas, todėl Įsakymo dalis, kurioje pareiškėjas pripažintas pažeidęs ALĮ 201 straipsnio 1 dalį, naikintina.

68. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.

69. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir ginčijamą Priežiūros tarnybos Įsakymą ta apimtimi, kuria šis priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi ir 201 straipsnio 1 dalimi (dėl to, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose,bei kad buvo sudarytos nuotolinio lošimo sutartys su užsienio piliečiais) panaikinant (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 147 str.).

70. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirtos piniginės sankcijos - už ALĮ 10 straipsnio 9 ir 19 dalių pažeidimą -18 755 Eur bauda, o už ALĮ 201 straipsnio 1 dalies pažeidimą – 12 705 Eur bauda. Panaikinus Įsakymo dalis, kuriomis pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skirtina nuobauda už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

71. Atsižvelgus į ALĮ 291 ir 292 straipsnių nuostatas bei įvertinus pareiškėjo atsakomybei įtakos turinčias faktines aplinkybes, UAB „Amber Gaming“ už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą.skirtina 15 500 Eur bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra iš dalies tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

73. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

74. Įvertinus pareiškėjo keltus reikalavimus ir teismo sprendimu tenkinamų reikalavimų kiekį, darytina išvada, kad patenkinta 60 procentų pareiškėjo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas tokia pačia proporcija.

75. Byloje yra pateikti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą bei atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 2298,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų už apeliacinio skundo ir papildomų dokumentų parengimą, atitinka bylos sudėtingumą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 60 procentų patirtų išlaidų, iš viso – 1378,89 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 punktu , teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymo „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. liepos 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-21“ dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Amber Gaming“ pripažinta pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 19 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį ir jai skirtos piniginės baudos.

Palikti galioti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymo „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. liepos 16 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-21“ dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Amber Gaming“ pripažinta pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 9 dalį ir už šį pažeidimą skirti UAB „Amber Gaming“ 15 500 ( penkiolika tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Amber Gaming“ iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1378,89 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 89 centus ) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė