98211b51-cba3-4bb1-9d4c-94de549fc497 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-594/2019 Proceso Nr. 1-01-1-21630-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3.; (S) 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistajam T.

R., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nuteistajam K. N., jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nuteistajam E. P., jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. R. (toliau – T. R.) gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus, nuteistojo K. N. (toliau – K. N.) ir nuteistojo E. P. (toliau – E. P.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: - T.

R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas T. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. R. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę. - E. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę. - K. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas K. N. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d. 14 val. 00 min. iki 2018 m. gegužės 12 d. 14 val. 13 min. (2 paros), ir suėmimo laikas nuo jo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. K. N. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta pakeisti į suėmimÄ , suimant jį teismo posėdžių salėje.

Ä®siteisėjus nuosprendžiui, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nuspręsta panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu T. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusysis P. P. yra pardavęs butÄ ir galimai turi pinigų, 2018 m. gegužės 8 d. Partizanų g., Kaune, susitiko su E. P. ir K. N., kuriems pateikė informacijÄ apie nukentėjusįjį P. P., jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , turimus pinigus, iÅ¡dėstė nusikalstamos veikos planÄ , kad reikia nueiti pas P. P. į namus, papurÅ¡kus dujų jį suriÅ¡ti bei surasti ir pagrobti pinigus, perdavė jiems vienkartinius antrankius, įgytus tÄ pačiÄ dienÄ apie 11 val. 41 min.

UAB „B. A.“ parduotuvėje „A. ir C.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį, pirÅ¡tines ir kaukes veidams paslėpti, bei savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė E. P. ir K. N. prie (duomenys neskelbtini), kur nurodė nukentėjusiojo P. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po ko nusikaltimo bendrininkai E. P. ir K. N. tÄ pačiÄ dienÄ apie 23 val. 00 min., vykdydami jo nurodymÄ , turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , E. P. papurÅ¡kus dujų balionėliu nukentėjusiajam P. P. į veidÄ , įsibrovė į butÄ , kur K.

N. sudavus ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam P. P., vėliau laikant jį prispaustÄ ant lovos, E. P. antrankiais suveržė nukentėjusiajam P. P. rankas, taip atėmė galimybę nukentėjusiam P. P. prieÅ¡intis bei padarė jam kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ nosies srityje, nubrozdinimus deÅ¡inio rieÅ¡o ir plaÅ¡takos srityje, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 8“, 750 eurų vertės, bei 5 eurus, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. P. padarė 755 eurų turtinę žalÄ .

2. K. N. ir E. P. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, už tai, kad T. R. parengus nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavus, plėšimo bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ , t. y. jie, 2018 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, susitikę su T. R., kuriam pateikus informacijÄ apie nukentėjusįjį P. P., jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , turimus pinigus, iÅ¡dėsčius nusikalstamos veikos planÄ , kad reikia nueiti pas nukentėjusįjį P. P. į namus, papurÅ¡kus dujų jį suriÅ¡ti bei surasti ir pagrobti pinigus, perdavus jiems vienkartinius antrankius, įgytus tÄ pačiÄ dienÄ apie 11 val. 41 min.

UAB „B.A.“ parduotuvėje „A. ir C.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį, pirÅ¡tines ir kaukes veidams paslėpti, bei savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežus juos prie (duomenys neskelbtini), nurodžius nukentėjusiojo P. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apie 23 val. 00 min. jie vykdydami T. R. nurodymÄ , turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , nuėjo į minėtÄ nukentėjusiojo P. P. butÄ , E. P. papurÅ¡kus dujų balionėliu duris atidariusiam nukentėjusiajam P. P. į veidÄ , įsibrovė į butÄ , kur K.

N. sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam P. P. į veidÄ , vėliau laikė P. P. prispaustÄ ant lovos, o E. P. antrankiais suveržė nukentėjusiojo P. P. rankas, taip atimdami galimybę pastarajam prieÅ¡intis bei padarydami jam kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ bei nubrozdinimÄ nosies srityje, nubrozdinimus deÅ¡inio rieÅ¡o ir plaÅ¡takos srityje, kas nukentėjusiajam P. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 8“, 750 eurų vertės, bei 5 eurus, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. P. padarė 755 eurų turtinę žalÄ .

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. R. gynėjas advokatas E. Liutkevičius praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį: T. R. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis); pripažinti T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nepripažinti T.

R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio teiginį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. R. su bendrininkais iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 8“, 750 eurų vertės; paskirti T. R. Å¡velnesnę bausmę. 3.1. Nuteistojo T. R. gynėjo teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. R. turi bÅ«ti pakeista, kadangi objektyviai nustatyti jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti neteisingai, taip netinkamai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, kas visumoje neabejotinai sÄ lygojo ir neteisingÄ bausmės paskyrimÄ .

Advokatas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tinkamo teisinio pagrindo T. R. veiksmus vertinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, priskirdamas T. R. nusikaltimo organizatoriaus ir vadovo vaidmenį. T. R. inkriminuotus veiksmus, pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , įstatymo leidėjas vertina kaip padėjėjo, nurodydamas, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus. 3.2.

Apeliaciniu skundu pažymima, kad T. R. kaltė skundžiamu nuosprendžiu grindžiama ne teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nepaisant to, kad teisme jie nepasitvirtino. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ advokatas pažymi, kad apklausiamas teisme E. P. davė iÅ¡samius parodymus apie tai, kaip ir kam kilo sumanymas apiplėšti P. P., tačiau jo parodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė, pabrėždamas, kad ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, jog bÅ«tent T.

R. buvo nusikaltimo organizatorius. Akivaizdu, kad tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį, tuo aiÅ¡kiai nesilaikydamas teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų. Juo labiau, jog teisiamojo posėdžio metu E. P. patvirtino, kad tai jis pasiÅ«lė T. R. įvykdyti apiplėšimÄ , o ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo kitaip, tikėdamasis Å¡velnesnės bausmės. Å i E. P. parodymų dalis skundžiamame nuosprendyje neanalizuota ir niekaip nevertinta, o teismo teiginys, jog tokiais savo veiksmais E. P. siekia suÅ¡velninti T.

R. teisinę padėtį, nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl laikytinas vien tik prielaida. 3.3. Pasak advokato, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. N. parodė, jog jam atėjus į sutartÄ susitikimÄ su E. P., su Å¡iuo buvo ir T. R., kurį E. N. pažinojo tik iÅ¡ matymo. T. R. pasakė, kad jo draugas narkomanas pardavė butÄ ir reikia nueiti pas jį ir jam iÅ¡aiÅ¡kinti, kÄ jis blogai daro gyvenime, t. y. nueiti į to draugo namus ir jį prismaugti. Kažkokia kalba apie pinigus buvo, bet jis tiksliai neatsimena, kÄ sakė T.

R.. Vėliau T. R. jį ir E. P. automobiliu nuvežė iki minėto draugo namo ir laukė automobilyje bei parvežė į namus po nepavykusio apiplėšimo. Jokių parodymų apie kokius nors kitus T. R. veiksmus K. N. ikiteisminio tyrimo metu nėra davęs. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu K. N. parodė, kad apie planÄ atimti iÅ¡ kažkokio žmogaus pinigus ar narkotikus jam papasakojo E. P., bÅ«tent E. P. papasakojo ir tai, kad reikia nuvažiuoti ir pamokyti tÄ asmenį, pasakyti jam, kÄ jis blogai daro gyvenime, o su T.

R. to susitikimo metu K. N. beveik nebendravo. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, pasak advokato, itin keistu disonansu Å¡iems parodymams skamba tame pačiame teisiamojo posėdžio protokole esantis lakoniÅ¡kas įraÅ¡as, teigiantis K. N. parodžius, jog kiek jis suprato, Tomas viskÄ suorganizavo. BÅ«tent Å¡i K. N. tariamai duotų parodymų dalis tapo pagrindu skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad jis neva patvirtino, jog plėšimÄ suorganizavo T. R., nors K. N. nėra davęs tokių parodymų. Dėl Å¡ios aplinkybės jo duoti parodymai teisiamojo posėdžio protokole nurodyti neteisingai. 3.4.

Nuteistojo T. R. gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog T. R. bendrais veiksmais su kitais dviem nuteistaisiais pagrobė nukentėjusiojo P. P. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 8“, 750 eurų vertės, ir 5 eurus, padarydamas P. P. 755 eurų turtinę žalÄ . Advokatas pabrėžia, kad E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme parodė, kad pagrobė tik 5 eurų kupiÅ«rÄ , o telefonÄ Ä¯metė į unitazÄ P. P. bute, telefono iÅ¡ Å¡io buto niekur neiÅ¡neÅ¡damas.

Å iuos jo parodymus dar vykstant ikiteisminiam tyrimui patvirtino ir pats nukentėjusysis P. P., kuris 2018 m. gegužės 10 d. apklausiamas tyrėjos parodė, jog minėtÄ telefonÄ rado savo bute unitaze. Toje pat apklausoje nukentėjusysis pabrėžė, kad jokios turtinės žalos nepatyrė, kadangi telefonas sugadintas nebuvo, nes jis atsparus vandeniui. Akivaizdu, kad objektyviai nustatytus E. P. veiksmus, susijusius su minėtu telefonu, teismas privalėjo vertinti kaip vykdytojo ekscesÄ ir kvalifikuoti nebent kaip pasikėsinimÄ sugadinti svetimÄ turtÄ .

Telefono įmetimÄ Ä¯ unitazÄ paties nukentėjusiojo bute įvertinti, kaip Å¡io daikto pagrobimÄ , ar bandymÄ pagrobti, priskiriant prie jo pagrobėjų ir T. R., kurio tuo metu bute iÅ¡ viso nebuvo, nėra jokio pagrindo. 3.5. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. R. paskirta bausme. Teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, jog E. P., K. N. ir T. R. kaltę dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pripažino, tačiau niekaip neatskleidė, kodėl E. P. ir K.

N. prisipažinimÄ kaltais teismas įvertino kaip jų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, o T. R. – ne. AnalogiÅ¡kai vertintina ir teismo iÅ¡vada dėl nuoÅ¡irdaus E. P. ir K. N. gailesčio, nepripažįstant jo T. R.. 3.6. Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada dėl T. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pažymima, kad nusikaltimo tiesioginiame vykdyme T. R. nedalyvavo, t. y. į P. P. butÄ nesibrovė, fizinio smurto veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, jokių daiktų iÅ¡ jo buto nepaėmė.

Objektyviai nustatyti jo veiksmai – informacijos suteikimas vienam iÅ¡ bÅ«simų bendrininkų neturint iÅ¡ankstinio tikslo jÄ panaudoti nusikaltimui daryti, priemonių nusikalstamos veikos padarymui parÅ«pinimas vykdant bendrininko praÅ¡ymÄ , nukentėjusiojo gyvenamosios vietos parodymas bei automobilio vairavimas savo esme yra padėjėjo veiksmai, todėl pagal savo pobÅ«dį ir laipsnį darant nusikalstamÄ veikÄ neturėtų bÅ«ti vertinami kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra jokių aiÅ¡kių argumentų, dėl ko, teismas paskyrė visiÅ¡kai vienodas bausmes anksčiau neteistam asmeniui ir septintÄ kartÄ teisiamam recidyvistui su neiÅ¡nykusiu teistumu, dar ir konstatavęs didesnį skaičių Å¡io asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tokiu būdu, darytina išvada kad bausmės dydį T. R. nulėmė teismo nuostata, jog jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius ir vadovavo šios veikos padarymui, nors skundžiamame nuosprendyje toks bausmės dydžio nustatymo motyvas nėra aiškiai nurodytas.

4. Nuteistasis K. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, arba skirti Å¡velnesnę, nei įstatyme numatyta (su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusiÄ ), bausmę; arba perkvalifikuoti jo padarytus veiksmus į pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ , atitinkamai už pasikėsinimÄ skiriant Å¡velnesnę bausmę. 4.1. Nuteistojo teigimu, jis siekė iÅ¡aiÅ¡kinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi savo padarytų veiksmų, aktyviai dalyvavo baudžiamajame procese, nevengė atsakomybės ir kooperavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, kas pagal BK 391 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti vertinama kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė.

Tuo tarpu kai tai nėra pagrindas asmeniui Å¡alinti jam kylančios baudžiamosios atsakomybės, Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstama asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 59 straipsnio 2 dalies prasme. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog bÅ«tent jo duoti parodymai yra patikimiausi ir jais teismas vadovavosi vertindamas kitų nuteistųjų parodymus, ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad jis teigiamai prisidėjo prie baudžiamojo proceso, iÅ¡ esmės padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai įvykdyti teisingumÄ . 4.2.

Apeliantas pabrėžia, kad nusikaltimo jis neorganizavo, buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojas, jo padaryti veiksmai nebuvo žymÅ«s, svarbÅ«s ir bÅ«tini nusikalstamos veikos užbaigimui. Tuo tarpu apylinkės teismo iÅ¡vada, kad K. N. ir kitų nuteistųjų veiksmai buvo tarpusavyje nulemti vienas kito, yra nepagrįstas. Å iuo aspektu pažymima, kad K. N. nusikalstamai veikai iÅ¡ anksto nesiruošė, su nusikalstamos veikos organizatoriumi bendrų ryÅ¡ių iki pat nusikaltimo įvykdymo dienos neturėjo, į nusikalstamÄ veikÄ buvo įtrauktas vėlesnėje nusikaltimo organizavimo dalyje.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad K. N. bendrininkų grupėje dalyvavo nesant aiÅ¡kaus susitarimo. Remiantis nustatytų įvykių seka, K. N., jo teigimu, veikė spontaniÅ¡kai ir neplanuotai, prisipažino, kad žinojo tam tikras plano detales, tačiau apie konkretų veikimo susitarimÄ , ar veiksmų sekÄ , nežinojo. 4.3. Nuteistasis pabrėžia, kad pagrobtas 750 eurų vertės telefonas, remiantis surinktais duomenimis, akivaizdžiai nebuvo pagrobtas ir/ar sugadintas, kadangi Å¡is telefonas vėliau buvo rastas skambantis ir veikiantis nukentėjusiojo tualete.

Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Å¡is telefonas iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas, dėl ko, nukentėjusiajam atitinkamai buvo padaryta 750 eurų žala yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos aplinkybių aiÅ¡kiai matyti, kad nei vienas iÅ¡ nuteistųjų į šį turtÄ nesikėsino ir savo veiksmais nesiekė jo pagrobti. Nagrinėjamoje byloje, pasak nuteistojo, buvo nustatytas iÅ¡ esmės tik vienas bendrininkų grupės tikslas pagrobti nukentėjusiojo turimus pinigus už parduotÄ butÄ , kurių nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nerado.

Tokiu bÅ«du, pasak nuteistojo, nuosprendyje įvertinta padarytos žalos suma – 755 eurai, yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Å iuo aspektu pažymima, kad nukentėjusiajam padaryta reali 5 eurų žala buvo atlyginta dar teisminio proceso metu. Pabrėžiama, kad pasiekti bendro tikslo – pagrobti už buto pardavimÄ gautus pinigus, nei vienam iÅ¡ nuteistųjų nepavyko, todėl padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¡iuo atveju reikalinga kvalifikuoti pagal padarinius. Kvalifikuotas plėšimas vertinamu atveju iÅ¡ esmės nebuvo baigtas, o 5 eurų suma buvo pagrobta kito nuteistojo – E. P., tai buvo įvykdyta spontaniÅ¡kai, atskirai pačio nuteistojo noru, Å¡io turto bendrininkų grupė pagrobti nesitarė ir bendro tikslo Å¡ios sumos atžvilgiu neturėjo.

Å ių aplinkybių visumoje darytina iÅ¡vada, kad į bendrininkų grupės organizuotus ir siektinus padaryti veiksmus buvo kėsintasi, bet jie galutinai nebuvo įvykdyti. 4.4. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma atsižvelgti į K. N. veiksmų iÅ¡skirtinumÄ ir mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , dėl ko, jo padaryti veiksmai ir pats vaidmuo nusikalstamoje veikoje, nuteistojo įsitikinimu, galėtų bÅ«ti vertinami kaip antraeiliai, dėl ko teismas gali paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta ir, esant galimybei, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

5. Nuteistasis E. P. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, suÅ¡velninant nuteistajam E. P. paskirtÄ bausmę. 5.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į E. P. kaltės pripažinimÄ , iÅ¡samius parodymus, nepakankamai įvertino jo asmenybę ir teigiamai jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ . E. P., t. y. nusikalstamos veikos vykdytojui, paskirta tokia pati laisvės atėmimo bausmė kaip ir T. R., kurį pirmosios instancijos teismas pripažino nusikaltimo organizatoriumi.

Be to, T. R. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, o E. P. – visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl Å¡ios aplinkybės baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau vienas iÅ¡ trijų kaltinamųjų kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir E. P. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatų. 5.2.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad E. P. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo kelis kartus teistas, paskirtas bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, atliko. Turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje iki suėmimo gyveno kartu su sugyventine, planavo ateitį kurti kartu. Palaiko nuolatinius ryÅ¡ius su savo mama. Nuspręsdamas įvykdyti plėšimÄ labai suklydo, savo veiksmus vertina neigiamai ir kritiÅ¡kai, labai gailisi dėl padaryto. Pirmosios instancijos teisme norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo P. P. ir atlyginti jam žalÄ , tačiau P. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, ieÅ¡kinio dėl žalos nepareiÅ¡kė, todėl galimybės atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir atlyginti jam žalÄ neturėjo.

Pažymima, kad nuteistasis iki sulaikymo dirbo pagal individualiÄ veikÄ . Kauno tardymo izoliatoriuje jis charakterizuojamas taip pat teigiamai, pateikta charakteristika patvirtina, kad jis daro teigiamas iÅ¡vadas, supranta neigiamus savo elgesio padarinius, nėra linkęs nusikalsti, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais. Nuteistojo įsitikinimu, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ .

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji T. R., K. N., E. P. bei jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinių skundų motyvais, prašė juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

7. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus bei nuteistojo K. N. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Dėl veikos kvalifikavimo 9. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. R. parengė ir vadovavo, o E. P. ir K. N. bendrais veiksmais plėšimo bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ P. P. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone8“, 750 eurų vertės ir 5 eurus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. P. padarydami 755 eurų turtinę žalÄ .

Už Å¡ių veiksmų padarymÄ T. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, o E. P. ir K. N. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Abejonių nuteistųjų kalte padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėjų kolegijai nekyla. Å ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui pateiktais apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės neginčija nei nuteistieji, nei jų gynėjai, nesutikdami tik su tam tikromis skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis (T.

R. gynėjas teigia, jog T. R. veikė kaip padėjėjas, o ne kaip organizatorius, K. N. teigimu, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas, tiek T. R. gynėjas, tiek K. N. nesutinka su inkriminuotu nukentėjusiajam priklausančio mobilaus ryšio telefono pagrobimu) bei nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, teigiant, jog jos yra per griežtos, todėl šiuo nuosprendžiu bus pasisakoma tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

10. Nesant pagrindo abejoti T. R., K. N. ir E. P. kalte padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , to apeliaciniais skundais iÅ¡ esmės neneigiant ir nuteistiesiems, sutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada dėl nukentėjusiojo P. P. mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 8“ pagrobimo, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, vis tik nėra pakankamo pagrindo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu sutinkant su nuteistojo T.

R. gynėjo bei K. N. apeliaciniuose skunduose pateikta vertinamo įvykio versija, remiamasi ne tik nuteistųjų parodymais, jog jokio telefono iš nukentėjusiojo P. P. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jie neėmė, telefonas po vertinamo įvykio buvo rastas nukentėjusiojo buto tualete, bet ir paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytų faktinių aplinkybių (ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka) visuma.

P. P. teigimu, iÅ¡ jo buto išėjus nuteistiesiems, jis namuose ėmė ieÅ¡koti savo mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 8“, kuris iki įvykio buvo virtuvėje ant stalo. Jo neradęs, kartu pasigedęs ir prie televizoriaus ant spintelės padėtos 5 eurų kupiÅ«ros, jis manė, jog jo mobilaus ryÅ¡io telefonas kartu su 5 eurais buvo pagrobtas į namus įsilaužusių asmenų. Tačiau, įvykio vietos apžiÅ«ros metu vienam iÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų paskambinus į jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , Å¡is ėmė skambėti tualete – unitazo skylėje.

Kadangi telefonas buvo atsparus vandeniui, jokia žala jam padaryta nebuvo (1 t., b. l. 12-16, 49-51). Būtent šis telefonas, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, buvo apžiūrėtas ir 2018 m. gegužės 10 d. apžiūros metu, konstatuojant, kad telefonas yra techniškai tvarkingas, veikiantis ir be pažeidimų (1 t, b. l. 53-56). Civilinis ieškinys dėl P. P. komentuojamo įvykio metu patirtos turtinės žalos, susijusios su galimu telefono sugadinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštas taip pat nebuvo.

11. Aptartų faktinių aplinkybių, betarpiÅ¡kai patvirtinančių, jog po aptariamos nusikalstamos veikos įvykdymo nukentėjusiajam P. P. priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas liko jo namuose, kaltininkai jo su savimi iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos neiÅ¡sinešė, visumoje vis tik pažymėtina, kad tikrasis daikto pasisavinimas (analizuojamu atveju pagrobimo bÅ«du) galimas tik tada, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju E. P. ir K.

N. išėjus iÅ¡ P. P. buto ir jame, nors ir pakeitus mobilaus ryÅ¡io telefono dislokacijos vietÄ (buvo įmestas į bute esantį unitazÄ ), tačiau palikus jį bute, be 5 eurų pagrobimo, inkriminuoti jiems ir mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 8“ pagrobimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl Å¡i faktinė aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina, atitinkamai sumažinant ir pagrobto turto vertę, nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ paliekant nepakeistÄ .

12. Nors K. N. apeliaciniu skundu keliama versija, jog pasiekti bendro tikslo – pagrobti už buto pardavimÄ gautus pinigus, nei vienam iÅ¡ nuteistųjų nepavyko, 5 eurai buvo pagrobti vieno iÅ¡ bendrininkų, jam veikiant spontaniÅ¡kai, su kitais nuteistaisiais nesitariant, bendro tikslo juos pagrobiant neturėjus, dėl ko, padaryta nusikalstama veika Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , su tokiais nuteistojo motyvais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Abejonių tuo, jog analizuojamu atveju nuteistųjų bendras tikslas apėmė tyčiÄ pagrobti už parduotÄ butÄ P. P. gautus pinigus, apie kurių egzistavimÄ sužinojęs T. R., Å¡ia žinia pasidalino su E. P. bei K. N., teisėjų kolegijai nekyla. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino T. R. bei E. P., jos iÅ¡ esmės neneigė ir K. N.. Tai, kad P. P. nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pardavęs butÄ ir už šį sandorį gavęs nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , ikiteisminio tyrimo metu (Å¡ie parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka) patvirtino ir pats nukentėjusysis, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tikrasis nuteistųjų tikslas analizuojamu atveju buvo P. P. pinigų, gautų už parduotÄ butÄ , pagrobimas.

Ir nors plėšimo metu minėti pinigai rasti nebuvo, tačiau, įvertinus tai, kad konkrečios pinigų sumos, gautos už parduotÄ butÄ , nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nežinojo, todėl negalėjo apibrėžti ir konkrečios ketinamos pagrobti pinigų sumos, neabejotina, jog jų tyčia įvykdyto plėšimo atveju pasireiÅ¡kė neapibrėžtumu (neapibrėžta tyčia), todėl jų veiksmai, atlikti P. P. atžvilgiu, Å¡iuo konkrečiu atveju kvalifikuotini pagal pasekmes, t. y. nusikalstama veika buvo baigta pagrobiant 5 eurus.

13. Å iÄ aplinkybę (dėl 5 eurų pagrobimo) ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis (teisiamojo posėdžio metu jis apklaustas nebuvo, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti BPK 276  straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka), jos iÅ¡ esmės neneigė ir nuteistieji. Tuo tarpu plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta.

Esant Å¡ių aplinkybių visumai, įvertinus tai, kad konkrečios iÅ¡ P. P. ketinamos pagrobti pinigų sumos nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nežinojo, neabejotina, jog bendrais T. R., K. N. ir E. P. veiksmais pagrobus svetimÄ , P. P. priklausantį turtÄ â€“ 5 eurus, nuteistųjų veiksmus vertinti kaip pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, todėl minėti nuteistojo K. N. apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Abejonių tuo, jog nuteistiesiems inkriminuotas plėšimas buvo baigtas, teisėjų kolegijai nekyla.

14. Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , net ir įvertinus K. N. apeliacinio skundo argumentus, jog 5 eurai iÅ¡ P. P. buvo paimti E. P., kitiems nuteistiesiems apie tai nežinant, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R., K. N. ir E. P. analizuojamu atveju veikė kaip bendrininkai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2008).

IÅ¡ aptarto seka, kad bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kuriÄ galima apibÅ«dinti teiginiu „aÅ¡ žinau, kad tu žinai, kad aÅ¡ žinau“, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Plėšimo bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009).

Plėšimo vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iÅ¡ dalies realizuoja BK 180 straipsnio atitinkamoje dalyje apraÅ¡ytus veikos objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). 14.1. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad T.

R. kartu su E. P. ir K. N. komentuojamo įvykio dienÄ automobiliu (vairavo T. R.) atvyko prie nukentėjusiojo namų, T. R. parodžius nukentėjusįjį ir jo butÄ , E. P. su K. N., vykdydami iÅ¡ankstinį bendrÄ jų ir T. R. susitarimÄ , užėjo į P. P. butÄ , kur jį sumušė ir reikalavo parodyti, kur yra už parduotÄ butÄ gauti pinigai. Neradę ieÅ¡komos pinigų sumos, kuriÄ P. P., E. P. ir K. N. žiniomis, turėjo bÅ«ti gavęs už parduotÄ butÄ (apie tai juos informavo bÅ«tent T. R.), E. P. paėmus P. P. bute rastÄ 5 eurų kupiÅ«rÄ , iÅ¡ P. P. buto K.

N. su E. P. pasiÅ¡alino ir grįžo į T. R., laukiančio jų Å¡alia nusikaltimo vietos, automobilį, kuriuo visi trys iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å ių aplinkybių visumoje neabejotina, kad visi trys bendrininkai aiÅ¡kiai suvokė, kokiu tikslu jie važiuoja į P. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo plėšimui iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus įrankius – kaukes, vienkartinius antrankius, dujų balionėlį, kuriais pasinaudojo plėšimo metu įgyvendindami savo vieningÄ sumanymÄ P. P. bute rasti ir pagrobti pinigus, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teigti, jog E. P., P. P. bute paimdamas 5 eurus, veikė atsietai nuo kitų bendrininkų ir tokius jo veiksmus pripažinti vykdytojo ekscesu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Minėta, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Å iuo konkrečiu atveju T. R. suorganizavo P. P. apiplėšimÄ , parÅ«pino nusikaltimo padarymo įrankius, atvežė nusikaltimo vykdytojus į nusikaltimo vietÄ ir laukė jų grįžtančių, o K. N. kartu su E. P. įvykdė suplanuotÄ plėšimÄ â€“ bylos duomenimis, kol E. P. P. P. bute ieÅ¡kojo ketinamų pagrobti pinigų, K.

N. liko prie nukentėjusiojo, žiÅ«rėjo kad Å¡is neiÅ¡sivaduotų iÅ¡ uždėtų antrankių, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog T. R. ir K. N. veiksmai sustiprino E. P. pasiryžimÄ veikti nusikalstamai ir tiesiogiai sudarė sÄ lygas jo nusikalstamiems veiksmams, be kurių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas bÅ«tų iÅ¡ esmės pasunkėjęs. Tokiu bÅ«du, pripažinti, jog vertinamoje situacijoje egzistavo E. P., kaip vykdytojo ekscesas, prieÅ¡ingai nei tai teigiama K. N. apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra.

15. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais atmestini ir K. N. apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamo įvykio metu jis veikė spontaniÅ¡kai ir neplanuotai, žinojo tik tam tikras plėšimo iÅ¡ P. P. įvykdymo detales, tačiau ne konkretų veiksmų planÄ bei jų sekÄ , dėl ko, bendrininkų grupėje jis dalyvavo nesant jokio aiÅ¡kaus susitarimo. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar pritariančiais veiksmais.

Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkavimo institutas nereikalauja kiekvienam nariui pažinoti vienas kitÄ arba žinoti nusikalstamos veikos vykdymo etapus, detales. NebÅ«tina atskirai susitarti bendrininkams, pakanka konkliudentinių veiksmų. Tuo tarpu įvertinus K. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, neabejotina, kad jis betarpiÅ¡kai žinojo T. R. ir E. P. planÄ apiplėšti P. P. (apie tai jam papasakojo T.

R. ir E. P. susitikimo metu), žinojo Å¡io plano priežastis – P. P. buvo pardavęs butÄ ir galimai turėjo nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , atvykę į nusikaltimo padarymo vietÄ , susitarė, kad į P. P. butÄ eis, kai grįš nukentėjusysis, suplanavo, jog į butÄ eis su E. P., su kuriuo sutarė, jog pasibels į P. P. namus ir kai Å¡is atidarys duris E. P. papurkÅ¡ dujų, o jis (K. N.) įeis. Netikėti Å¡iais nuteistojo parodymais, kuriais jis iÅ¡ esmės patvirtino iÅ¡ankstinio susitarimo su bendrininkais atlikti nusikalstamus veiksmus P. P. atžvilgiu požymius, tuo pačiu abejoti bendrininkų susitarimu bendrais veiksmais įvykdyti plėšimÄ iÅ¡ P. P., nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Šių parodymų K. N. apeliaciniu skundu neneigė, jie iš esmės sutapo ir su jo ikiteisminio tyrimo metu pateikta įvykių versija, buvo nuoseklūs ir detalūs.

16. T. R. gynėjo apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl galimai netinkamo T. R., kaip plėšimo organizatoriaus, veiksmų kvalifikavimo, teigiant, jog T. R. veiksmai nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste turėtų bÅ«ti vertinami kaip padėjėjo. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu keisti T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , teisėjų kolegija vėlgi neturi jokio pagrindo.

17. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nusikaltimo organizatoriumi be kitų alternatyvių pagrindų laikomas asmuo, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais, suvienijantis ir nukreipiantis kitų bendrininkų pastangas, kuriantis nusikalstamos veikos planus, numatantis jos įvykdymo bÅ«dus, priemones. Tuo tarpu padėjėjas, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

18. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu T. R. savo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmens komentuojamo nusikaltimo padaryme iÅ¡ esmės nepripažino. Jo teigimu, jis girdėjo M. R. pokalbį apie tai, kad jo giminaitis (nukentėjusysis P. P.) pardavė butÄ . Apie tai jis papasakojo E. P., kuris, T. R. teigimu, pasiÅ«lė kažkaip tuos pinigus už parduotÄ butÄ pasisavinti. T. R., jo paties teigimu, į tai veltis nenorėjo, tačiau E. P. papraÅ¡ius parodyti, kur gyvena P. P., sutiko.

T. R. teigimu, bÅ«tent E. P. paprašė nupirkti antrankius, pirÅ¡tines ir dujų balionėlį, nurodydamas, jog viskÄ pasidarys pats. T. R. balionėlį turėjo, diržiukÄ (antrankius) su pirÅ¡tinėmis ir kauke nupirko. Daiktus atidavė E. P.. Automobiliu E. P. ir K. N. nuvežė prie P. P. namų ir laukė jų automobilyje. Å iuos T. R. parodymus teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir E. P., nurodydamas, jog po to, kai T. R. jam papasakojo apie P. P. parduotÄ butÄ ir galimai jo turimus pinigus, bÅ«tent jam kilo mintis apiplėšti nukentėjusįjį, kam iÅ¡ esmės pritarė ir T.

R.. Tačiau, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nesutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstyta įvykių versija, todėl tikėti vien tik ja, paneigiant T. R., kaip nusikaltimo organizatoriaus veiksmus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog teisiamojo posėdžio metu perskaičius E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir užduodant jam atitinkamus klausimus, E. P. savo pateiktÄ versijÄ vėlgi pakeitė, nurodydamas, jog nusikaltimÄ suorganizavo jis su T.

R., tokiu bÅ«du betarpiÅ¡kai patvirtindamas savo parodymų nenuoseklumÄ ir nepatikimumÄ .

19. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad T. R. jam skambino, pasiÅ«lė susitikti, nurodydamas, jog telefonu apie šį reikalÄ kalbėti negalintis, susitikus, pasiÅ«lė apiplėšti P. P., įtikinėjo E. P., sakydamas, kad sunku nebus, kad reikia surasti dar vienÄ Å¾mogų, su juo nueiti į P. P. butÄ , papurkÅ¡ti jam dujų, įsibrauti į namus ir suriÅ¡us P. P., jo bute rasti paslėptus pinigus. E. P. teigimu, T. R. atvežus jį ir K. N. prie P. P. namų, jis (T. R.) parodė maiÅ¡elį su jame buvusiais daiktais – dujų balionėliu, pirÅ¡tinėmis, medžiaginėmis kaukėmis ir vienkartiniais antrankiais, nurodė, jog Å¡iais daiktais E. P. ir K.

N. pasinaudos darydami plėšimÄ . K. N. ir E. P. išėjus į P. P. namus, T. R. jų laukė automobilyje Å¡alia namo. 19.1. Å ie E. P. parodymai, prieÅ¡ingai nei tai teigiama T. R. gynėjo apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl aptardamas juos, sprendžiant T. R. vaidmens jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme klausimÄ , apylinkės teismas jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir T.

R. gynėjo apeliacinio skundo motyvus, pažymėtina, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali bÅ«ti apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigÅ«nai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Taigi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nors ir nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013).

Vadinasi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui, todėl remtis jais, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , jei juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, jokių kliūčių nėra. 19.2. Vertinant E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , sprendžiant jų pakeitimo teisiamojo posėdžio metu klausimÄ , atkreiptinas dėmesys į T.

R. ir E. P. tarpusavio santykius. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki nusikaltimo padarymo jie buvo pažįstami, bendravo, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ikiteisminio tyrimo metu sakęs tiesÄ ir tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, savo pozicijÄ E. P. pakeitė T. R. naudai, siekdamas padėti Å¡iam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko, savo parodymus teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė, iÅ¡ esmės priderinęs juos prie T.

R. teisiamojo posėdžio metu pateiktos įvykių versijos (E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ esmės sutapo su T. R. parodymais). Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti, kad T. R., prieÅ¡ingai nei E. P., praeityje teistas nebuvo, studijuoja (duomenys neskelbtini), todėl neabejotina, jog komentuojamo nusikaltimo inkriminavimas jam, kaip nusikaltimo organizatoriui, sukels ypatingai neigiamas pasekmes, kurios E. P., teistam ne kartÄ , nebÅ«tų tokios nepakeliamos, kas vėlgi leidžia pagrįstai konstatuoti tarp T.

R. ir E. P. buvusį susitarimÄ dėl E. P. parodymų pakeitimo teisiamajame posėdyje. 19.3. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ esmės sutampa su K. N. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. N., be kitų aplinkybių, betarpiÅ¡kai patvirtino ir tai, kad nusikaltimÄ , jo manymu (konkrečiai žinoti jis ir negalėjo, nes pirminis susitarimas ir nusikaltimo vykdymo aptarimas vyko tik tarp T.

R. ir E. P. ir tik tuomet, kai buvo nuspręsta nusikaltimo vykdymui susirasti dar vienÄ Å¾mogų, į pagalbÄ buvo pasitelktas E. P. pažįstamas K. N., kuriam nusikaltimo vykdymo planÄ , K. N. teigimu, dėstė T. R.) organizavo bÅ«tent T. R.. Ir nors Å¡iuos K. N. parodymus T. R. gynėjas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neigia, teigdamas, jog teisiamojo posėdžio metu taip pasakyta nebuvo, tačiau jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

K. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai didžiÄ ja savo dalimi sutapo ir su jo ikiteisminio tyrimo metu pateikta įvykių versija, buvo nuoseklÅ«s, esminių skirtumų tarp jų teisėjų kolegija neįžvelgia, kas visumoje leidžia pagrįstai jais remtis sprendžiant visų trijų nuteistųjų kaltės ir jų parodymų patikimumo bei objektyvumo klausimÄ , tuo pačiu paneigiant ir E. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų patikimumÄ .

20. Esant Å¡ių duomenų visumai, pagrindo netikėti aukščiau aptartais E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisėjų kolegija neįžvelgia, o jų visuma iÅ¡ esmės patvirtina T. R., kaip organizatoriaus, vaidmenį vertinamo nusikaltimo padaryme. IÅ¡ aptartų E. P. parodymų seka, kad bÅ«tent T. R. nurodė asmenį, kurį reikės apiplėšti, įkalbinėjo E. P. tai padaryti, nurodydamas, jog tai nebus sunku, E. P. tam reikalui liepė surasti dar vienÄ asmenį (juo, bylos duomenimis, tapo K.

N.), suruošė plėšimui reikiamus įrankius, juos perdavė nusikaltimo vykdytojams, atvežė E. P. su K. N. į nusikaltimo vietÄ , parodė jiems ne tik patį nukentėjusįjį, bet ir jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , laukė K. N. ir E. P. automobilyje Å¡alia nusikaltimo padarymo vietos, po nusikaltimo padarymo K. N. ir E. P. iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos iÅ¡vežė. Be Å¡ių veiksmų atlikimo vertinamo nusikaltimo padarymas iÅ¡ esmės bÅ«tų neįmanomas, neįgyvendinamas, todėl vertinti Å¡iuos veiksmus kaip padėjimÄ padaryti komentuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai nei tai teigiama T.

R. gynėjo apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingos išvados, (įvertinus tai, kad T. R., bylos duomenimis, buvo P. P. giminaitis, dėl ko neabejotinai būtų buvęs atpažintas plėšimo metu nukentėjusiojo), teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad tiesiogiai P. P. plėšime T. R. nedalyvavo. Įvertinus jo aktyvius veiksmus iki nusikaltimo įvykdymo (vykdytojų suradimas, plano parengimas, įrankių suradimas, nukentėjusiojo ir jo gyvenamosios vietos parodymas nusikaltimo vykdytojams), jo metu (laukimas automobilyje) bei po jo (K.

N. ir E. P. išvežimas iš nusikaltimo padarymo vietos) neabejotina, jog jo veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip organizatoriaus. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

21. Tiek T. R. gynėjo, tiek K. N. ir E. P. apeliaciniais skundais be aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, nesutinkama ir su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, teigiant, jog jos yra per griežtos. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nepaisant P. P. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobimo paÅ¡alinimo iÅ¡ nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo, Å¡velninti T. R., K. N. ir E. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

24. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl T. R. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino T. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ â€“ sunkus nusikaltimas, stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, kaltės formÄ â€“ nusikaltimas padarytas tyčia bei vaidmenį – buvo nusikaltimo organizatorius. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir T. R. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas nebuvo, tačiau baustas administracine tvarka, įtariamas 2017 m. lapkričio 13 d. padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę (duomenys neskelbtini), kur yra paieÅ¡komas ir jo atžvilgiu iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų bei VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. vykdo individualiÄ veiklÄ , studijuoja.

Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant T. R. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , buvo įvertintas ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas T. R. skyrė vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek T. R., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

25. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik paminėtina, kad nepaisant aplinkybės, jog Å¡iuo konkrečiu atveju T. R. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymÄ jis vis tik buvo baustas ne kartÄ (3 t., b. l. 85-89), kas leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu T. R. inkriminuoto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis. Vertinant T. R. asmenybę paminėtina ir tai, kad jis studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. birželio 25 d. duomenimis, jis turi du akademinius įsiskolinimus iÅ¡ dviejų studijų dalykų, buvo pateikęs bakalauro darbÄ , tačiau neatvyko į jo gynimÄ (4 t., b. l. 59), kas atskleidžia neatsakingÄ T.

R. požiÅ«rį į iÅ¡silavinimo siekimÄ ir leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis yra labiau orientuotas į betikslį savo laisvo laiko praleidimÄ (alkoholio vartojimas su draugais, kurio įtakotas jis už savo neteisėtÄ elgesį buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka) nei į savo tikslų siekimÄ teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, kas jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo individuali veikla, kadangi Å¡i aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio T.

R. nesustabdė, todėl ir Å¡iuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo T. R. paskirtos bausmės Å¡velninimui. Juo labiau, jog bausmė vis tik yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninti T. R. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡keliant asmeninius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti T. R. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

26. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegijai nekyla. Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato:

1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir 2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ arba nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 26.1. Aptartų duomenų visumoje vertinant nuteistojo T. R. elgesį tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nesant pagrindo abejoti tuo, jog esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes jis pripažino, teigti, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, vis tik nėra pagrindo. Tuo tarpu nenustačius Å¡ios aplinkybės, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas nėra galimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R. aktyviai neigė savo, kaip organizatoriaus, vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės nukreipti į savo vaidmens menkinimÄ , kas neabejotinai suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis kritiÅ¡kai nevertina savo veiksmų, nesigaili dėl padaryto. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad savo parodymais – teigdamas, jog organizatoriaus veiksmus vertinamo nusikaltimo padaryme iÅ¡ esmės atliko E. P., nuteistasis be kita ko, kliudė ir tinkamam bei objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl pripažinti, jog dėl savo padarytos nusikalstamos veikos T.

R. nuoširdžiai gailisi, šiuo konkrečiu atveju teisinio pagrindo nėra.

27. Sutikti su T. R. gynėjo apeliacinio skundo motyvu dėl neva nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintos T. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisinio pagrindo teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Nors tiesioginiame nusikaltimo vykdyme T. R., kaip minėta aukščiau, ir nedalyvavo, tačiau jo veiksmų atlikimas iki nusikaltimo padarymo, jo metu ir po jo, neabejotinai patvirtina jo tyčiÄ bei susitarimÄ veikti kartu su vertinamo nusikaltimo vykdytojais – E. P. ir K. N., kas neabejotinai patvirtina jo, kaip nusikaltimo bendrininko – Å¡iuo konkrečiu atveju organizatoriaus, vaidmenį vertinamo nusikaltimo padaryme, todėl komentuojamos kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas analizuojamu atveju laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

28. Tuo tarpu tai, kad praeityje neteistam T. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė kaip ir ne kartÄ teistam E. P., prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia T. R. gynėjas, įvertinus jo kaip organizatoriaus vaidmenį, esminės reikÅ¡mės individualizuojant T. R. skirtinÄ bausmę, neturi. Aukščiau aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, jog komentuojamu atveju T. R. veikė kaip nusikaltimo organizatorius, teisėjų kolegijai nekyla. Tai ne tik didina tiek paties T. R., tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, bet ir leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog be jo atliktų veiksmų komentuojamo nusikaltimo padarymas iÅ¡ esmės nebÅ«tų įmanomas. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, vien tai, kad E. P. atliko aktyvius veiksmus P. P. atžvilgiu, o T. R. P. P. bute plėšimo metu nebuvo, Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog T. R. veiksmai buvo mažiau pavojingi nei E. P..

29. Ä®vertinus paminėtas nuteistojo T. R. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , nėra pagrindo – paskirtoji bausmė, nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant T. R. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti T. R. teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta.

30. Pagrindo sutikti su K. N. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, aukÅ¡tesnysis teismas vėlgi neįžvelgia. Skirdamas bausmę K. N., apylinkės teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ â€“ sunkus nusikaltimas, stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, kaltės formÄ â€“ nusikaltimas padarytas tyčia bei vaidmenį – buvo nusikaltimo vykdytojas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir K.

N. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra teisiamas 4 kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , teistumui neiÅ¡nykus ir esant nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra laikytinas recidyvistu, baustas ir administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) Kauno filiale dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, niekur nedirba.

Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant K. N. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje bei bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas K.

N. skyrė vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek K. N., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

31. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ , paminėtina, kad Å¡is teistumas K. N. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų, jis jau buvo teistas ne kartÄ (3 t., b. l. 62-65), o jo neteisėtas elgesys prasidėjo Å¡iam dar nesulaukus pilnametystės. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje K. N. atžvilgiu buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui.

Å ių duomenų visumoje įvertintina ir tai praeityje K. N. buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 76-81), iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, kas visumoje, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvÄ , teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis nuteistasis nesiekia, vietoje to, pasirinkdamas lengvesnį pragyvenimo Å¡altinį – nusikalstamų veiksmų darymÄ .

Å ių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. N. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų K.

N. nededa, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, nėra.

32. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl galimo BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į K. N. P. P. atžvilgiu atliktus veiksmus – E. P. papurÅ¡kus dujų balionėliu P. P. į veidÄ , K. N. įsibrovė į P. P. butÄ , sudavė jam smÅ«gius, laikė jį prispaustÄ prie lovos, kol E. P. suveržė nukentėjusiojo rankas, vertinti juos kaip antraeilius ar mažiau pavojingus nei E. P. ar T. R. ir Å¡ių duomenų pagrindu Å¡velninti K.

N. teisinę padėtį BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, prieÅ¡ingai nei tai suvokiama nuteistojo apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å ios iÅ¡vados kontekste vis tik pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu K. N., T. R. ir E. P. inkriminuotas nusikaltimas pasižymėjo ypatingu ciniÅ¡kumu – įsibrovė i nukentėjusiojo namus, kur jo atžvilgiu panaudoję fizinį smurtÄ , suvaržė jo judėjimo laisvę, ieÅ¡kojo nukentėjusiojo namuose buvusių pinigų, jų neradę, pagrobė 5 eurus ir iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos pasiÅ¡alino.

Bylos duomenimis, visi bendrininkai veikė bendrai, jų veiksmai buvo aptarti ir suplanuoti iš anksto, todėl vertinti kiekvieno nuteistojo veiksmus atsietai vienas nuo kito ir tokiu būdu diferencijuoti jų teisinę padėtį, kaip iš esmės to prašoma K. N. apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

33. Spręsti Å¡velnesnės bausmės skyrimo klausimÄ teisėjų kolegijai neleidžia ir K. N. apeliacinio skundo motyvai dėl galimo BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡ aptartos teisės normos lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad BK 391 straipsnio taikymas yra galimas tik sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ asmenų, kurie dalyvavo organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo neteisėtoje veikloje. Å iuo konkrečiu atveju nustatyta, kad T. R., E. P. ir K. N. veikė bendrininkų grupėje, kurioje buvo du vykdytojai (E. P. ir K. N.) bei vienas organizatorius (T. R.), kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog komentuojamo straipsnio nuostatos, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, nagrinėjamu atveju nėra galimas.

34. Nors K. N. apeliaciniu skundu teigiama, kad jo atsakomybę analizuojamu atveju, be kita ko, lengvina ir tai, kad jis teigiamai prisidėjo prie baudžiamojo proceso - padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai įvykdyti teisingumÄ , visa tai, nuteistojo įsitikinimu, turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau Å¡ie nuteistojo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Sutiktina, jog K. N. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ tiesų buvo nuoseklÅ«s, jų visuma remiamasi vertinant E. P. ir T.

R. parodymų patikimumÄ bei objektyvumÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos pripažįstant, jog K. N. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, kas skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį tais pačiais motyvais Å¡iuo konkrečiu atveju, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parodymus apie skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ K.

N. davė jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , pagrįstai įtariant, jog tiriamos nusikalstamos veikos įvykdyme galėjo dalyvauti ne tik E. P. ir T. R., bet ir K. N., todėl spręsti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju K. N. esmingai prisidėjo prie komentuojamos nusikalstamos iÅ¡tyrimo ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo.

35. Ä®vertinus paminėtas nuteistojo K. N. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , nėra pagrindo – paskirtoji bausmė, nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant K. N. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti K. N. teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta.

36. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. N. skyrė realiÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, naikinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , ar spręsti Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ Å¡ioje proceso stadijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo.

37. E. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, vėlgi nėra per griežta, ji paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų, įvertinus visas E. P. bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, todėl ji taip pat neÅ¡velnintina. Skirdamas bausmę E. P., apylinkės teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ â€“ sunkus nusikaltimas, stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, kaltės formÄ â€“ nusikaltimas padarytas tyčia bei vaidmenį – buvo nusikaltimo vykdytojas.

Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir E. P. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra teisiamas septintÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ ir teistumui neiÅ¡nykus bei nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas recidyvistu, praeityje baustas administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų bei VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nuo 2017 m. birželio 15 d. vykdo individualiÄ veiklÄ UAB „D.

P. K. D.“, kur charakterizuojamas iÅ¡ esmės teigiamai. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant E. P. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje bei bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas E. P. skyrė vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek E. P., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

38. Bylos duomenimis, Å¡is teistumas E. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų, jis jau buvo teistas ne kartÄ (3 t., b. l. 35-39), baustas ir administracine tvarka (3 t., b. l. 52-58). Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje E. P. atžvilgiu buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (bauda, areÅ¡tas, laisvės apribojimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, jo paskutinis teistumas, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika yra betarpiÅ¡kai susijusi su asmeninės naudos sau gavimu, o tai visumoje nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog savo tikslų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis jis nesiekia, o pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis sietinas ne su legalių pajamų gavimu, bet su nusikalstamų veikų darymu.

Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines E. P. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų E. P. nededa, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, nėra.

39. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir E. P. apeliacinio skundo teiginiai, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiÅ¡kai, davė nuoseklius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, todėl vertinti jas pakartotinai ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nors Å¡ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo praÅ¡oma taikyti BK 641 straipsnio nuostatas E. P. atžvilgiu ir jų pagrindu sumažinti jam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, tačiau, nagrinėjama baudžiamoji byla susijusi su trijų bendrai veikusių asmenų veiksmais, ne visi nuteistieji sutiko su jiems inkriminuotomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, dėl ko baudžiamoji byla negalėjo bÅ«ti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o nesant Å¡ių aplinkybių, BK 641 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas, kÄ skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

40. Pagrindo Å¡velninti E. P. paskirtÄ bausmę nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl jo vykdomos individualios veiklos, turimos gyvenamosios vietos bei sugyventinės. Nors Å¡ių aplinkybių egzistavimas neabejotinai patvirtina pakankamai tamprius E. P. socialinius ryÅ¡ius, tačiau Å¡ios aplinkybės, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl ir Å¡iuo atveju abejotina, jog minėtų aplinkybių egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir sudaryti pagrindÄ manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.

Juo labiau, jog praeityje E. P. buvo teistas ne kartÄ , tačiau akivaizdu, kad jokių tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio jis ir toliau nedaro, pasitaisyti ir koreguoti savo elgesio iÅ¡imtinai teigiama linkme nesistengia, todėl Å¡velninti jo teisinę padėtį vien tik dėl teigiamos jo charakteristikos iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant apeliacinį skundÄ , vis tik pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninti E. P. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡keliant asmeninius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. P. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo T. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus bei nuteistojo K. N. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:

IÅ¡ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti faktinę aplinkybę dėl nukentėjusiajam P. P. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone 8“, 750 vertės, pagrobimo, nustatant, kad nuteistieji T. R., E. P., K. N. bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. P. padarė 5 eurų turtinę žalÄ . LikusiÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis