981fac49-983e-4c68-b398-042e7fefa3bc · Kauno apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. PK-176-720/2014                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00118-2013-5                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                 1.2.4.8.2.; 2.1.3.1.; 2.1.15.3.2.3.; 2.3.4.2.;                                                                                                                   2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.;                                                                                                                                           2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.9.10.                              KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                                      N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2014 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Ernestai RakÅ«naitei, Gitanai Žitinevičienei, Vitai Padriezaitei, dalyvaujant:kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. P., jo atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeE.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, ir             n u s t a t ė : nukentėjusysis S. P. privataus kaltinimo tvarka kaltino E. V. tuo, kad jis 2011 m. gegužės 30 d., apie 19.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te esančiame priestate, rankoje turimais guminiais batais smogė 5 – 6 kartus nukentėjusiajam S. P. per galvÄ , įkando jam į kairę ausį, pargriovęs nukentėjusįjį jį smaugė, vienos rankos alkÅ«nę įrėmęs į nukentėjusiojo gerklę, deÅ¡inės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam 6 – 7 kartus į krutinę, į Å¡irdies plotÄ , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nukentėjusysis parodė, kad jis, 2011 m. gegužės 30 d., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su N. D..

Apie 19.10 val., jis nuėjo į prie namo esantį priestatÄ . Tuo metu kieme jo sugyventinės N. D. sÅ«nus R. D. karpė tujas, o N. D. stovėjo Å¡alia ir jam nurodinėjo, kaip karpyti. Jis nuėjo į priestato pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , atsisėdo ant minkÅ¡tasuolio, skaitė ir rÅ«kė. Netrukus N. D. atėjo ir pasakė, kad ji eina į jiems priklausančiÄ namo dalį, namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , ilsėtis. Skaitydamas jis pajuto, kad kažkas užstojo Å¡viesÄ , pakėlęs galvÄ pamatė prieÅ¡ jį stovintį E. V..

Jis nustebo pamatęs pastarÄ jį, kadangi jau mėnesį jo nebuvo matęs. PaaiÅ¡kino, kad jie gyvena vienoje valdoje, tik jis su N. D. gyvena namo antrame aukÅ¡te, o jos sesuo G. V. su vyru E. V. ir vaikais gyvena namo pirmame aukÅ¡te, N. D. priklauso ir priestatas. Nurodė, kad jų Å¡eimos jau keletÄ metų konfliktuoja dėl namų valdos pasidalinimo ir naudojimo tvarkos, jų ginčus iÅ¡sprendė teismas. Parodė, kad E. V. stovėjo prieÅ¡ais, rankose laikydamas du guminius batus. Nieko nesakęs, jis keturis kartus stipriai smogė tais batais jam į galvÄ .

Po smÅ«gių jis iÅ¡silaikė ant minkÅ¡tasuolio, nuo smÅ«gių apsvaigo, mėgino atsistoti. Tada E. V. suleido dantis į jo kairę ausį, pasakė „padla, pastipsi nuo mano ligos“. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad E. V. serga hepatitu C. Tada jis kaire ranka įsikabino E. V. į krÅ«tinę ir jį stÅ«mė nuo savęs, pastarajam plyÅ¡o baltiniai. Jis atstÅ«mė E. V. apie 2 metrus nuo savęs, Å¡is .krito ant stalo, krito stalas ir dvi kėdės. E. V. atsistojo, sugriebė jį iÅ¡ nugaros ranka ir ranka apkabinęs jo kaklÄ , ėmė jį smaugti, tempdamas jį žemyn, norėdamas pargriauti.

Jis kelis kartus suÅ¡uko „R.“, tačiau pastarasis jo negirdėjo. Tada E. V. partrenkė jį ant žemės, jis krito ant deÅ¡inio kelio. Tada E. V. nuvertė jį ant nugaros, visu kÅ«nų užgulė jį ir kairės rankos dilbiu pradėjo jį smaugti, o deÅ¡inės rankos kumščiu stipriai smogė jam keturis kartus į kairį Å¡onÄ , į kairę krÅ«tinės pusę, dar apie keturis kartus smogė silpniau, jis tiksliai neatsimena. Jam pradėjo trÅ«kti oro, atsiklijavę dantų protezai pradėjo lysti jam į gerklę.

Besmaugiant iÅ¡girdo, kad netoliese atsirado N. D., ir kviečia savo sÅ«nų į pagalbÄ . Pribėgęs R. D. bandė atplėšti nuo jo E. V., bet Å¡is dar labiau įsikibo į jį. Tada R. D. smogė E. V. 2 - 3 kartus į kairę veido pusę, po to jie susistumdė, įvyko muÅ¡tynės. Jis girdėjo, kaip R. D. du kartus smogė E. V., kažkuris trenkėsi į metalines duris, kuris atsitrenkė jis nematė, nes neatgavo kvapo. Po kiek laiko pamatė, kad pro jį prabėgo E. V., bet jam nieko nedarė.

Jis pats visÄ laikÄ gulėjo ant grindų, nepajėgė atsikelti. R. D. pakėlė jį nuo grindų, pasodino ant minkÅ¡tasuolio. Jis jautėsi blogai, buvo visas mėlynas. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė R. D.. Atvyko greitoji ir policija, matyt ir E. V. kvietė policijÄ bei greitÄ jÄ . Atvykę gydytojai jį apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kauno klinikas. Kadangi E. V. nesutiko važiuoti viena greitÄ jÄ Ä¯ klinikas, jis pats savo automobiliu nuvažiavo į klinikas, kur jį apžiÅ«rėjo ir nustatė kairės ausies kastinę žaizdÄ .

Nurodė, kad prieÅ¡ metus jam diagnozavo ausies kauÅ¡elio lūžį. Nurodė, kad jis įvykio metu ir iki Å¡iol jaučia fizinį skausmÄ , stresÄ , jis pusantrų metų negalėjo miegoti ant kairio Å¡ono, jam skauda ausį, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ E. V. 2 000,00 litų neturtinės žalos ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Kaltinamasis E. V. nurodė, kad S. P. yra jo sutuoktinės G. V. sesers N. D. sugyventinis, jie gyvena viename name, jų turtinius ginčus dėl valdos pasidalinimo iÅ¡sprendė teismas, Å¡eimų santykiai ne kokie. 2011 m. gegužės 29 d. jis grįžo iÅ¡ užsienio, kitÄ dienÄ buvo savo namuose, kartu buvo jo sutuoktinė G.

V., p pietų jie turėjo svečių, buvo atvykusi jo mamos teta A. D., dar buvo atėjusi jų kaimynė A.. Jie sėdėjo prie stalo, bendravo. Apie 19.35 val. jam paskambino jo draugas D. U.. Kadangi namuose buvo blogas ryÅ¡ys, jis išėjo kalbėti į kiemÄ , kalbėdamas jis atsisėdo ant suoliuko. Tuo metu jo žmonos G. V. sesers N. D. sÅ«nus R. D. kieme karpė gyvatvores, o jo motina N. D. stovėjo Å¡alia ir nurodinėjo, kaip karpyti. Suoliukas, ant kurio jis sėdėjo, buvo už 5 metrų. R. D. jo iÅ¡ toli paklausė, ko jis čia neregistruotas sėdi.

Jis pastarajam nieko neatsakė, toliau kalbėjo telefonu. Tada R. D. greitai atėjęs spyrė jam po vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ ir į galvÄ , jis nuo smÅ«gių nukrito. Tada R. D. puolė prie jo, prispaudė jį keliais ir daužė kumščiais, sudavė apie 10 kartų, stengdamasis pataikyti į galvÄ . Netrukus prisistatė jo žmonos G. V. sesers N. D. sugyventinis S. P., kuris ėmė jį spardyti, stengėsi įspirti į galvÄ , kadangi jis gulėjo prispaustas. S. įspyrė jam mažiausiai penkis kartus į galvos sritį, į kairį skruostÄ .

Po to jie padarė pauzę, tada jis mėgino iÅ¡trÅ«kti, o kai jie nustojo jį muÅ¡ti, jis iÅ¡trÅ«ko ir nubėgo pas kaimynus B., kitaip, jei bÅ«tų bėgęs į namus, bÅ«tų reikėję prabėgti pro S. P. ir R. D.. Nuėjus pas kaimynus, kaimynė B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Tvirtina, kad jis niekada S. P. nemušė, pastarojo nurodytose patalpose – priestate - niekada gyvenime nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad jis turi žalios spalvos guminius batus, bet jų neneÅ¡ioja, su jais tik žvejoja, jie paprastai stovi rÅ«syje, bet tÄ dienÄ jie džiÅ«vo lauke padėti prie bendro įėjimo į namÄ durų, S. P. vaikÅ¡to pro tÄ patį įėjimÄ , kur džiÅ«vo batai.

Nurodė, kad kai bėgo pas kaimynus, jis matė S. P., jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Mano, kad jį muÅ¡damas S. P. galėjo atsitrenkti į už vieno metro nuo suolo, prie kurio jis buvo muÅ¡amas, stovintį medį, be to, galėjo susižaloti į prie suolo augančias rožes. Be to, parodė, kad S. P. ne kartÄ buvo susimušęs su R. D., jie kartu geria, be to, jis yra matęs girtÄ S. P. besivoliojantį bendrame koridoriuje ir nepasikeliantį. S. P. žino, kad jis serga hepatitu, mano, kad pastarasis todėl ir sugalvojo tokiÄ versijÄ , kad jis esÄ kando jam į ausį.

Nurodė, kad jis niekada nekÄ stų į ausį pensininkui. Å io įvykio metu buvo jam sulaužytas skruostikaulis, darė operacijÄ , jis gulėjo ligoninėje. Dėl Å¡io sužalojimo Kauno apylinkė teisme nagrinėjama baudžiamoji byla to, kad buvo sužalotas, yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra nukentėjusysis, o R. D. ir S. P. yra kaltinamieji. Nurodė, kad jis pats alkoholinių gėrimų visai nevartoja, nerÅ«ko, nesiplÅ«sta, vaikÅ¡to į bažnyčiÄ , yra ramaus bÅ«do, S. P. jis nemušė, jokiais žodžiais nevadino, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.Liudytoja N. D. parodė, jog 2011 m. gegužės 30 d. buvo namuose, kiemo terasoje, prieÅ¡ais V. namo langus, karpė dekoratyvinius augalus aplink Å«kinį pastatÄ .  V. namuose nematė, kiek anksčiau matė G.

V. iÅ¡važiuojančiÄ . Apie 18.30 val. E. V. atėjo ir atsisėdo ant suoliuko, esančio jų terasoje. Nurodė, jog yra pasiskirstę terasomis, suoliukas, ant kurio atsisėdo E. V., buvo jų terasoje. Jis sėdėjo ir kalbėjo telefonu. Ji buvo terasoje su R. D., kuris karpė medžius ir dekoratyvinius augalus. E. V. telefonu kažkam kalbėjo, kad R. D. turėtų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ rÅ«sio. Jis labai piktai apie tai kalbėjo. Ji suprasdama, kad E. V. nusiteikęs konfliktui, sÅ«nui R. D. pasakė, kad nesiveltų į konfliktÄ .

R. D. jau buvo iÅ¡sikraustęs iÅ¡ rÅ«sio, buvo likę tik nekilnojami daiktai. Dar apie 5 min. pakarpė krÅ«mus. Per tÄ laikÄ R. D. iÅ¡nešė Å¡akas prie konteinerio ir ramiai praėjo pro E. V.. NeÅ¡ant kitas Å¡akas, E. V. iÅ¡tiesė kojas, siekdamas sukliudyti R. D. praeiti, kažkÄ R. pasakė. Mano, kad E. V. apskritai telefonu nekalbėjo, pokalbį imitavo, kadangi jis kalbėjo labai garsiai. Taip pat nežinoma, su kuo jis galėjo kalbėti, kadangi draugų jis neturi. E. V. iÅ¡tiesus kojas ir kažkÄ pasakius R.

D., Å¡is atsakė „aiÅ¡kinkis su motina", priėjo prie suoliuko deÅ¡inės pusės, tikriausiai, siekdamas patraukti suoliukÄ su sėdinčiu E. toliau, kad galėtų praeiti. R. D. kilstelėjus suoliukÄ , E. V. krito į rožes. Kad suoliukas nebuvo patrauktas iÅ¡ įprastos vietos, sprendžia iÅ¡ to, kad jai nulipus, suoliukas stovėjo toje pačioje vietoje. E. V. nukrito į rožes kaire kÅ«no puse. Å io įvykio metu ji pati buvo apie 5 - 6 metrai nuo suoliuko. Didelis senų rožių krÅ«mas auga prie pat suoliuko.

Stovint prieÅ¡ suoliukÄ , rožių krÅ«mas yra deÅ¡inėje pusėje, o E. V. krito į kairę pusę. Rožių krÅ«mas turi metalinę atramÄ , yra paliktos senos storos Å¡akos. Bendras krÅ«mo aukÅ¡tis yra apie metrÄ . Viso vienoje vietoje auga trys krÅ«mai, o didžioji vijoklinė rožė yra suformuota aplink tujÄ . E. V. nukritus, Å¡is negalėjo atsistoti. R. D. padavė jam rankÄ . E. V. rankÄ atstÅ«mė ir pats atsistojo. Atsistojęs jis stumtelėjo R. D. nuo savęs. R. D. jį stumtelėjo atgal.

Abu apsižodžiavo. E. V. virto už tujos, ranka pasilaikė atsirėmęs į žemę ir vėl atsistojo, pasivalė spyglius ir nuėjo. Tada R. D. grįžo į terasÄ , toliau karpė augalus. Ä®vykio metu S. P. kieme nebuvo, jis turėjo bÅ«ti antrame aukÅ¡te, gyvenamosiose patalpose. Jie gyvena antrame aukÅ¡te, o V. gyvena pirmame aukÅ¡te. Apie 19.15 val., bekarpant augalus, pamatė, kad S. P. nulipo iÅ¡ antro aukÅ¡to ir įėjo į priestatÄ . Priestatas yra negyvenamas, bet ten yra šaldytuvas ir kiti daiktai, kurių gali prireikti.

Pamačiusi, kad jis nuėjo, ėjo iÅ¡ paskos, prieÅ¡ tai R. D. pasakė: „einu ilsėtis irnebeateisiu, tu vienas pabaik karpyti augalus". Atsisveikinusi su R. D., nuėjo įpriestatÄ . S. P. sėdėjo ant minkÅ¡tasuolio prie sienos ir vartė žurnalus. Pasakė, kad eina į antrÄ aukÅ¡tÄ ilsėtis. Tada nuėjo į mansardÄ . Lipant bendrais lauko laiptais, jai iÅ¡ paskos atėjo E. V.. Iki tol jis vaikščiojo po kiemÄ . E. V. jÄ užkalbino, pasakė: „klausyk, tas tavo sÅ«nus yra tikras čižikas, man neina su juo nieko susitarti". Nustebo, kad jis jÄ užkalbino, kadangi jie nebendraudavo. Ji nieko neatsakiusi, įėjo į savo laiptinę ir uždarė duris.

Girdėjo, kaip E. V. uždarė savo buto duris. Ji užlipo į viršų ir virÅ¡ priestato, kuriame buvo S. P., iÅ¡girdo stumdomų baldų garsÄ ir riksmus. Pajutusi kažkÄ negero, nulipo į apačiÄ ir, įbėgusi į priestatÄ , pamatė S. P. gulintį ant žemės maždaug 2 - 3 metrus nuo durų, ant jo gulėjo E. V.. MinkÅ¡tasuolis buvo gerokai toliau kambaryje, apie 4 metrus nuo gulinčio S. P.. S. P. gulėjo kojomis į duris, E. V. gulėjo taip pat, ant S. P.. IÅ¡girdo S. P. pridususį Å¡aukiantį:

„gelbėkit, R.“. Priėjusi arčiau, pažvelgė į S. P. veidÄ . Jai pasirodė, kad jo burna sudaužyta ir pamėlęs žandikaulis. E. V. laikė uždėjęs kairės rankos alkÅ«nę jam ant krÅ«tinės. E. V. sudavė kumščiu S. P. į Å¡onÄ . Ji iÅ¡bėgo į laukÄ ir Å¡aukė: „gelbėkit“. Atsiminė, kad R. D. yra kieme, Å¡aukė: „R., ateik, gelbėk, tėvÄ muÅ¡a“. Jis atbėgo basas, įėjo į patalpÄ ir priÅ¡oko prie gulinčių S. P. ir E. V..

R. D. bandė E. V. suimti už pečių ir nutraukti nuo S. P., bet jam nepavyko. R. atsistojo E. V. už galvos, bandė sugriebti, bet jam nepavyko. R. D. trenkė E. V. kumščiu. Nepavykus atplėšti E. V. nuo S. P., R. D. sudavė dar keletÄ smÅ«gių E. V. į veidÄ . E. V. pradėjo keltis. Å iam atsikėlus, R. pradėjo jį stumti pro duris į kiemÄ , tačiau jam nepavyko iÅ¡stumti E. V., kadangi Å¡is iÅ¡tiesė rankas ir abejomis rankomis įsikibo į durų staktÄ . R. D. jam sudavė dar kartÄ .

Prasidėjo grumtynės. E. V. atsidÅ«rė patalpos viduje. R. jį stÅ«mė į lauko pusę, o jis R. į baro pusę. R. dar kartÄ jam uždavė, E. V. jam trenkė atgal į kÅ«nÄ . E. V. pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ R., jis pradėjo eiti į kambario gilumÄ link jos. Pagalvojo, kad jis ketina muÅ¡ti S. P. arba jÄ . IÅ¡sigando, pradėjo klykti, kad R. D. užrakintų duris. R. į jos žodžius nereagavo, paklaikusiomis akimis jis priÅ¡oko prie S. P.. E. V. griebė botus, kurie buvo prie minkÅ¡tasuolio ir iÅ¡bėgo į kiemÄ .

Botai buvo E. V.. Jie buvo seni, stambÅ«s, dideli, chaki spalvos. Matė, kad E. V. iÅ¡bėgo iÅ¡ patalpos į kiemÄ savo namo link. Ä®vykio metu E. V. Å¡aukė R. D.: „užmuÅ¡iu aÅ¡ tÄ senį, nelįsk, nes ir tu gausi“. R. D. jam sakė: „tu pats gausi“. E. V. iÅ¡bėgus iÅ¡ patalpos, R. pakėlė S. P. ir pasodino ant minkÅ¡tasuolio, esančio prie sienos. S. P. atrodė iÅ¡sigandęs, pasimetęs, nieko nesakantis, iÅ¡tiktas Å¡oko. Vizualiai jo veidas buvo raudonas, kupinas pritekėjusio kraujo, jis keistai judino žandikaulius, sakė, kad jam atsiklijavo dantų protezai.

Vėliau S. P. pasakė, kad E. V. jam perkando ausį, parodė, kad skauda krÅ«tinę, trÅ«ksta oro ir skauda Å¡irdies plotÄ , kairę krÅ«tinės pusę. Pamatė, kad S. P. ausis paraudusi, virÅ¡utinė ausies dalis buvo pamėlusi. Žinodama, kad E. V. serga hepatitu C, bandė ausį dezinfekuoti. S. P. jai pasakė, kad jam E. V. sakė: „aÅ¡ tave užkrėsiu“. Matė, kaip E. V. iÅ¡bėgo pro jų kiemelyje esančius vartelius į B. kiemÄ . Botų su savimi jis jau nebeturėjo. R. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Ji pamatė prie B. sustojant greitosios medicinos pagalvos automobilį ir pasakė S. P., kad nubėgs pakviesti gydytojÄ . Nuėjo prie greitosios medicinos pagalbos gydytojos ir paprašė apžiÅ«rėti dar vienÄ sužeistÄ jį. Mano, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviesta E. V., kadangi jie jos nekvietė. Gydytoja apžiÅ«rėjo S. P. ir pasakė, kad reikia vykti į skubios pagalbos skyrių, kadangi ausis labai mėlo. Taip pat nurodė S. P. atneÅ¡ti batus ir padaryti kavos, kadangi jis buvo Å¡oke.

Gydytoja nuėjo per savo racijÄ iÅ¡kviesti kitÄ GMP ekipaÅ¾Ä . Tuo pačiu ekipažu jie vykti negalėjo, kadangi E. V. nesutiko. Gydytoja pranešė, kad kitas ekipažas galės atvažiuoti tik už valandos ir nurodė į skubios pagalbos skyrių jiems važiuoti savo transportu. Jie nuvažiavo į KMU klinikų skubios pagalbos skyrių. Prie įėjimo pasitiko ta pati GMP gydytoja, kuri užregistravo S. P., o jie su R. D. laukė. Nežino, kÄ apžiÅ«rėję gydytojai nustatė S. P., tačiau jį iÅ¡leido su apriÅ¡ta galva.

E. V. anksčiau nėra buvęs priestate, nors jį kviesdavo, bet jis niekada neateidavo, kadangi G. V. jiems neleisdavo bendrauti. Kai vyko konfliktas, kieme daugiau nieko nebuvo. Ar kas nors buvo pas V. svečiuose, nežino. Liudytoja A. N. D. parodė, jog yra E. V. teta. 2011 m. gegužės 30 d. buvo pas sÅ«nėnÄ E. V. svečiuose. Jis buvo parvykęs iÅ¡ Å vedijos. Su sÅ«nėnu palaiko artimus santykius. Svetainės kambaryje buvo su A. S., G. V. ir E. V.. A. S. yra V. kaimynė. Kalbėjomės susėdę prie stalo.

Svetainėje yra langas į kiemÄ , pro kurį matosi medinis suoliukas. Nežino, kam tas suoliukas priklauso. Ji į svečius pas sÅ«nėnÄ atvyko 16.00 val. Apie 19.30 val. kažkas paskambino E. V. į mobilųjį telefonÄ . Name nebuvo telefono ryÅ¡io, todėl jis išėjo į kiemÄ . Per svetainės langÄ matė kaip E. V. atsisėdo ant suoliuko ir kalbėjo telefonu. Langas buvo praviras, bet užuolaida buvo užtraukta. Prie E. V. pribėgo R. D., trenkė E. V. ranka ar koja į galvÄ , Å¡iam nukritus nuo suolo, jį spardė.

R. D. spyrė E. V. į galvÄ apie penkis kartus ir į Å¡onÄ apie tris kartus. Po minutės atbėgo S. P., kuris taip pat ėmė spardyti E. V.. R. D. tuo metu nebespardė E. V.. S. P. trenkė E. V. keturis smÅ«gius į galvÄ , apie Å¡eÅ¡is kartus į Å¡onÄ , suplėšė E. V. drabužius. Visa tai ji matė per langÄ . Per langÄ Ä¯vykį stebėjo ir A. S.. G. Å¡alia nebuvo, kadangi ji neÅ¡iojo vaiÅ¡es į kambarį. R. D. per langÄ sakiau: „baik muÅ¡tis“. G. V. pati iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir nubėgo pas kaimynus Balčikonius.

Kaip E. V. iÅ¡silaisvino, nematė. Matė, kaip jis atsikėlęs nuėjo pas kaimynus. Nežino, kodėl E. V. po įvykio nėjo namo. Mano, kad jis bijojo, kad dar kartÄ nebÅ«tų užpultas. E. V. ėjo pas kaimynus, kad Å¡ie iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . E. V. namas yra apželdintas. Prie pat namo augo vijoklis, tačiau vaizdo per langÄ jis jai neužstojo. Prie suoliuko augo rožė. Liudytoja A. S. parodė, kad yra G. V. draugė. 2011 m. gegužės 30 d. apie 19 val. atvyko pas G. V. į svečius, buvo svetainėje keturiese: ji, E. V. giminaitė A., E. V. ir G.

V.. Sėdėjo, bendravo, viskas truko apie 30 min., kai kažkas paskambino E. V. telefonu. Jis atsistojo ir išėjo. Kur jis nuėjo, ji nesidomėjo. Jie liko svetainėje ir toliau bendravo. Po 5 min. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ kieme. IÅ¡girdo R. D. balsÄ . Jis yra G. V. sesers sÅ«nus. Jis rėkė E. V.: „ko čia sėdi neregistruotas“. Kai priėjo prie lango, A. D. jau buvo ten. Pamatė, kaip E. V. sėdint ant suoliuko, R. D. priėjo ir spyrė jam į galvÄ . R. D. spyrus E. V., Å¡is krito krÅ«tine į viršų, ant nugaros.

R. prispaudė jį abiejų kojų keliais ir pradėjo daužyti kumščiais E. V. į veidÄ , apie 10 kartų, po to atbėgo S. P. ir R. D. atsistojo. Atbėgus S. P., jie abu spardė E. V. į galvÄ , taip pat kelis kartus į Å¡onÄ . S. P. pirmiausia spyrė E. V. į galvÄ , tada į Å¡onÄ . S. P. spyrė ne daugiau kaip tris kartus į galvÄ , du kartus į Å¡onÄ . Atsistojęs R. D. E. V. mušė kumščiais pasilenkęs. E. V. muistėsi, vertėsi Å¡onu. Kokiu bÅ«du jam pavyko iÅ¡silaisvinti, jai nėra žinoma.

Atsistojęs, jis bėgo link kiemo vartelių. Ä®vykio metu ji prie lango stovėjo su A. D. ir G. V.. Ji, iÅ¡girdusi pirmus smÅ«gius, sakė, kad kvies pagalbÄ . Vėliau G. V. kažkur iÅ¡bėgo. Kur ji nubėgo, nematė. Ji su A. D. liko prie lango. V. namas yra apželdintas vijokliais. Ä®vykio metu jie netrukdė matomumui per langÄ , gal kitu metų laiku jis namÄ apauga labiau, bet tuo metu matomumas buvo geras. Ä®vykio metu E. V. muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti, tačiau nesimušė. E. V. pabėgus, S. P. ir R.

D. jo nesivijo, leido jam pabėgti. Nematė, kad muštynių metu S. P. būtų nugriuvęs. G. V., pamačiusi įvykį, išbėgo šaukti pagalbos, A. D. šaukė: „baikit muštis“. Ji stovėjo ir nieko nedarė, nes buvo išsigandusi.              Liudytoja G. V. parodė, jog 2011 m. gegužės 30 d., jai ir E. būnant namuose, apie 16 val. į jų namus į svečius atvyko A. D., kuri yra E. V. teta. Apie 19 val. į svečius atvyko kaimynė A. S.. Visi buvo svetainėje.

E. V. kažkas paskambino telefonu, todėl jis išėjo į laukÄ ant suoliuko pakalbėti. Ji buvo kitame kambaryje, kažko atneÅ¡ti. Netrukus iÅ¡girdo R. D. balsÄ . Jis suriko: „ko čia sėdi neregistruotas“. Jai priėjus prie svetainės lango, ten jau buvo A. D.. Ji apžiÅ«rinėjo gėles. Taip pat prie lango buvo A. S.. PažiÅ«rėjusi per langÄ pamatė kaip R. D. nusileido nuo terasos pakylos prie sėdinčio ant suoliuko E. V.. Jis spyrė E. V. į galvÄ vienÄ kartÄ . E. V. nukrito.

Tada R. D. prispaudė E. V. keliais, viena ranka jis laikė E. V., o kitos rankos kumščiu smÅ«giavo jam į galvos sritį. Vėliau R. D. smogė E. V. į veidÄ ir virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Matė apie penkis smÅ«gius. Ji nubėgo pas kaimynus B. praÅ¡yti pagalbos. E. V. gulėjo, muistėsi, buvo užsidengęs veidÄ . Jai nubėgus pas kaimynus, jÄ pasitikti išėjo kaimynė A. B.. Sakė: „gelbėkit, muÅ¡a“. Ji paskambino policijai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ne už ilgo atbėgo E. V..

Jo veidas buvo sumuÅ¡tas, sutinęs, matėsi mėlynės, jo rankos buvo kruvinos, suplyšę rÅ«bai, matėsi, kad lūžusi akiduobė. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, atbėgo N. D.. Kaimynai B. N. D. sakė: „stok, privati teritorija“. Ji nieko neklausė, pasičiupo gydytojÄ ir pasakė: „einam greitai pas kitÄ ligonį“. Ji iÅ¡sivedė gydytojÄ . Mano, kad S. P. bÅ«tų pats kvietęsis GMP, jei bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. Gydytojai sugrįžus, E. V. iÅ¡vežė į KMU klinikas.

Ji važiavo kartu su juo. KMU klinikose E. V. buvo nustatytas akiduobės lūžis, skeveldrinis skruostikaulio lūžis, veido raumens sutraiÅ¡kymas, smegenų sutrenkimas, viso kÅ«no sumuÅ¡imai. Jis gulėjo ligoninėje apie 3-4 dienas. Jį iÅ¡operavo ir paleido iÅ¡ ligoninės. Savo sutuoktinį apibÅ«dintų kaip ramų, gero bÅ«do, sugyvenamÄ , Å¡iek tiek lėtÄ asmenį. MuÅ¡tynių eigoje S. P. nebuvo nugriuvęs. S. P. matė KMU klinikose. Matė, kad jam buvo uždėtas tvarstis ant ausies.

Sužalojimo požymių nematė. Suoliukas, ant kurio sėdėjo jos vyras, kai buvo pradėtas muÅ¡ti, yra apie vieno metro pločio, prie suoliuko auga tuja, rožė, Å¡iek tiek toliau augo vynuogės daigas. Tuo metu, kai stebėjo įvykį prie lango, suoliukas aiÅ¡kiai matėsi.              Liudytoja E. K. parodė, kad matė kaip praeitÄ vasarÄ kaimynas E. V. pjovė vijoklius, aktinidijas. Jos augo palei V. svetainės langÄ . Jų svetainėje yra 1 - 2 langai. Aplink tuos langus yra vijokliai.

Yra buvusi Å¡iame kambaryje. Visi langai yra vienoje sienoje. Kambarys yra didelis. Aktinidija augo per visÄ lauko sienÄ , todėl mano, kad per tuos langus mažai kas matėsi. Langas bÅ«davo beveik visiÅ¡kai užtemdytas. Apie konfliktÄ jai yra žinoma tiek, kad viskas vyko kažkurių metų pavasarį. Tuo metu, kai atvyko GMP ir policija, ji vedžiojo Å¡unį. Policija buvo atvykusi arčiau B. namo. Paklausė kaimyno E. V., kas nutiko. Jis sakė, kad jį užpuolė ir sumušė. Atrodė apibrozdintas, dejavo, kad skauda žandikaulį.

Sakė, kad kaimynas S. P. jį sumušė. Ji atsakė: „to negali bÅ«ti, kadangi S. P. yra ramus žmogus“. E. V. atsakė: „matai, užpuolė mane“. G. V. tuo metu nematė. Ji iÅ¡ Žaibo gatvės pusės atvažiavo raudonu automobiliu prie GMP. IÅ¡važiavus GMP, po kiek laiko į V. kiemÄ atvažiavo policija ir labai greitai iÅ¡vyko. Matė, kaip greitoji iÅ¡vežė E. V.. G. V. iÅ¡važiavo kartu. Kur liko automobilis, su kuriuo atvažiavo G. V., pasakyti negali. Per visÄ kaimynystės laikÄ nematė S. P. griuvinėjančio ar vartojančio alkoholį.

S. P. matė kitÄ dienÄ , jo ausis buvo labai sutinusi, aptvarstyta, jam buvo sumuÅ¡ta galva, kadangi matėsi raudoni gumbai kaktos srityje. Kai po įvykio kalbėjo su S. P., atrodė, kad ausies gabaliukas buvo nukÄ stas, kadangi buvo didelis Å¡aÅ¡as.             Liudytoja R. B. parodė, kad yra N. D. draugė. E. V. pažįsta iÅ¡ matymo, jai žinoma, kad jis yra G. V. sutuoktinis. Apie šį įvykį žino tik iÅ¡ nuogirdų. Yra girdėjusi, kad buvo susirėmimas tarp S. P. ir E. V..

Gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), bÅ«na, kai ateina į svečius pas N. D.. Yra buvusi G. V. svetainėje, ten yra trys langai. Du langai yra augalo pusėje, o kitoje pusėje yra dar vienas langas. Apie S. P. negali pasakyti nieko blogo, niekada nematė jo vartojančio alkoholį. E. V. žino tik iÅ¡ matymo, niekada nematė jo konfliktuojant, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Tarp suolelio ir namo auga medžiai, krÅ«mai, kurie gali užstoti vaizdÄ tarp suolelio ir namo. Augalai tarp namo ir suolelio yra apie 1,5 – 2 metrų aukščio.

Dar augant aktinidijai, V. svetainės langai kažkiek matėsi, nebuvo visiÅ¡kai užaugę vijokliais. Pas V. namuose nėra buvusi.              Liudytojas R. D. parodė, jog kaltinamÄ jį E. V. pažįsta, kadangi jie yra giminės. Gyvena viename name. 2013 m. gegužės 30 d. kieme buvo vienas, kai iÅ¡girdo mamos klyksmÄ . Vėliau pamatė, kad ji stovėjo prie jų patalpų lauke ir jam Å¡aukė: „gelbėk, tėvÄ užmuš“. Jis atbėgo basomis kojomis, tėvams priklausančiose patalpose pamatė E. V., visu kÅ«nu užsigulusį S. P..

Pamatė iÅ¡vartytus baldus ir suvokė, kad įvyko grumtynės, užpuolimas. E. V. buvo užsigulęs S. P. ir, įsikabinęs į jį, talžė kumščiu S. P. į Å¡onÄ . S. P. gulėjo ant nugaros. Matė 2 - 3 smÅ«gius į Å¡onÄ gulinčiam tėvui. Mama Å¡aukėsi pagalbos, o S. P. net nesigynė. E. V. nieko nesakė. E. V. S. P. talžė kairį Å¡onÄ . Jį iÅ¡tiko Å¡okas, nesitikėjo tokių dalykų. Bandė atitraukti E. V. nuo S. P., griebė E. V. už pečių, tačiau atplėšti nepavyko.

E. V. kairės rankos alkÅ«ne buvo įsirėmęs į S. P. krÅ«tinės virÅ¡utinę dalį. Jam pabandžius atplėšti E. V. nuo S. P., E. V. užkiÅ¡o rankÄ S. P. už sprando. Tuo metu pamatė, kad S. P. iÅ¡kritę dantų protezai, jis buvo mėlynas. Apžergęs E. V., deÅ¡inės rankos kumščiu iÅ¡ apačios sudavė vienÄ kartÄ E. V. į veido sritį. E. V. nustojo smÅ«giuoti, tačiau ir toliau laikėsi įsikabinęs į S. P.. E. V. atrodė apsvaigęs nuo smÅ«gio. AntrÄ kartÄ bandė jį atitraukti nuo S. P. už plaukų.

Nepavyko, todėl vėl bandė atitraukti jį už pečių. Nepavykus, tokioje pačioje pozicijoje smogė antrÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. Jis atleido S. P., susvyravo ir atsistojo keturiomis. E. V. ramiai stovėjo. Jis puolė stumti jį per duris. E. V. sakė: „aÅ¡ užmuÅ¡iu tave ir tavo senį“, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Jis taip pat plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, niekaip negalėjo iÅ¡stumti E. V. pro duris, kadangi jis, bÅ«damas prie pat durų, iÅ¡trÅ«ko, todėl trenkė jam dar vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį.

IÅ¡trÅ«kęs E. V. nubėgo pasiimti botų, kurie buvo patalpoje prie minkÅ¡tasuolio. Jis gulinčio S. P. nebepuolė. E. V. pasiėmė botus ir iÅ¡bėgo iÅ¡ patalpų. Jis uždarė duris ir padėjo S. P. atsikelti. Jis buvo visas raudonas. Tėtis pasakė, kad nereikia kviesti GMP, tačiau jis paskambino į policijos nuovadÄ ir pranešė apie užpuolimÄ . Norėjo kviesti GMP, tačiau ji jau buvo atvykusi. E. V. pradėjo Å¡aukti medikams, kad jį sumušė. E. V. vizualiai atrodė sumuÅ¡tas.

Po įvykio visÄ laikÄ sėdėjo kiemelyje ir matė, kaip medikai apžiÅ«rėjo S. P.. Nematė įkandimo žymių, tačiau S. P. veidas buvo sutinęs. Su mama palydėjo S. P. į KMU klinikas. Kartu su V. nevyko GMP automobiliu, kadangi V. nenorėjo, kad važiuotų drauge. E. V. į Å¡iÄ patalpÄ ateidavo ir anksčiau, tačiau labai seniai. Per penkerių metų laikotarpį matė jį užėjusį, jis bendraudavo su tėvais. Jis ateidavo pats, apie kÄ kalbėdavo su tėvais, nežino. Jam yra žinoma, kad S. P. buvo perkÄ sta ausis.

Žinoma tik tiek, kiek sakė medikai. E. V. buvo sulūžęs žandikaulis. Galimai tai padarė jis, gindamas savo artimÄ . Nežino, kodėl jo tėvÄ užpuolė. GalbÅ«t dėl teisinių nesutarimų, ne dėl asmeninių.              Ekspertas ŽydrÅ«nas Mėgelaitis parodė, jog peržiÅ«rėjus 2011 m. gegužės 31 d. ekspertės Liucijos Karčiauskaitės pateiktÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad S. P. buvo apžiÅ«rėtas ir jam nustatyti sužalojimai, galimai kilę 2011 m. gegužės 30 d.

Buvo pateikti medicininiai gydymo įstaigų, kuriose S. P. gydėsi ar kreipėsi dėl nusiskundimų, dokumentai. Visų minėtų dokumentų duomenys yra aprašyti specialisto išvados tiriamojoje dalyje, taip pat išvadoje išvardyti S. P. konstatuoti sužalojimai. Dėl šių sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta S. P. sveikata. Specialisto išvadoje pažymėtos S. P. ligos, kurios galėjo sukelti nukentėjusiojo nusiskundimus sveikata, bet jos nesietinos su patirta trauma. Nurodė, kad negali pasakyti, ar bylos medžiagoje esančioje fotolentelėje yra pavaizduota nukentėjusiojo S. P. ausis.

IÅ¡ pateiktos nuotraukos tiksliai negali pasakyti, koks yra pačių žaizdų, esančių ausyje, pobÅ«dis. IÅ¡vadoje žaizdos nėra iÅ¡samiai apraÅ¡ytos, nėra apibÅ«dintos žaizdų formos, kraÅ¡tai. Nurodyta tik žaizdų vieta. ApžiÅ«ros metu, kai asmeniniu praÅ¡ymu į ekspertę L. Karčiauskaitę kreipėsi S. P., ekspertė nustatė žaizdų ausyje buvimo faktÄ ir S. P. nurodžius, kad jam buvo įkÄ sta į ausį, ekspertė iÅ¡vadoje nurodė, kad galimai tai galėjo bÅ«ti padaryta žmogaus dantimis.

Pagal žaizdų apraÅ¡ymÄ ir iÅ¡sidėstymÄ negalima konkrečiai pasakyti, kad tai padaryta žmogaus dantimis. Galima pasakyti, kad žaizdos padarytos žmogaus dantimis, kai jos iÅ¡sidėstę puslankiu, o čia matomi tik du taÅ¡kiniai pažeidimai. Ar tai žaizda, ar gilesnis nubrozdinimas, pasakyti negalima. Manytina, kad po įvykio S. P. buvo nuvykęs į KMU klinikas, jį ten apžiÅ«rėjo LOR gydytojas, kuris dokumentuose nurodė, kad kairės ausies srityje yra poodinė hematoma, apie jokias kandimo žaizdas medicininiuose dokumentuose nebuvo kalbama.

Jei bÅ«tų rimtos žaizdos, bÅ«tų reikėję jas siÅ«ti. Tokių duomenų nėra, todėl neaiÅ¡ku, ar tai gilesnis nubrozdinimas, ar tik žaizdos. Sukandus dantimis, žymės turėtų bÅ«ti iÅ¡ abiejų ausies kauÅ¡elio pusių. IÅ¡ dviejų taÅ¡kinių pažeidimų ausyje negali nurodyti, kad tai padaryta dantimis. Teigti, kad tai tikrai įkandimo žymė, negali, paneigti kategoriÅ¡kai taip pat negali. Tokios žaizdos galėjo atsirasti nubrozdinus smailaus aÅ¡traus daikto ne pjaunamÄ ja virÅ¡Å«ne, kampiniu judesiu.

Tokiu atveju bÅ«tų ne durtinė žaizda, o linijinis nubrozdinimas. IÅ¡ ekspertės iÅ¡vadoje vartojamos frazės „viena Å¡alia kitos“ nėra aiÅ¡ku, kokiu atstumu taÅ¡kiniai ausies pažeidimai buvo nutolę vienas nuo kito. Jei bÅ«tų norima akcentuoti linijinį nubrozdinimÄ , bÅ«tų nurodyti atstumai nuo vieno taÅ¡kinio pažeidimo iki kito. Tiriamojoje specialistės iÅ¡vados dalyje įvykio aplinkybės apraÅ¡omos remiantis paties tiriamojo žodžiais, kur, kada ir kokiu bÅ«du buvo padaryti sužalojimai, kadangi dėl specialisto iÅ¡vados kreipėsi pats S. P., kÄ jis aiÅ¡kino, kaip pasakojo, tas ir buvo suraÅ¡yta.

Objektyvaus tyrimo duomenys suraÅ¡omi remiantis apžiÅ«ra ir medicininių įstaigų pateiktais dokumentais. Mano, kad S. K. iÅ¡vadÄ aprašė neiÅ¡samiai. Žaizdų matmenys yra nurodyti, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokie žaizdų galai, jų gylis, intarpai. ApžiÅ«ros metu ant žaizdų buvo Å¡aÅ¡as, todėl ekspertė L. Karčiauskaitė tiksliai nematė žaizdų gylio ar intarpų. Gydytojas ar LOR gydytojas bÅ«tų aprašęs Å¡ias žaizdas. Nusibrozdinus aÅ¡triu peiliu ar kitu įrankiu tokių pasekmių kaip ausies sutinimas, paraudimas, pamėlynavimas nebÅ«tų kilę.

Minėti požymiai galėtų atsirasti paveikus briauna, žmogaus dantimi, akmeniu, Å¡aka. Žaizdos galėtų atsirasti atsitrenkus į pavirÅ¡ių, ant kurio buvo akmenukas. Ä®manoma, kad smÅ«gį ir sumuÅ¡imÄ sukėlė bukabriaunis daiktas, o smaigalis ar lūžgalis – sužeidimus. IÅ¡vada yra paremta paties nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Tiriamasis aiÅ¡kino, kad jam įkando į ausį, daktarė ir parašė, kad toks atvejis įmanomas. Nukentėjusiojo apžiÅ«ros metu rasta kraujosruva nuo ausies pereina į smilkinį ir kairįjį skruostÄ .

Tokius sužeidimus galėjo sukelt vienas ar du kontaktai su riboto pavirÅ¡iaus daiktais arba kontaktas su neribotu pavirÅ¡iumi, ant kurio buvo briaunas turinčių daiktų. Smulkios kraujosruvos pakauÅ¡io srityje galėjo atsirasti asmeniui esant ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyje. Pagal visų sužalojimų lokalizacijÄ matyti, kad galėjo bÅ«ti vienas, du ar daugiau kontaktų su neribotais pavirÅ¡iais. Vienkartinio griuvimo metu visi sužalojimai atsirasti negalėjo. Sužalojimai galėjo kilti dėl kelių smÅ«gių ir nugriuvimo arba kelių nugriuvimų ir smÅ«gių.

Tiriamojoje specialistės išvados dalyje konstatuoti sužalojimai, kraujosruvos krūtinėje po šonkauliais galėjo atsirasti paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Iš pateiktų duomenų negalima pasakyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti suduodant, ar krentant. Akmenukai ir šakos galėjo sukelti ausies lūžį. Lūžus ausies kaušeliui, specialistai ir gydytojai to nepastebėti negalėjo. S. P. buvo apžiūrėtas būtent tos srities, LOR gydytojo. Lūžus ausies kaušeliui, ausis būtų sutinusi, būtų juntamas skausmas.

ApžiÅ«ros metu S. P. nurodė, kad ausis sutinusi, paraudusi, skausminga. Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daugiau kaip 30 metų dirba GMP stotyje gydytoja. PaaiÅ¡kino, kad ji užpildė 2011 05 30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 43713. Tada buvo atvykę pas jaunesnį vyriÅ¡kį, kuris atėjęs įsėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir buvo apžiÅ«rėtas. Tuo metu atbėgo moteris, kuri prašė apžiÅ«rėti kitÄ sumuÅ¡tÄ Å¾mogų.

Tas kitas žmogus S. P. skundėsi, kad skauda kairę ausį, į kuriÄ jam įkando kaimynas, kuris serga hepatitu. Ji apžiÅ«rėjo vyriÅ¡kį, jo kairė ausis buvo Å¡iek tiek patinusi, iÅ¡ jos nekraujavo, matėsi nedideli paraudimai ir nubrozdinimai. Žmogaus dantų įkandimo žymių nematė, į kvietimo kortelę įrašė, kad matomos kandimo žymės, nes taip sakė pats vyriÅ¡kis (b.l. 23-24).Specialistė Liucija Karčiauskaitė apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nukritus ar sukniubus ant krÅ«mų ar medžių Å¡akų, tuo labiau, kad greitosios medicinos pagalbos gydytoja I.

S. apklausta nurodė, kad kÄ stinių žaizdų ausyje nematė (b.l.83-84).2013 09 09 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad S. P. diagnozuotas kairės ausies kremzlės lūžimas (b.l. 85).2013 06 09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad apžiÅ«rėjus aplinkÄ matyti, jog vidinėje kiemo pusėje, t.y. kitoje pusėje negu paradinis įėjimas į minėtÄ namÄ , nupjautas vijoklinis augalas (vynuogė) ir likęs tik Å¡io augalo kamienas bei Å¡akų likučiai, įstrigę prie stogo lietvamzdžio (foto Nr. 8, 11).Å alia deÅ¡inės gyvenamojo namo sienos matyti dviejų nupjautų vijoklinių augalų (aktinidijų) kamienai (foto Nr. 3, 4, 5, 6, 7) (b.l. 114-122).Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktos nuotraukos, kuriose pavaizduotas suoliukas, ant kurio sėdėjo E. V., taip pat vaizdas, kuris matomas nuo suolelio (b.l. 136, 137).             2011 05 31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1465/11(02) patvirtina, kad įvertinus objektyvaus tyrimo ir medicininių dokumentų duomenis S. P. buvo konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elyje - kairiame žande - kairiame smilkinyje ir dvi pavirÅ¡inės kastinės žaizdos kairės ausies kauÅ¡elyje užpakaliniame pavirÅ¡iuje.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai žmogaus dantimis. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje kojoje: Å¡ie sužalojimaipadaryti kietu buku daiktu. IÅ¡vardinti sužalojimai galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2011 05 30. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Medicininiuose dokumentuose  konstatuota deÅ¡inio peties sÄ nario deformuojanti osteoartrozė, periartritas, stuburo juosmeninės srities ir kryžmeninės srities osteochondrozė, spondiliozė, anterolistezė, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio osteochondrozė, deÅ¡inio klubo koksartrozė su 2011 05 30 dienos trauma nesusiję, nes tai yra ligos ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ domėn neimami (b.l. 6-7).             2011 05 30 VÅ¡Ä® Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija patvirtina, kad 2011 05 30 adresu (duomenys neskelbtini) S. P. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kaip nusiskundimas įvardintas ausies skausmas, anamnezė – įkandimas į ausį (b.l. 8, 9, 10).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å io nusikaltimo kaltės forma – tiesioginė arba netiesioginė tyčia.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bei reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali bÅ«ti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus įrodymų visetÄ nustatyta, kad nukentėjusysis S. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šį sveikatos sutrikdymÄ tyčia padarė kaltinamasis E. V..

Liudytojai G. V., A. S., A. N. D. patvirtino, kad matė, kaip S. P. sumušė E. V., baudžiamoji byla dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nagrinėjama teisme kitoje baudžiamoje byloje, kurioje sprendimas dar nėra priimtas.Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo tam tikri sveikatos sutrikimo požymiai Å¡ioje baudžiamojoje byloje grindžiami tik subjektyviais duomenimis, o objektyvių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. P. kaltina E. V. fizinio skausmo sukėlimu, o savo kaltinimÄ grindžia tik savo bei liudytojų, tai yra savo sugyventinės N. D. bei jos sÅ«naus R.

D., kuris kitoje baudžiamojoje byloje kartu su S. P. kaltinamas E. V. sveikatos sutrikdymu, parodymais bei savo paties iniciatyva atlikta ir teismui pateikta specialisto išvada. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo, jis buvo vienas. R. D. ir N. D. įvykio nematė. Liudytoja N. D., kuri yra nukentėjusiojo sugyventinė, taip pat parodė, kad kai vyko konfliktas, kieme daugiau nieko nebuvo. Ar kas nors buvo pas V. svečiuose, nežino.

Ji virÅ¡ priestato, kuriame buvo S. P., iÅ¡girdo stumdomų baldų garsÄ ir riksmus. Pajutusi kažkÄ negero, nulipo į apačiÄ ir, įbėgusi į priestatÄ , pamatė S. P. gulintį ant žemės maždaug 2 - 3 metrus nuo durų, ant jo gulėjo E. V.. S. P. gulėjo kojomis į duris, E. V. gulėjo ant S. P.. Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kieme buvo vienas, kai iÅ¡girdo mamos klyksmÄ . Vėliau pamatė, kad ji stovėjo prie jų patalpų lauke ir jam Å¡aukė: „gelbėk, tėvÄ užmuš“.

Jis atbėgo basomis kojomis, tėvams priklausančiose patalpose pamatė E. V., visu kÅ«nu užsigulusį S. P.. Pamatė iÅ¡vartytus baldus ir suvokė, kad įvyko grumtynės, užpuolimas. E. V. buvo užsigulęs S. P. ir, įsikabinęs į jį, talžė kumščiu S. P. į Å¡onÄ . Teismo vertinimu, akivaizdu, kad N. D. ir R. D. yra Å¡eimos nariai, o S. P. yra liudytojos N. D. sugyventinis, liudytojai N. D. ir R. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, Å¡aliÅ¡ki Å¡ios baudžiamosios bylos atžvilgiu, todėl jų parodymai yra vertintini kritiÅ¡kai ir pagrįstai keliantys teismui abejonių.

Be to, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai skirtingai aiÅ¡kino kai kurias nusikalstamai veikai reikÅ¡mingas aplinkybes, o bÅ«tent: liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog E. V. anksčiau nėra buvęs jų priestate, nors jį kviesdavo, bet jis niekada neateidavo, kadangi G. V. jiems neleisdavo bendrauti. Tuo tarpu liudytojas R. D. parodė, kad E. V. į Å¡iÄ patalpÄ ateidavo ir anksčiau, tačiau labai seniai. Per penkerių metų laikotarpį matė jį užėjusį, jis bendraudavo su tėvais.

Jis ateidavo pats, apie kÄ kalbėdavo su tėvais, nežino. Kadangi liudytoja N. D. yra nukentėjusiojo S. P., kuris teisiamas už E. V. sveikatos sutrikdymÄ , sugyventinė, o liudytojas R. D., kuris taip pat teisiamas kitoje baudžiamojoje byloje už E. V. sveikatos sutrikdymÄ , yra N. D. sÅ«nus, todėl teismas negali remtis jų parodymais, kaip objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais E. V. kaltę, kadangi be Å¡ių dviejų liudytojų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių daugiau niekas nematė, nors ir Å¡ie liudytojai sakosi įvykio vietoje atsiradę po įvykio.

Be to, nusikalstamos veikos aplinkybių nepatvirtina ir rašytiniai įrodymai, esantys byloje.Liudytojų A. N. D., A. S., G. V., parodymai patvirtina, kad kaip tik S. P. ir R. D. sumušė E. V. kieme prie suolelio. Liudytojos E. K. ir R. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, ar galėjo pro V. langus, kurie buvo apaugę vijokliais, matytis ant suoliuko galimai vykusios muštynės, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad vijokliai trukdė liudytojoms matyti įvykius kieme nėra, liudytojos patvirtino, kad matyti, kaip R.

D. ir S. P. mušė E. V., matyti įvykius kieme prie suolelio, joms nei vijokliai prie lango nei kiti kiemo augalai netrukdė.Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d., įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Å ioje baudžiamojoje byloje pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti suoliukas bei vaizdas nuo suoliuko į langus, taip pat antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesusijęs su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku ir neturi įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi aplinkybių, kurias bandomas patvirtinti ar paneigti Å¡iais įrodymais, nustatymas aktualus kitoje baudžiamojoje byloje.

Be to, šios aplinkybės kitoje baudžiamojoje byloje nėra įrodytos, todėl šioje byloje negali būti laikomos prejudiciniais faktais.             Šioje baudžiamojoje byloje aiškinantis nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes ir sveikatos sutrikdymo laipsnį buvo atliktas specialisto tyrimas, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad S. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje - kairiame žande - kairiame smilkinyje ir dvi paviršinės kastinės žaizdos kairės ausies kaušelyje užpakaliniame paviršiuje.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai žmogaus dantimis. Taip pat konstatuota poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje kojoje: Å¡ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. IÅ¡vardinti sužalojimai galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2011 05 30. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Medicininiuose dokumentuose konstatuota deÅ¡inio peties sÄ nario deformuojanti osteoartrozė, periartritas, stuburo juosmeninės srities ir kryžmeninės srities osteochondrozė, spondiliozė, anterolistezė, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio osteochondrozė, deÅ¡inio klubo koksartrozė su 2011 05 30 dienos trauma nesusiję, nes tai yra ligos ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastÄ domėn neimami.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nuostata numato, kad įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Absoliuti dauguma įrodymų gaunama taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. Ä®rodomÄ jÄ funkcijÄ atlieka ir BPK 90 straipsnyje nurodyta specialisto iÅ¡vada. Nurodytame straipsniuose numatyti bendrosios specialisto iÅ¡vados turiniui keliami reikalavimai. Ekspertas ŽydrÅ«nas Mėgelaitis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog peržiÅ«rėjus 2011 m. gegužės 31 d. ekspertės Liucijos Karčiauskaitės pateiktÄ iÅ¡vadÄ , konstatuotina, jog iÅ¡vadoje žaizdos nėra iÅ¡samiai apraÅ¡ytos, nėra apibÅ«dintos žaizdų formos, kraÅ¡tai.

Nurodyta tik žaizdų vieta. ApžiÅ«ros metu, kai asmeniniu praÅ¡ymu į ekspertę L. Karčiauskaitę kreipėsi S. P., ekspertė nustatė žaizdų ausyje buvimo faktÄ ir S. P. nurodžius, kad jam buvo įkÄ sta į ausį, ekspertė iÅ¡vadoje nurodė, kad galimai tai galėjo bÅ«ti padaryta žmogaus dantimis. Pagal žaizdų apraÅ¡ymÄ ir iÅ¡sidėstymÄ negalima konkrečiai pasakyti, kad tai padaryta žmogaus dantimis. Galima pasakyti, kad žaizdos padarytos žmogaus dantimis, kai jos iÅ¡sidėstę puslankiu, o čia matomi tik du taÅ¡kiniai pažeidimai.

Ar tai žaizda, ar gilesnis nubrozdinimas, pasakyti negalima. Manytina, kad po įvykio S. P. buvo nuvykęs į KMU klinikas, jį ten apžiūrėjo LOR gydytojas, kuris dokumentuose nurodė, kad kairės ausies srityje yra poodinė hematoma, apie jokias kandimo žaizdas medicininiuose dokumentuose nebuvo kalbama. Jei būtų rimtos žaizdos, būtų reikėję jas siūti. Tokių duomenų nėra, todėl neaišku, ar tai gilesnis nubrozdinimas, ar tik žaizdos. Sukandus dantimis, žymės turėtų būti iš abiejų ausies kaušelio pusių.

IÅ¡ dviejų taÅ¡kinių pažeidimų ausyje negali nurodyti, kad tai padaryta dantimis. Teigti, kad tai tikrai įkandimo žymė, negali, paneigti kategoriÅ¡kai taip pat negali. IÅ¡ ekspertės iÅ¡vadoje vartojamos frazės „viena Å¡alia kitos“ nėra aiÅ¡ku, kokiu atstumu taÅ¡kiniai ausies pažeidimai buvo nutolę vienas nuo kito. Jei bÅ«tų norima akcentuoti linijinį nubrozdinimÄ , bÅ«tų nurodyti atstumai nuo vieno taÅ¡kinio pažeidimo iki kito. Tiriamojoje specialistės iÅ¡vados dalyje įvykio aplinkybės apraÅ¡omos remiantis paties tiriamojo žodžiais, kur, kada ir kokiu bÅ«du buvo padaryti sužalojimai, kadangi dėl specialisto iÅ¡vados kreipėsi pats S. P., kÄ jis aiÅ¡kino, kaip pasakojo, tas ir buvo suraÅ¡yta.

Objektyvaus tyrimo duomenys suraÅ¡omi remiantis apžiÅ«ra ir medicininių įstaigų pateiktais dokumentais. Mano, kad S. K. iÅ¡vadÄ aprašė neiÅ¡samiai. Žaizdų matmenys yra nurodyti, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokie žaizdų galai, jų gylis, intarpai. ApžiÅ«ros metu ant žaizdų buvo Å¡aÅ¡as, todėl ekspertė L. Karčiauskaitė tiksliai nematė žaizdų gylio ar intarpų. Gydytojas ar LOR gydytojas bÅ«tų aprašęs Å¡ias žaizdas. Nusibrozdinus aÅ¡triu peiliu ar kitu įrankiu tokių pasekmių kaip ausies sutinimas, paraudimas, pamėlynavimas nebÅ«tų kilę.

Minėti požymiai galėtų atsirasti paveikus briauna, žmogaus dantimi, akmeniu, Å¡aka. Žaizdos galėtų atsirasti atsitrenkus į pavirÅ¡ių, ant kurio buvo akmenukas. Ä®manoma, kad smÅ«gį ir sumuÅ¡imÄ sukėlė bukabriaunis daiktas, o smaigalis ar lūžgalis – sužeidimus. IÅ¡vada yra paremta paties nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis. Tiriamasis aiÅ¡kino, kad jam įkando į ausį, daktarė ir parašė, kad toks atvejis įmanomas. Lūžus ausies kauÅ¡eliui, specialistai ir gydytojai to nepastebėti negalėjo.

S. P. buvo apžiūrėtas būtent tos srities, LOR gydytojo. Lūžus ausies kaušeliui, ausis būtų sutinusi, būtų juntamas skausmas. Apžiūros metu S. P. nurodė, kad ausis sutinusi, paraudusi, skausminga. Teismo vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1465/11(02) esantys duomenys nėra pakankamai išsamūs ir patikimi, kadangi, remiantis eksperto Žydrūno Mėgelaičio, kuris šioje baudžiamojoje byloje yra nepriklausomas, nešališkas ir nesuinteresuotas asmuo, paaiškinimais, specialisto išvadoje nepakankamai išsamiai ir nevisapusiškai ištirta bylos medžiaga, neištirti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, susiję su šiuo įvykiu, argumentuotai nepašalinti visi prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, išvadoje remiamasi paties nukentėjusiojo paaiškinimais apie įvykio aplinkybes.

Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji užpildė 2011 05 30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 43713, ji apžiÅ«rėjo S. P., jo kairė ausis buvo Å¡iek tiek patinusi, iÅ¡ jos nekraujavo, matėsi nedideli paraudimai ir nubrozdinimai. Žmogaus dantų įkandimo žymių nematė, į kvietimo kortelę įrašė, kad matomos kandimo žymės, nes taip sakė pats vyriÅ¡kis. Taigi greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė kaip įrodymas vertintina kritiÅ¡kai, kadangi joje duomenys buvo pildomi pagal paties nukentėjusiojo S. P. įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimus, tÄ patvirtino ir liudytoja I.

S.. Ikiteisminio tyrimo metu Liucija Karčiauskaitė apklausta kaip liudytoja taip pat parodė, jog nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nukritus ar sukniubus ant krÅ«mų ar medžių Å¡akų, tuo labiau, kad greitosios medicinos pagalbos gydytoja I. S. apklausta nurodė, kad kÄ stinių žaizdų ausyje nematė. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios specialisto iÅ¡vados negalima laikyti objektyvia, visapusiÅ¡ka ir iÅ¡samia, todėl ja Å¡ioje byloje nesivadovaujama.

Taip pat atkeiptinas dėmesys ir į itin ryÅ¡kų fizinio iÅ¡sivystymo skirtumÄ tarp kaltinamojo E. V. bei liudytojo R. D.. Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo Å«gis yra 190 cm, o svoris – 104 kg, tuo tarpu kaltinamasis E. V. nurodė, jog jo Å«gis yra apie 184 – 185 cm, svoris – 84 kg. Teismo vertinimu, liudytojo R. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, o bÅ«tent: kad jis bandė atitraukti E. V. nuo S. P., griebė E. V. už pečių, tačiau atplėšti nepavyko.

Jam pabandžius atplėšti E. V. nuo S. P., E. V. užkiÅ¡o rankÄ S. P. už sprando. Apžergęs E. V., deÅ¡inės rankos kumščiu iÅ¡ apačios sudavė vienÄ kartÄ E. V. į veido sritį. E. V. atrodė apsvaigęs nuo smÅ«gio. AntrÄ kartÄ bandė jį atitraukti nuo S. P. už plaukų. Nepavyko, todėl vėl bandė atitraukti jį už pečių. Nepavykus, tokioje pačioje pozicijoje smogė antrÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. Jis atleido S. P., susvyravo ir atsistojo keturiomis. E. V. ramiai stovėjo.

Jis puolė stumti jį per duris. Niekaip negalėjo iÅ¡stumti E. V. pro duris, todėl trenkė jam dar vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, kelia abejonių ir praktiÅ¡kai yra neįtikėtina, kad esant tokiam fizinio iÅ¡sivystymo skirtumui, E. V. galėtų vienu metu ne tik grumtis su dviem asmenimis, t.y. vienu metu ir pulti S. P. ir atlaikyti R. D. smÅ«gius.              Taigi, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. V. sumušė S. P. byloje nesurinkta.

Fizinio skausmo sukėlimas objektyviais duomenimis nepatvirtintas, be to, neatmestina galimybė, kad S. P. tam tikrus sutrenkimus galėjo patirti muštynių su E. V. prie suoliuko metu arba nusibrozdinti į prie suoliuko augančius rožių krūmus ir medį, tačiau tai yra kitos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas.Pats kaltinamasis E. V. savo kaltės nepripažįsta, parodė, kad būtent R. D. ir S. P. jį sumušė jam besėdint ant suoliuko, o jis pats nieko nemušė, jam pačiam reikėjo medikų pagalbos, dėl patirtų sužalojimų jį teko operuoti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu.

Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€ nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumÄ Ä¯rodančių įkalčių, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ .

Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai nustatytos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių kaltinamojo E. V. kaltę sumuÅ¡us S. P., patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo E. V. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡naudotos visos galimybės, tačiau abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , paÅ¡alinti nepavyko.Neįrodžius, kad E. V., tyčiniais veiksmais, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam S. P., sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. V. iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).IÅ¡teisinus kaltinamÄ jį, civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas.Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ė :                          iÅ¡teisinti E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                Tatjana Butkienė