2025-09-03 Nr. AB-13609-2-17-3-01537-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-377-662/2025

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01537-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir D. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. A. ir D. R. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas) Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą̨“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nurodė, kad jei atsakovas sutiks su pateikto skundo reikalavimais ir juos pripažins bei jų neginčys, prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš trečiojo suinteresuoto asmens M. Š., kuri vienintelė procese ginčija reikalavimus.

2. Pareiškėjai skunde paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklauso 0,4111 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjų žemės sklypas), kuris ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. nuosavybės teise priklausančiu 6,0915 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir M. Š. žemės sklypas). Pareiškėjai teigė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A.

T. (toliau – ir matininkė) parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų̨ bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pažymėjo, kad patvirtintuose kadastro duomenyse, kurie buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro duomenų̨ bazėje, nėra nurodyta, jog minėtas žemės sklypas ribotųsi su 6 m keliu iš vakarinės pusės, kuris yra nurodytas to paties žemės sklypo byloje esančiame abrise. Pareiškėjai vertino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai buvo patikslinti netinkamai, be pagrindo išplėstos žemės sklypo ribos suprojektuoto kelio sąskaita ir galutiniame rezultate kadastro žemėlapiuose 6 m keliuko nebeliko.

Pareiškėjai taip pat pabrėžė, jog savo poziciją grindžia M. Š. žemės sklypo dokumentuose pateiktu abrisu, kuriame buvo (yra) užfiksuotas (suplanuotas) minimas 6 m kelias, esantis vakarinėje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, prie jo buvo nepagrįstai prijungtas 6 m kelias, esantis vakarinėje šio žemės sklypo dalyje. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2022 m. kovo 17 d. savo sprendimu pripažino, kad 2021 m. atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, t. y. nebeliko 6 m kelio, kuris pagal archyvinius dokumentus iš vakarinės pusės turėjo ribotis su M.

Š. žemės sklypu. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai vertino, kad 2021 m. M. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, prie šio žemės sklypo, jo vakarinėje dalyje, pridedant 6 m kelią, todėl šie kadastriniai matavimai turi būti patikslinti, t. y. atskiriant žemės sklypą nuo minimo kelio. Pareiškėjų įsitikinimu, neišsprendus nagrinėjamos situacijos ir palikus ją nepakeistą, M. Š. taps negrįstai praturtėjusia, kadangi 2021 m. atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybei buvo nepagrįstai priskirtas 6 m kelias vakarinėje žemės sklypo pusėje.

Pareiškėjai akcentavo, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kadangi jiems tampa neįmanoma ne tik tinkamai įregistruoti suprojektuoto kelio, bet jie negali patekti ir į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, ginčijamą Sprendimą panaikinti, tačiau nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad po atliktų matavimų 6 m pločio kelias, kuris vakarinėje pusėje ribojosi su M. Š. žemės sklypu, buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą, t. y. nebeliko 6 m pločio kelio. Atsakovas paaiškino, jog Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5VĮ-272-(14.5.2.) „Dėl Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) akligatvio iki (duomenys neskelbtini) akligatvio, t. y. dalis kelio pagal minėtą planą gretimybėje 1–6 ribojasi su M.

Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Šiuo metu M. Š. žemės sklypo abrise ir ribų parodymo bei jų paženklinimo akte pažymėtas 6 m pločio kelias atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą ir jo pagal planą, sudarytą kadastrinių matavimų pagrindu, nėra. Tačiau Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, yra suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias.

Atsakovas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju matininkas, atlikdamas M. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo sklypo abrisu, ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl, įtraukdamas 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą ir tokiu būdu buvo pažeistos aktualių teisės aktų nuostatos. Atsakovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius, bandydamas administracine tvarka ištaisyti atsiradusią klaidą, t. y. kadastrinių matavimų metu panaikinus 6 m pločio valstybinį kelią, 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 5SD-742-(14.5.104.) „Dėl sprendimo“ kreipėsi į M.

Š., prašydamas atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, paliekant 1–6 gretimybėje 6 m pločio valstybinį kelią, tačiau 2022 m. balandžio 27 d. buvo gautas M. Š. raštiškas atsisakymas atlikti jos žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą. Atsakovas akcentavo, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės atsakovui pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. prašė pareiškėjų skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos tėvas P. Š. nuo 1933 m. nuosavybės teisė valdė 11,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1994 m. nuosavybės teisės į šį sklypą buvo atkurtos M. Š., V. Š. ir V. V.. M. Š. buvo numatyta atstatyti nuosavybes teises į 6,49 ha sklypą, tačiau realiai grąžinta 6,04 ha, už kitą dalį kompensuota. 1996 m. žemės sklypo registravimo Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre pažymėjime yra nurodyta, kad M. Š. suteikto žemės sklypo plotas – 6,49 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų – 5,5 ha, miško – 0,99 ha. Kitos paskirties žemės ar kelių šiame sklype nebuvo. Šis sklypas taip pat nebuvo apsunkintas servitutu. Kadangi tai yra vieši duomenys, tai jie yra naudojami ir prieš trečiuosius asmenis. Archyvinis abrisas, kuriame yra nupieštas kelias, ir kuriuo remiasi pareiškėjai, galbūt buvo nubraižytas 1994 m. Tačiau atliekant sklypo registraciją, joks kelias nebuvo įtrauktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo ir tai, kad 1933 m. archyviniuose dokumentuose kelias, kurio reikalauja pareiškėjai, nėra pažymėtas. 2021 m. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius suprojektavo kelią M. Š. žemės sklype. Į pareiškėjų sklypą nuo seno ėjo trys keliai: 1) nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 2) nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio, priešais pagrindinį įvažiavimą, į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini); 3) kelias miškeliu. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad pirmiausiai turi būti išnaudotos šios galimybės patekti į sklypą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog pareiškėjai, žinodami, kad buvo planuojamas kelias, per 10 metų nuo 1994 m. nesikreipė nei į M. Š., nei į atitinkamas institucijas dėl sklypo ribų patikslinimo, todėl reikalavimas dėl ribų patikslinimo negali būti taikomas. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, patenkinus pareiškėjų skundą bus apribota M. Š. nuosavybės teisė bei pažeisti teisėti lūkesčiai pilnai ir nekliudomai naudotis savo nuosavybe ir pabrėžė, kad pareiškėjai nepagrindė, kodėl turi būti nustatytas kelio servitutas per M. Š. sklypą.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjų M. A. ir D. R. skundą, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) ir priteisė pareiškėjui M. A. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitos prašymo dalies netenkino.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos M. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinės bylos duomenys patvirtina, kad 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte įrašyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje ribojosi su 6 m pločio keliu. Žemės sklypo abrise taip pat yra pažymėta, kad sklypas ribojasi su 6 m pločio lauko keliuku.

8.2. Jonavos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 107pv-1754 M. Š. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 6,65 ha žemės sklypą (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (5,56 ha – žemės ūkio naudmenos, 0,99 ha – mišku apaugusi žemė, 0,10 ha – kita žemė), esantį (duomenys neskelbtini), natūra. 1996 m. kovo 27 d. 6,0915 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8.3. Pareiškėjams M. A. ir D. R. nuosavybės teise priklauso 0,4111 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl kelio suprojektavimo (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai negali patekti į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

8.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.9 papunkčiu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 841.1.1.2.3 ir 841.l.1.2.5 papunkčiais, Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ (Sprendimas) 1 punktu buvo patvirtinti M. Š. žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo 2 punktu kompensuota M. Š. už atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nustatytą leistiną matavimo tikslumą, viršijantį ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, ir nustatyta už 0,3985 ha žemės sklypo ploto skirtumą (vertė pagal verčių žemėlapius – 2 198,20 Eur) kompensacija pinigais.

8.5. Po atliktų kadastrinių matavimų 6 m pločio kelias, kuris vakarinėje pusėje ribojosi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuris yra nurodytas 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą. Taigi, po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų nebeliko 6 m pločio keliuko.

8.6. Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5VĮ-272-(14.5.2.) „Dėl Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) akligatvio iki (duomenys neskelbtini) akligatvio, t. y. dalis kelio pagal minėtą planą gretimybėje 1–6 ribojasi su M. Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis kelias, kaip inžinerinis statinys, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo metu M. Š. žemės sklypo abrise ir 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte pažymėtas 6 m pločio keliukas, vadovaujantis valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengta elektronine žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), atliktais sklypo kadastriniais matavimais, buvo įtrauktas į bendrą M. Š. žemės sklypo plotą ir jo pagal planą, sudarytą kadastrinių matavimų pagrindu, nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja matininkė A. T. patvirtino, jog M. Š. žemės sklypo abriso ir minėto ribų parodymo ir jų paženklinimo akto, archyvinės bylos ji neturėjo (turėjo tik laikiną žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame, jos teigimu, kelias nebuvo pažymėtas), taigi, atlikdama kadastrinius matavimus, jų duomenimis nesivadovavo. Tačiau Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių seniūnijos Išorų kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, yra suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias.

10. Įvertinęs Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) 6 punktą ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, teismas priėjo prie išvados, kad atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas turi vadovautis pirminiais sklypo dokumentais (planais, abrisais ir kitais), o sklypo ribos, kurios buvo pamatuotos formuojant žemės sklypą, kadastrinių matavimu metu negali kisti, t. y. ribos negali būti keičiamos / tikslinamos.

11. Teismas, aptaręs klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte ir šį punktą aiškinančioje teismų praktikoje, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju matininkė, atlikdama M. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo sklypo abrisu, minėtu ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl įtraukdama 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą, tokiu būdu buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 6 punktas ir 6.5 papunktis.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad matininkės 2021 m. balandžio 25 d. aiškinamajame rašte nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų klaidos atsiradimo priežasčiai, t. y. kodėl faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija), plotas neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), ploto, pagrįsti bei Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. pateiktai išvadai Nr. 5ITP-13-(14.5.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ pagrįsti, todėl pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba netikrino, ar faktiškai trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija), plotas atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją), plotą. Teismas priėjo prie išvados, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai, patvirtinti ginčijamu Sprendimu, pažeidžia pareiškėjų teises naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, taip pat Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 6 punkto, 6.5 papunkčio nuostatas, todėl Sprendimas naikintinas.

13. Teismas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos priteisė pareiškėjui M. A. 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vertindamas pareiškėjų prašymą bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens M. Š., teismas pažymėjo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė atsakovas, kuris nors ir sutiko, kad minėtas sprendimas turi būti panaikintas, tačiau dėl jo netinkamai atliktų veiksmų pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinius skundus.

15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovo pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – peržiūrėti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Dėl susidariusios situacijos yra kalta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkė A. T., kuri atlikdama M. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo abrisu, ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl įtraukdama 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą. Teisme ji patvirtino, jog minėto abriso ir ribų parodymo ir jų paženklinimo akto, archyvinės bylos ji neturėjo, taigi, atlikdama kadastrinius matavimus, jų duomenimis nesivadovavo. Dėl tokio matininkės neapdairumo buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis bei Taisyklių 6 punktas. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius, bandydamas administracine tvarka ištaisyti atsiradusią klaidą, t. y. kadastrinių matavimų metu matininkei panaikinus 6 m pločio valstybinį kelią, 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 5SD-742-(14.5.104.) „Dėl sprendimo“ kreipėsi į M. Š., prašydamas jos atlikti naujus jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, paliekant 1–6 gretimybėje 6 m pločio valstybinį kelią, tačiau 2022 m. balandžio 27 d. buvo gautas M. Š. raštiškas atsisakymas atlikti jos žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą.

16.2. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui M. A. 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: už skundo, patikslinto skundo rengimą – 1 161,60 Eur, už atskirojo skundo surašymą – 719,60 Eur, už komunikavimą su klientais, jų informavimą, elektroninės bylos nuolatinį tikrinimą, dokumentų analizę ir kt. 780,80 Eur, už pareiškėjų atstovės dalyvavimą posėdžiuose ir pasirengimą posėdžiams – 1 153,53 Eur.

16.3. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažintina, kadangi abejonių kelia tai, ar 2023 m. rugpjūčio 22 d. darbų ataskaitoje teisingai fiksuotas net 5 val. laikas pasirengimui 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiui, įrodymų ir procesinių dokumentų vertinimui ir analizei, bei, ar teisingai 2023 m. spalio 20 d. darbų ataskaitoje nurodytas net 5.30 val. laikas pasirengimui 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžiui, įrodymų ir procesinių dokumentų vertinimui ir analizei. Teismas neįvertino to, kad bendrai sudėjus, pasirengimas teismo posėdžiams užtruko – 10.30 val. Sugaištas valandų skaičius per didelis (neatitinka tikrovės), turint omenyje nesudėtingas bylos aplinkybes, pareiškėjo atstovės aukštą kvalifikaciją bei nuolatinį (tęstinį) dalyvavimą su ginču susijusiuose procesuose.

16.4. Vien ta aplinkybė, kad buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.), negali lemti Nacionalinės žemės tarnybos pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas už matininkės neteisėtus veiksmus, už kuriuos Tarnyba nėra atsakinga. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kai Nacionalinė žemės tarnyba, kuri veikė teisėtai, būtų įpareigojama atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų. Teismo sprendime nėra konstatuotas koks nors Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų neteisėtumas, nenurodyti jokie pažeisti teisės aktai, o tiesiog išreikštas niekuo nepagrįstas vertinimas, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą.

16.5. Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas neįvertino, kad šioje byloje būtent ir susidarė tokia situacija, kai teismas turėjo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, Nacionalinės žemės tarnybos procesinis elgesys buvo tinkamas (pripažino skundo reikalavimus, siekė ištaisyti kadastrinius matavimus), ir įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis (ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos klaidų ar pažeidimų, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. naudai veikusios matininkės neteisėtų veiksmų), dėl kurių susidarė (dėl M. Š. atsisakymo ištaisyti kadastrinius matavimus ir nesutikimo su pareiškėjų skundo reikalavimais) bylinėjimosi išlaidos.

16.6. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės Nacionalinei žemės tarnybai pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei nekilnojamojo daikto savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Nacionalinė žemės tarnyba, negalėjo be M. Š. sutikimo / prašymo tikslinti jos žemės sklypo kadastro duomenų. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Nacionalinė žemės tarnyba pripažino savo klaidą ir siekė ją ištaisyti, nes minėtu 2022 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į M. Š. prašydama atlikti naujus jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

16.7. Įvertinus tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažino savo klaidą ir siekė ją ištaisyti, buvo aktyvi ir ėmėsi visų priemonių, kad M. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų pakeisti, be to, pažeidimai buvo padaryti dėl matininkės, veikusios trečiojo suinteresuotojo asmens naudai, veiksmų, o ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos kaltės, todėl, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš reikalavimą ginčijančios šalies, kaip to ir prašė pareiškėjai.

16.8. Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimo ir šios išlaidos iš jos negali būti priteisiamos. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143– 281/2010).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.).

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių sen., Išorų kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu 5VĮ-272-(14.5.2.) buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) akligatvio iki (duomenys neskelbtini) akligatvio, t. y. dalis kelio pagal minėtą planą gretimybėje 1–6 ribojasi su M. Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu M. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo paskutinis matavimas vyko 2020 m. liepos 14 d. ir aiškinamasis raštas surašytas 2021 m. kovo 14 d. Žemės sklypo ribų paženklinimas atliktas remiantis Išorų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 02-03-958, preliminariu žemės sklypo planu. Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, tačiau pareiškėjai į žemės matavimą ir ribų nustatymą neatvyko.

18.2. Atliekant matavimus – natūroje esantis sklypas sumažėjo iki 6,0915 ha. M. Š. sutiko su kompensacija dėl to, kad ir taip ilgą laiką vyko žemės grąžinimas, o sklypas vis nebuvo įregistruotas. M. Š. nepraturtėjo ir neišplėtė sklypo ribų ir tai patvirtina aplinkybės, jog po matavimo gautas sklypo plotas liko 6,0915 ha, vietoje grąžintino 6,49 ha.

18.3. Sename žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir 1994 m. lapkričio 20 d. žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte pažymėtas 6 m pločio kelias, tačiau šis kelias iki ginčijamo Sprendimo nebuvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto registrą. Byloje nebuvo pateikta kam priklauso kelias, kuris buvo pažymėtas net 1994 metų projekte. Jei per tokį laikotarpį niekas to kelio nesuformavo ir neregistravo, tai reiškia, kad poreikio tam keliui nebuvo.

18.4. Matininkė A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad matuojant natūroje kelio nebuvo, o pats kelias eitų ne per M. Š. sklypą, o tik ribotųsi su juo. Tokiu atveju reikia naikinti ne tik ginčijamą Sprendimą, bet ir sprendimą, kurio pagrindu buvo įregistruotas gretimas žemės sklypas, per kurį eitų pareiškėjų minimas keliukas. Teismas neteisingai konstatavo, kad kelias buvo įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą, nes kelias eitų ir per gretimą sklypą.

18.5. M. Š. buvo atstatytos nuosavybės teisės ne į visą 6,49 ha sklypą, o į 6,09 ha sklypą. Taigi, nebuvo užtikrinta konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą, bei viso nusavinto turto grąžinimą natūra. Šiuo atveju buvo sumažintas M. Š. tenkantis žemės sklypo plotas, o asmenys, kurie nusipirko gretimą žemės sklypą, praturtės kito sklypo sąskaita. Jos nuosavybės teisių atkūrimas dar iki šiol nesibaigė, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ji turi pirmenybę prieš kitus asmenis. Negrąžinus jai sklypo natūroje, dar nebuvo pagrindo projektuoti kelią, kadangi nuosavybės teisės į turėtą žemę nebuvo atstatytos. Dėl to M. Š. išreiškė nesutikimą dėl kelio projektavimo, kadangi natūroje jis turėjo eiti ne per jos sklypą, o tik ribotis su jos sklypu.

18.6. Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjų skundo (ieškinio) matyti, kad pareiškėjai apie ginčijamą Sprendimą sužinojo 2022 m. sausio 18 d., bei ėmėsi veiksmų sprendimui apskųsti, tačiau faktiškai jie galėjo ir turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą po atliktų matavimų, į kuriuos jie buvo kviečiami bei vėliausiai 2021 m. birželio mėn., kai vyko susitikimas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriuje, todėl pareiškėjai nesiėmė visų priemonių Sprendimui apskųsti, praleido terminą skundui paduoti.

19. Pareiškėjai M. A. ir D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi:

20.1.1. Nacionalinės žemės tarnybos teiginys, jog teismas nevertino išlaidų pagrįstumo, nėra pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, kadangi iš teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad teismas tyrė ir vertino aplinkybes, kokias išlaidas pareiškėjas patyrė ir kada jos buvo patirtos, koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis ir panašias aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino išlaidų pagrįstumą, patvirtina ir tai, kad dalies išlaidų teismas nepriteisė.

20.1.2. Į pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo juose laiką (10 val. 30 min.) įeina šios teisinės paslaugos: 1) 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis – kadangi atstovo darbo ir gyvenamoji vieta Vilniuje, o teismo posėdis gyvai vyko Kaune, todėl vykimas ir grįžimas iš teismo posėdžio sudaro mažiausiai 2 val., taip pat posėdis vyko praėjus daug laiko nuo skundo pateikimo, todėl reikėjo iš naujo pasiruošti teismo posėdžiui (išsinagrinėti bylos medžiagą ir joje esančius šalių procesinius dokumentus ir įrodymus, pasiruošti žodiniams paaiškinimams, suformuoti klausimus proceso šalims) bei faktiškai atstovauti pareiškėją teismo posėdyje; 2) 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdis – posėdis vyko praėjus daug laiko nuo buvusio posėdžio, buvo pateikti nauji įrodymai (visa sklypo archyvinė byla), todėl reikėjo iš naujo pasiruošti teismo posėdžiui (išsinagrinėti bylos medžiagą ir joje esančius šalių procesinius dokumentus ir įrodymus, pasiruošti baigiamosioms kalboms, suformuoti klausimus liudytojai) bei faktiškai atstovauti pareiškėją teismo posėdyje. Atsakovo keliamos abejonės yra nepagrįstos ir niekaip objektyviai nemotyvuotos.

20.2. Pareiškėjai pritarė atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš trečiojo suinteresuotojo asmens, kita vertus taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą tikrinti, ar žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal galiojančius teisės aktus. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas iš vieno ar kito subjekto spręstinas teismo nuožiūra.

20.3. M. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi:

20.3.1. M. Š. dėstomos aplinkybės dėl jai galbūt padarytos žalos nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese (dėl ilgo laikotarpio, dėl sklypo mažėjimo ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

20.3.2. M. Š. apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kad į bylą nebuvo pateikta kam priklauso ginčo kelias (nors bylos šalys to nei įrodinėjo, nei reiškė dėl to kokias nors abejones).

20.3.3. M. Š. apeliaciniame skunde nurodo melagingas aplinkybes, kad nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, tačiau pareiškėjai į žemės sklypo matavimą ir ribų nustatymą neatvyko. Minėtas aplinkybes paneigia matininkės parodymai teismo posėdžio metu. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nekviesdamas pareiškėjų, sudarė aplinkybes šiam ginčui, kadangi nei akte, nei vėliau bendrai kadastriniuose matavimuose nebuvo nurodytas ir niekaip kitaip fiksuotas 6 m pločio kelias.

20.3.4. Taisyklių 6.5 papunktis aiškiai reikalauja atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, be kita ko ir žemės sklypų abrisais, todėl matininkė privalėjo vadovautis abrisu sudarytu iki 2002 m.

20.3.5. Aplinkybė, kad kelias galbūt nebuvo įtrauktas į nekilnojamojo turto registrą, nesudaro pagrindo jį (nurodytą archyviniuose dokumentuose) ignoruoti atliekant kadastrinius matavimus.

20.3.6. Vadovaujantis pateiktais įrodymais, taip pat ir skundžiamame teismo sprendime nurodytais teisės aktais, darytina išvada, kad, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkė turi ir šiuo atveju turėjo vadovautis pirminiais sklypo dokumentais (planais, abrisais ir kitais), tačiau šiuo atveju rengdama ginčo kadastrinius matavimus matininkė šiais dokumentais nesivadovavo, jų net neturėjo, pati matininkė teismo posėdžio metu per kelias minutes nustatė savo padarytą klaidą.

20.3.7. M. Š. nepagrįstai teigia, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti. Procesinio apskundimo termino atnaujinimo klausimas šioje byloje jau buvo spręstas iš karto, kai pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo skundas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. administracinėje byloje Nr. eAS-138-602/2023 iš esmės išsprendė termino atnaujinimo klausimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, o praleistą terminą atnaujino.

20.3.8. M. Š., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime laikosi nuoseklios pozicijos, kad matininkė, atlikdama kadastrinius matavimus nesivadovavo M. Š. žemės sklypo abrisu, ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl įtraukdama 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą, tokiu būdu pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 6 punktą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad M. Š. apie kelią žinojo nuo 1994 m. lapkričio 20 d., kai ji pasirašė ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą, kuriame buvo įrašyta, kad Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su 6 m pločio lauko keliu. Taigi, tas kelias buvo pažymėtas nuo 1994 m., tik jis nebuvo įregistruotas, o ar jis buvo naudojamas ar nenaudojamas byloje nėra pagrindžiančių faktų. Be to, atliekant kadastrinius matavimus, vis tiek reikia vadovautis pirminiais sklypo dokumentais.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo suinteresuoto asmens atmesti. M. Š. pritaria atsakovui, kad turi būti peržiūrėtas bylinėjimosi išlaidų dydis, tačiau nesutinka, kad minėtos išlaidos turi būti priteisiamos iš jos. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat nurodo, kad kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, kaip atsakinga institucija, netinkamai įgyvendino M. Š. teisę į nuosavybės atstatymą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Nacionalinės žemės tarnybos. Jei valstybinės valdžios institucijos būtų laiku ir tinkamai atlikusios savo funkcijas, žemės grąžinimas ir sklypo ribų atžymėjimas būtų atliktas daug anksčiau ir nereiktų laukti 30 metų. Tokiu būdu yra pažeidžiami asmens teisėti lūkesčiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.), kuriuo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimai ir kompensuota pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą̨, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino, t. y. panaikino anksčiau minėtą atsakovo sprendimą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju matininkė, atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo sklypo abrisu, ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl įtraukdama 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą, taip pažeisdama Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 6 punktą ir 6.5 papunktį. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui M. A. iš Nacionalinės žemės tarnybos 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą̨“. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

26. Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos pareiškėjui M. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo manymu, teismas formaliai pasižiūrėjo, kad pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau nevertino jų pagrįstumo, taip pat jos neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl aukščiau minėtos išlaidos turėtų būti peržiūrėtos.

27. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių normos.

29. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010). Būtent tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant šios kategorijos administracines bylas (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinat ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų apibendrinimą, kuriam pritarta 2018 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 29, 618–658 psl.).

31. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: <...>, žemės sklypų abrisų, kopijos (Taisyklių 6.5 p.).

32. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę aktualų teisinį reguliavimą, padarė teisingą išvadą, kad atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas turi vadovautis pirminiais sklypo dokumentais (planais, abrisais ir kitais), o sklypo ribos, kurios buvo pamatuotos formuojant žemės sklypą, kadastrinių matavimu metu negali kisti, t. y. ribos negali būti keičiamos / tikslinamos.

33. Iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5VĮ-272-(14.5.2.) patvirtintu Kauno apskrities Jonavos rajono Užusalių Išorų kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, projektu buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) akligatvio iki (duomenys neskelbtini) akligatvio, t. y. dalis kelio pagal minėtą planą, gretimybėje 1-6 ribojasi su M. Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Atitinkamai tapatūs duomenys buvo įrašyti 1994 m. lapkričio 20 d. ribų parodymo ir jų paženklinimo akte bei pažymėti žemės sklypo abrise. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, pastaraisiais dokumentais (žemės sklypo abrisu ir žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu) nesivadovavo, nes jų neturėjo. Taigi tokiu būdu (įtraukiant 6 m pločio kelią į žemės sklypo, priklausančio M. Š. nuosavybės teise, plotą), buvo pakeista jo riba. Be kita ko, visiškai nepagrįstos trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl abriso patikimumo.

34. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už̌ žemės sklypo ploto skirtumą̨“.

35. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai (dėl keliuko neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dėl žemės sklypo sumažėjimo ir nuosavybės neliečiamumo, dėl termino skundui paduoti praleidimo) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka tik su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria iš atsakovo priteistos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti iš viso nepriteisiamos, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, arba šios išlaidos mažintinos. Anot atsakovo, tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas (atsakovas pripažino skundo reikalavimus, siekė ištaisyti kadastrinius matavimus), ir įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis (ne dėl atsakovo klaidų ar pažeidimų, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. naudai veikusios matininkės neteisėtų veiksmų), dėl kurių susidarė (dėl M. Š. atsisakymo ištaisyti kadastrinius matavimus ir nesutikimo su pareiškėjų skundo reikalavimais) bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš trečiojo suinteresuoto asmens M. Š., kurios naudai ir buvo padaryti pažeidimai, ir kuri nesutiko jų ištaisyti.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde viena vertus pripažino klaidą ir norėjo ją ištaisyti administracine tvarka, kita vertus, tvirtina, kad neteisėtus veiksmus atliko ne atsakovas, o matininkė veikusi trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. interesais.

39. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos priimtas Sprendimas, kuriuo, be kita ko, patvirtinti M. Š. žemės sklypo kadastro duomenys. Pažymėtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimas yra teisės aktais Nacionalinės žemės tarnybai suteikta kompetencija ir nėra formali funkcija, o turi būti atliekama įvertinus pateiktus duomenis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas reikšmingų aplinkybių byloje neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimą kaip neteisėtą, pagrįstai pripažino pareiškėjui ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad kitoks vertinimas nepagrįstai paneigtų principą „pralaimėjęs moka“ bei apsunkintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024). Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo vadovautis atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010), kadangi cituojamų bylų faktinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (bylos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios).

40. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, kurie patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertinimu. Nors atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: už skundo, patikslinto skundo rengimą – 1 161,60 Eur, už atskirojo skundo surašymą – 719,60 Eur, už komunikavimą su klientais, jų informavimą, elektroninės bylos nuolatinį tikrinimą, dokumentų analizę ir kt. 780,80 Eur, už pareiškėjų atstovės dalyvavimą posėdžiuose ir pasirengimą posėdžiams – 1 153,53 Eur, tačiau detalesnius nesutikimo argumentus pateikė tik dėl pareiškėjų atstovės pasirengimo teismo posėdžiams laiko (10 val. 30 min.), nurodyto atliktų teisinių darbų ataskaitose, pagrįstumo.

41. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas išsamiai nagrinėjo pareiškėjų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 4 508,9 Eur suma (1 803,56 x 2,5 = 4 508,9), todėl prašoma priteisti 1 161,60 Eur suma už skundų teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos (Rekomendacijų 7, 8.2 p.) ir yra priteistina. Teismas sumažino už atskirojo skundo parengimą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 774,40 Eur iki 719,60 Eur, nustatęs, kad prašoma suma viršijo Rekomendacijose (8.15 p.) numatytą dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad 780,80 Eur suma už komunikavimą su klientais, jų informavimą, elektroninės bylos nuolatinį tikrinimą, dokumentų analizę ir kt. neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl yra priteistina pareiškėjui. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, juolab, kad atsakovas konkretesnių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, taikytu teisiniu reguliavimu, šiuo aspektu nepateikia.

42. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 2 376,00 Eur (0,1 x 1 980,00 x 12 = 2 376,00), todėl prašoma priteisti 1 153,53 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina pareiškėjui (Rekomendacijų 8.19, 9 ir 10 p.).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, susijusio su pareiškėjų atstovės pasirengimu teismo posėdžiams, neginčija pirmosios instancijos teismo taikyto teisinio reguliavimo ir jo pagrindu atlikto skaičiavimo. Atsakovas iš esmės teigia, kad pareiškėjų atstovė faktiškai negalėjo sugaišti 10 val. 30 min. rengiantis teismo posėdžiams. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas to savo apeliaciniame skunde neišskiria, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (2023 m. rugpjūčio 22 d. darbų ataskaita ir 2023 m. spalio 20 d. darbų ataskaita) įrodo, kad į minėtą 10 val. 30 min. laiką įsiskaičiuojamas ir pareiškėjų atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgus į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vyko du teismo posėdžiai (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdis truko 39 min., 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdis truko 1 val. 6 min.), taip pat į bylos medžiagos apimtį, būtinybę pareiškėjo atstovei išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, bylos sudėtingumo lygį, teisėjų kolegija sprendžia, kad 10 val. 30 min. pareiškėjų atstovės sugaištas laikas, patirtas pasirengiant ir dalyvaujant dviejuose teismo posėdžiuose, yra protingas, proporcingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad 1 153,53 Eur suma už sugaištą laiką būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga, juolab, kad maksimali priteistina suma galėjo būti 2 376,00 Eur suma, o priteista perpus mažesnė suma.

44. Pareiškėjas M. A. pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 1 210 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už M. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę ir vertinimą bei atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą ir pateikimą teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmesti, taigi sprendimas priimtas pareiškėjų naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais (2024 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PREV001115, 2024 m. gruodžio 17 d. mokėjimas), prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose (8.11, 8.17 p.) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir proporcingos, todėl priteistinos pareiškėjui M. A., apmokėjusiam už suteiktas teisines paslaugas. Įvertinusi protingumo ir teisingumo principus, tai, kad materialinis ginčas byloje kyla dėl Sprendimo panaikinimo, kurį apeliacinėje instancijoje ginčijo tik trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo M. A. naudai iš trečiojo suinteresuotojo asmens M. Š. priteisia 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjo M. A. naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 210 (du šimtus dešimt) Eur, o iš trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė