2025-12-01 Nr. CB-6321-2-55-3-00605-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tyčinį juridinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas (JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 4 punktus). Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017) teismas turėjo nustatyti ryšį tarp suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų ir įmonės nemokumo. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Teismas iš esmės rėmėsi vien tik 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte nustatytais 2019 m. liepos 29 d. – 2020 m. spalio 31 d. sudarytais sandoriais, tačiau neanalizavo, ar šie sandoriai nulėmė įmonės nemokumą 2022 m. vasario mėnesį.
Legislator headnote
AI generated2025-12-01 Nr. CB-6321-2-55-3-00605-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pripažino likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ bankrotą tyčiniu ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, bei nustatė, kad dėl tyčinio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ bankroto atsakingi asmenys yra I. K. ir R. K., įpareigojo nemokumo administratorę mažąją bendriją „Nemokumas“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Full text
Nr. DOK-4100
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00605-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS
2025 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 21 d. paduotu suinteresuoto asmens I. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
nustatė:
suinteresuotas asmuo I. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuoti asmenys I. K. ir R. K.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pripažino likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ bankrotą tyčiniu ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, bei nustatė, kad dėl tyčinio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ bankroto atsakingi asmenys yra I. K. ir R. K., įpareigojo nemokumo administratorę mažąją bendriją „Nemokumas“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kalintuva“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tyčinį juridinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas (JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 4 punktus). Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017) teismas turėjo nustatyti ryšį tarp suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų ir įmonės nemokumo. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Teismas iš esmės rėmėsi vien tik 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte nustatytais 2019 m. liepos 29 d. – 2020 m. spalio 31 d. sudarytais sandoriais, tačiau neanalizavo, ar šie sandoriai nulėmė įmonės nemokumą 2022 m. vasario mėnesį.
2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar įmonė nebūtų tapusi nemoki, jei nebūtų taip tvarkyta buhalterinė apskaita. Svarbus ne pats apgaulingai ir (ar) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos faktas, o negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Teismas apsiribojo vien tik JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto požymio, susijusio su galimai apgaulingai ar aplaidžiai tvarkyta buhalterinė apskaita, konstatavimu. Tačiau galimas apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas 2019 m. liepos 29 d. – 2020 m. spalio 31 d. nereiškia įmonės privedimo prie nemokumo tyčiniais suinteresuoto asmens I. K. veiksmais 2022 m. vasario mėnesį.
3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė įmonės nemokumo momentą.
4. Net ir nustačius, kad tam tikras sandoris galimai buvo sudarytas juridiniam asmeniui esant faktiškai nemokiam, siekiant pripažinti jo bankrotą tyčiniu, turi būti nustatytas esmingas juridinio asmens turtinės padėties pabloginimas tyčiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017), nes nevertino, ar 2022 m. kovo 3 d. automobilio pirkimo–pardavimo sandoriu tikrai esmingai buvo pabloginta bendrovės turtinė padėtis, o apsiribojo tik paties sandorio sudarymo faktu, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu ne dėl suinteresuoto asmens I. K. tyčinių veiksmų, o dėl kilusių abejonių sandorio ekonominiu naudingumu.
5. Remiantis kasacinio teismo praktika, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas tuo atveju, jei būtų įrodyti tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, kuriais siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Suinteresuoto asmens I. K. vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama su kreditoriais, o bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai atsirado ne jos vadovavimo laikotarpiu.
6. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
nutaria:
kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė